Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Tereseles Kazlauskienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo K. M. apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 04 21 nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d., 138 str. 2 d. 2 p. ir nuteistas:

pagal BK 228 str. 1 d. – teises dirbti Lietuvos Respublikos policijos strukturose atemimu 5 metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 2 p. – laisves atemimu 2 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d. , 5 d. 1 p. bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine bausme paskirta laisves atemimas 2 metams 6 menesiams.

Pritaikius BK 75 str. laisves atemimo bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant atsiprašyti nukentejusiojo asmens ir be institucijos prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Nukentejusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jam iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos, 31 300 Lt turtinei ir 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

K. M. nuteistas už tai, kad eidamas Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Rukainiu policijos nuovados inspektoriu veiklos grupes vyresniojo patrulio pareigas, viršijo igaliojimus, tuo, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p., (2002 m. balandžio 23 d. istatymo Nr. IX-855 redakcija), 15 str. 1 d. 3 p. (2005 m. gruodžio 22 d. istatymo Nr. IX-464) redakcija, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuso 3 str. 9 d. 1 p., Lietuvos respublikos policijos veiklos 2000 10 17 istatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 1 p., 21 str. 1 d., 1 p., 23 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 isakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigunu etikos kodekso 4.1 p. ir 4.4 p. reikalavimus, 2006 12 09, apie 13.30 val., Vilniaus raj., Rukainiu sen., kelyje Rukainiai – Šumskas, 700 m iki Rukainiu gyvenvietes, tuo metu, kai Vilniaus raj., policijos komisariato Viešosios policijos Policijos nuovados apylinkes inspektoriu veiklos grupes tyrejas A. M. (kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas) laike del galimo pasipriešinimo valstybes tarnautojui sulaikyta A. R. prispausta prie kelio dangos, ir del to padarydamas poodine kraujosruva dešiniame skruoste, odos nubrozdinima viršutineje lupoje, muštines žaizdas viršutineje lupoje ir išmušdamas priekinius viršutinius 11, 12, 21, 22 bei apatinius 31, 41 dantis, t.y. nesunkiai sutrikde jo sveikata, del ko nukentejusysis A. R. patyre didele turtine, o akivaizdžiai pažeminus Policijos autoriteta – Lietuvos Respublikos valstybe – didele neturtine žala.

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. M. prašo panaikinti apylinkes teismo nuosprendi ir ji išteisinti atmesti A. R. pareikšta ieškini.

Nurodo, kad nuosprendis yra neteisingas, pagristas abejotinais ir prieštaringais irodymais. Teigia, jog iš jam pareikšto kaltinimo yra neaišku ar A. R. pasipriešino policijos pareigunams, be to neaišku, kokie tariamo nukentejusiojo A. R. veiksmai buvo pagrindas policijos pareigunui A. M. panaudoti prieš ji kovinius veiksmus, kadangi byloje nera duomenu, kad policijos pareiguno A. M. panaudoti koviniai veiksmai prieš A. R. butu pripažinti neteisetais. Nuteistojo teigimu kaltinamajame akte buvo visiškai nevertinta prieškonfliktine situacija ir kitos svarbios aplinkybes. Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes aptariamos tik nuo to momento, kai A. M. laiko prispaudes prie kelio dangos parblokšta teises pažeideja A. R.. Tai sudare ypatingai nepalankia situacija, kai Vilniaus rajono apylinkes teismas negalejo vertinti policijos, nukentejusiojo, liudytoju veiksmu teisetumo iki šio momento arba privalejo byla perduoti prokurorui papildyti ikiteismini tyrima.

Apeliantas nurodo, kad tiriant byla, irodymai turejo buti vertinami išsamiai bei nešališkai. Be to, turejo buti vertinamas visu byloje esanciu irodymu visetas, o ne atskiri duomenys. Teismas nepašalino byloje esanciu prieštaravimu tarp irodymu, lemianciu bylos faktiniu aplinkybiu nustatyma, nuo kuriu priklause tariamos nusikalstamos veikos teisinis ivertinimas. Nuteistasis nurodo, kad teismo baigiamasis aktas gali buti grindžiamas tik patikimais irodymais, o ju patikimumas nustatomas išanalizavus ju gavimo tvarka, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su visais kitais byloje esanciais irodymais. Nuteistasis mano, kad yra svarbu ivertinti ar nukentejusiuju bei liudytoju parodymai, kuriais buvo remiamasi priimant nuosprendi, yra nuoseklus, o specialisto išvada pagrista visais bylos duomenimis. Nurodo, kad nukentejusiojo A. R., liudytoju S. N., I. S., D.K. parodymai yra prieštaringi ir negali buti vieninteliu pagrindu patvirtinanciu kalte del tariamai padaryto nusikaltimo.

Taipogi nuteistasis nurodo, kad specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo metu gauta neveikiant rungimosi principui, kadangi nei jis, nei jo gynejas negalejo susipažinti su užduotimi bei joje nurodytomis ivykio aplinkybemis ir pateikti konkreciu klausimu teismo medicinos specialistui. Taip pat nurodo, kad iš prokuroro užduoties atlikti papildoma objekto tyrima, buvo prašoma atlikti situacini teismo medicinos tyrima bei atsakyti i pateiktus klausimus. Iš pateiktos užduoties, nurodant konkrecias aplinkybes, kurios neatitinka byloje paaiškejusiu faktiniu aplinkybiu, kaltinime nurodytos aplinkybes vertintinos ne kaip faktines byloje nustatytos aplinkybes, o aplinkybiu vienpusis, subjektyvus ir neteisingas prokuroro teisinis vertinimas. Be to, teigia, jog pateikus teismo medicinos specialistui užduoti, nebuvo nurodyta ir svarbi aplinkybe – A. R. girtumas, ivykio vietos reljefas. Todel nuteistasis mano, jog yra akivaizdu, kad teismo medicinos specialistui buvo pateikta medžiaga, aiškiai neatitinkanti faktiniu bylos aplinkybiu, o klausimai suformuoti ydingai.

Nuteistasis teigia, kad teismas nepagristai atmete jo gynejo prašymus ir siulymus, akivaizdžiai pažeisdamas rungimosi principa.

Be to, nurodo, kad teismas nepašalino byloje esanciu prieštaravimu, taciau jam, kaip policijos pareigunui buvo pareikštas kaltinimas, jis buvo nuteistas, o teisetvarkos pareigunui pažeideju atžvilgiu baudžiamasis persekiojimas buvo nutrauktas.

Nuteistojo nuomone, yra pakankamai duomenu, jog apylinkes teismo nuosprendis turetu butu panaikintas del to, kad yra neirodytas jo dalyvavimas nusikaltime, o A. R. civilinis ieškinys atmestinas.

Policijos departamento prie LR VRM teises valdybos vyriausiasis specialistas V. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi ir atmesti A. R. ieškini.

Apeliantas nurodo, kad ivertinus liudytoju parodymus ir kita bylos medžiaga, galima teigti, jog policijos pareigunai K. M. ir A. M. susiklosciusioje situacijoje prievarta panaudojo laikydamiesi istatymu reikalavimu Apeliantas mano, kad A. R. sveikatos sutrikdymas yra jo neatsargaus ir nerupestingo elgesio padarinys, kurio jis nenumate, kadangi buvo neblaivus, agresyvus bei nepagarbiai nusiteikes policijos pareigunu atžvilgiu.

Skunde pažymima, kad pagal LR valstybes tarnybos istatymo 4 str. 2 d. statutiniams tarnautojams šio istatymo nuostatos taikomos tiek, kiek ju statuso nereglamentuoja statutai. Todel teigti, kad policijos pareigunai pažeide mineto istatymo 3 str. 2 d. 1 p., 15 str. 1 d. 3 p. reikalavimus negalima, kadangi šiu straipsniu reikalavimai policijos pareigunams netaikomi. Apeliantas nurodo, kad LR policijos veiklos istatymo 24 str. 2 d. numatyti konkretus atvejai, kada draudžiama panaudoti koviniu imtyniu veiksmus. Prievartos ruši ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigunas, atsižvelgdamas i konkrecia situacija, teises pažeidimo pobudi bei individualias pažeidejo savybes. Naudojant prievarta, policijos pareigunai privalo stengtis išvengti sunkiu pasekmiu, o veikos kvalifikavimui nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio kosntatavimo, kadangi yra butina nustatyti netinkamu pareigu atlikimu sukeltu padariniu kokybini atspindi kaltininko samoneje. Apelianto teigimu, atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes galima teigti, kad I. S., A. R. ir S. N., suvokdami galimo savo elgesio pavojinguma, patys pasirinko rizikinga elgesio buda ir tuo prisieme žalos atsiradimo rizika. Todel apeliantas nurodo, jog nuosprendyje nurodytas žalos dydis nera atitinkamai pagristas ir patvirtintas irodymais.

Teismo posedžio metu nuteistasis ir jo gynejas praše tenkinti apeliacini skunda, nukentejusiojo atstovas praše nuteistojo skunda atmesti, prokurore taip pat praše atmesti nuteistojo skunda.

Nuteistojo K. M. ir civilinio atsakovo - Policijos departamento prie LR VRM teises valdybos vyriausiojo specialisto apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistojo K. M. veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 138 str. 2 d. 2 p.

Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, K. M. baudžiamasis istatymas pritaikytas tinkamai. Apelianto skunde nurodyti argumentai paneigti bylos medžiaga.

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje, yra valstybes tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padetimi arba igaliojimu viršijimas, sukeles padarinius – didele žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Igaliojimu viršijimas padaromas neteisetu veikimu.

BK 138 str. 2 d. 2 p. numato atsakomybe tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino bejegiškos bukles žmogu.

Byloje nustatyta, kad K. M. eidamas Vilniaus rajono policijos komisariato Viešosios policijos Rukainiu policijos nuovados inspektoriu veiklos grupes vyresniojo patrulio pareigas, viršijo igaliojimus, ir pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybes tarnybos istatymo 3 str. 2 d. 1 p., (2002 m. balandžio 23 d. istatymo Nr. IX-855 redakcija), 15 str. 1 d. 3 p. (2005 m. gruodžio 22 d. istatymo Nr. IX-464) redakcija, Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuso 3 str. 9 d. 1 p., Lietuvos respublikos policijos veiklos 2000 10 17 istatymo 4 str. 2 d., 5 str. 1 d., 1 p., 21 str. 1 d., 1 p., 23 str., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 07 16 isakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigunu etikos kodekso 4.1 p. ir 4.4 p. reikalavimus, minetomis ivykio aplinkybemis, nesunkiai sutrikde nukentejusiojo A. R. sveikata, del ko pastarasis patyre didele turtine, o akivaizdžiai pažeminus Policijos autoriteta – Lietuvos Respublikos valstybe – didele neturtine žala.

Nuteistasis neigia savo kalte, taciau byloje surinktais duomenimis yra negincijamai irodyta, jog jis ivykde jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, jo kalte patvirtina nukentejusiojo A. R., liudytojo A. M. tarnybinis pranešimas, liudytoju D.K., S. N., I. S. parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu ir nuotraukomis, specialisto išvadomis, daiktu, dokumentu pateikimo, ju apžiuros protokolais ir nuotraukomis, ištrauka iš pristatytu i budetoju padalini asmenu apskaitos žurnalo, bendrojo pagalbos centro 2007 01 05 raštu Nr. 41D-12 ir irašo suvestine, Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko 2003 12 15 isakymu Nr. TE-257 ir 2007 11 27 isakymu Nr. 57-TE-231, Vilniaus rajono PK 2008 03 12 raštu Nr. 57-S-7179, matavimo protokolais, akistatos tarp A. M. ir A. R. protokolu, 2008 01 18 Vilniaus raj. Apylinkes prokuraturos nutarimu nutraukti ikiteismini tyrima.

Pamineti irodymai išsamiai išnagrineti byla tiriant ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posedžio metu.

Iš nukentejusiojo A. R. byloje esanciu parodymu matyti, kad ivykio minetomis aplinkybemis, jam gulinciam ant žemes K. M. viena karta koja jam spyre i veido sriti ir išmuše 6 dantis (1 t., b.l. 134-135, 136-138, 139, 3 t. , b.l. 64-65).

Iš parodymu patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. R. patikslino savo parodymus (2 t., b.l. 67-65).

Ivertinus liudytoju D.K., S. N. parodymus, matyti, kad jie patvirtino tas pacias aplinkybes kaip ir nukentejusysis (1 t., b.l. 142-145, 146- 148,2 t., b.l. 12-14, 15-17, 3 t. b.l. 68-69, 70).

K. M. kalte patvirtina išrašas iš Viešosios istaigosVilniaus universiteto ligonines Žalgirio klinikos medicininiu dokumentu, kuriame nurodyta, kad A. R. buvo išmušti dantys ir nustatytas viršutines lupos sužalojimas (1 t., b.l. 41).

MRU TMI Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 7491/06 (01) patvirtina, kad sužalojimas A. R. buvo padarytas veikiant kietais bukais daiktais, galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku. Sužalojimas padarytas visumoje del 6 dantu netekimo, del ko nukentejusysis neteko 10 % bendro darbingumo. Specialistas išvadoje nurode, jog sužalojimai visumoje nera budingi griuvimui (1 t., b.l. 42).

Iš MRU TMI Vilniaus skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 2153/08(01) matyti, kad sužalojimai A.rakauskui negalejo buti padaryti griunant veidu ir kitaip kontaktuojant su kelio danga. Specialistas nurode, jog sužalojimai galejo buti padaryti kontaktuojant kietu, buku, ribota paviršiu turinciu daiktu, kas pagal bylos medžiaga buvo koja (apauta batu) (2 t., b.l. 152-123).

Apeliacines instancijos teismas vertindamas visus byloje esancius irodymus, kaltinancius K. M. ir jo išsakytus apeliaciniame skunde argumentus, atsižvelgia i tai, kad pirmosios instancijos teismas, spresdamas klausima, kuriuo metu buvo sužalotas nukentejusysis, remesi irodymu visuma ir nuosekliais jo paties parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinejimo metu, kad ne A. M. pargriaunant ant žemes, o butent po K. M. spyrio i veida, jis pajuto, jog burnoje nebuvo dantu, kuriuos su krauju jis išspjove ant žemes.

Ivertines pirmosios instancijos teismo bylos nagrinejimo metu nustatytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismas daro išvada, kad byloje yra negincijamai nustatyta, jog nukentejusysis A. R. iki ivykio, t.y. susitikimo su policijos pareigunais nors ir nebuvo blaivus, taciau buvo sveikas. Sužalotas jis buvo kaltinime nurodytu laiku, ivykio metu bei nurodytomis ir ištirtomis byloje aplinkybemis.

Teismas, ivertines visus irodymus, teisingai nuosprendyje nurode, kad K. M. veiksmai nebuvo atsakomoji reakcija i provokuojancius ar pavojingus nukentejusiojo veiksmus, todel pagristai nuteistojo veiksmus kvalifikavo kaip sužalojima nukentejusiajam esant bejegiškos bukles.

Nuteistasis K. M. apeliaciniame skunde nurode, kad kaltinamasis aktas jo atžvilgiu buvo surašytas netinkamai, neivertinta prieškonfliktine situacija. Apeliacines instancijos teismas, ištyres bylos medžiaga, konstatuoja, jog priešingai nei teigia nuteistasis, buvo surašytas nepažeidžiant BPK 219 str. reikalavimu. Kaip matyti iš ivykio aplinkybiu, prieškonfliktine situacija nuteistajam nebuvo inkriminuota, iš bylos medžiagos aišku, jog šiuo atveju ivyko tarnybos igaliojimu viršijimas.

Byloje buvo pateikto kelios specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad nukentejusiajam A. R., galimai ivykio aplinkybese nurodytu laiku, veikiant kietu buku, ribota paviršiu turinciu daiktu, buvo padaryti byloje nustatyti sužalojimai, kas ivertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš specialisto išvadu aiškiai atsispindi, kad nukentejusiajam padaryti sužalojimai negalejo buti padaryti A. M. ir K. M. nurodytomis aplinkybemis bei budu.

Todel, apeliacines instancijos teismo kolegija, ivertinusi paminetas aplinkybes, daro išvada, jog visi byloje esantys irodymai yra ištirti ir ivertinti, del nuteistojo K. M. kaltes abejoniu nekyla, pirmosios instancijos teismas yra teisetas ir pagristas.

Civilinio atsakovo atstovas prašo atmesti nukentejusiojo A. R. ieškini, taciau toks prašymas yra nepagristas. Kolegija pažymi, kad už policijos pareiguno veiksmus atsako valstybe, jeigu tie veiksmai buvo neteiseti ir jais buvo padaryta didele žala. Ištyrus bylos medžiaga, negincijamai nustatyta, jog nuteistasis K. M. nusikaltima ivykde tarnybos metu, neturedamas jokios teises padaryti nukentejusiajam nesunku sveikatos sutrikdyma. Byloje nustatyta, kad del K. M. neteisetu veiksmu nukentejusysis A. R. neteko 6 dantu, padaryti sužalojimai veide. Iš byloje esancio Vilniaus implantologijos centro gydymo plano matyti, kad nukentejusiajam dantu gydymo kaina yra nurodyta 31 300 Lt (1 t., b.l. 43). Nors nukentejusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taciau del ivykio metu patirtu sužalojimu ir po ivykio, nukentejusysis patyre dideli fizini skausma, dideli diskomforta, išgyvenimus ir ilgalaikius nepatogumus, apsunkinta bendravima su žmonemis. Pirmosios instancijos teismas atsižvelge ir i tai, kad nukentejusiajam žala buvo padaryta tyciniais veiksmais ir ivertines visas reikšmingas bylai aplinkybes bei vadovaudamasis sažiningumo ir protingumo kriterijais, pagristai priteise iš Lietuvos Valstybes, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos 31 300 Lt turtines ir 10 000 Lt neturtines žalos atlyginimo.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti motyvai civilinio ieškinio patenkinimui ir žalos priteisimui esmines reikšmes neturi, todel detaliau neaptarinejami.

Esant šioms aplinkybems, keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

nuteistojo K. M. apeliacini skunda atmesti.