- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2A-1322-390/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“
- Advokatai
- Gintaras Černiauskas, Audrius Banzaitis
- Kategorijos
- 11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arvydo Žibo sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui E. B., jo atstovui advokatui Gintarui Černiauskui, atsakovo atstovui advokatui Audriui Banzaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovui VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką atsakovo 2008-04-09 darbo sutarties Nr. 9 būtinųjų darbo sąlygų pakeitimą (darbo užmokesčio sumažinimą nuo 3280 Lt iki 1000 Lt) neteisėtu; priteisti ieškovui iš atsakovo: 15 671,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2009-09-28) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 0,06 % dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai šios išmokos turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną; bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-04-09 VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ ir ieškovas sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 9, kurios pagrindu ieškovas pradėjo eiti VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ direktoriaus pareigas. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad ieškovui bus mokamas 1000 Lt darbo užmokestis. Šalims susitarus darbo sutarties 3 punktas buvo keičiamas keletą kartų: nuo 2008-04-09 buvo sutarta mokėti 1 260 Lt mėnesinį darbo užmokestį, nuo 2008-09-01 – 4 685 Lt, 2009-01-01 – 3 280 Lt. 2009-09-28 darbo sutartis buvo nutraukta LR DK 127 str. pagrindu (pačiam darbuotojui prašant). Tačiau atsakovas atleidimo dieną ieškovui neišmokėjo jam priklausančio darbo užmokesčio už 2009 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, viso 15 671,50 (atskaičius mokesčius). Nuo 2009 m. liepos mėn. darbdavys ieškovui paskaičiavo 1000 Lt prieš mokesčius darbo užmokestį, nors darbo sutartyje buvo nustatytas 3 280 Lt prieš mokesčius darbo užmokestis. Darbo sutartyje jokių pakeitimų dėl darbo užmokesčio sumažinimo nuo 3280 Lt iki 1000 Lt nebuvo atlikta, darbuotojas nedavė jokio raštiško ar kitokios formos sutikimo dėl atlyginimo mažinimo. Todėl toks atlyginimo sumažinimas yra neteisėtas, pažeidžiantis darbuotojo teises ir interesus, todėl pripažintinas negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 578,44 Lt neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3 552,88 Lt dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, 1 658,75 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad šalims pasirašant darbo sutartį ieškovui buvo nustatytas 1000 Lt atlyginimas. 2009-02-25 atsakovo eilinis visuotinis dalininkų susirinkimas nusprendė ieškovui patvirtinti 3 280 Lt darbo užmokestį. Ieškovas, nesant atsakovo visuotinio dalininkų sprendimo vienasmeniškai priimtais įsakymais bei įrašu darbo sutartyje pasididino darbo užmokestį: nuo 2008. 04.09 -1260 Lt, nuo 2008.09.01 – 4685 Lt, nuo 2009-01-01 – 3280 Lt. Kadangi ieškovo priimti įsakymai dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo jam pačiam, nesant visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimo, prieštarauja LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. bei VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ įstatų 4.6.3 p. reikalavimams, t.y. priimti direktoriaus viršijant jo kompetenciją, teismas jai nesivadovavo. Konstatavo, kad VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ dalininko T. B. 2009-06-17 įsakymas dėl darbo užmokesčio ieškovui sumažinimo iki 1000 Lt prieštarauja DK 120 str. 3 d. reikalavimams, nes ieškovas buvo tik žodžiu įspėtas apie sumažinimą. Teismas šiuo įsakymu taip pat nesivadovavo. Nustatydamas priteistino ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dydį teismas rėmėsi VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimais ir sprendė, kad darbdavys darbuotojui neišmokėjo 578,44 Lt darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Konstatavo, kad buvo uždelsta atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės. Kadangi ieškovui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis. Ieškovui reikalavimo dalyje dėl delspinigių priteisimo nenurodžius faktinio reikalavimo pagrindo ir jį pagrindžiančių argumentų – reikalavimo dėl delspinigių priteisimo teismas netenkino kaip nepagrįsto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. B. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-03-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovo: 15 671,50 Lt neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2009-09-28) iki visiško atsiskaitymo dienos; 0,06 % dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai šios išmokos turėjo būti sumokėtos ir baigiant skaičiuoti jų išmokėjimo dieną; bylinėjimosi išlaidas. Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 414 str., savo iniciatyva suformavo atsakovo atsikirtimus į ieškovo ieškinį, savo iniciatyva rinko vien tuos įrodymus, kurie išimtinai naudingi atsakovui, nedėjo jokių pastangų, kad būtų surinkti įrodymai, pagrindžiantys ir ieškovo dėstomas aplinkybes. Net ir tuo atveju, kai atsakovas nepasinaudodavo teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus, teismas atidėdavo teismo posėdį ir nustatydavo papildomą terminą įrodymams pateikti. Teismas, spręsdamas klausimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio, privalėjo remtis būtent darbo sutartimi, o ne kokiu kitu atsakovo vidaus tvarkos dokumentu, kadangi darbuotojo darbo užmokesčio dydis yra nustatomas išimtinai darbo sutartimi (LR DK 93 str., 95 str. 3 d.). Į bylą pateiktuose darbo sutarties egzemplioriuose buvo nustatyta, jog ieškovui turėjo būti mokamas nuo 2008-04-09 iki 2008-04-09 – 1000 Lt, nuo 2008-04-09-1260 Lt, nuo 2008-09-01 – 4685 Lt, nuo 2009-01-01 – 3280 Lt dydžio darbo užmokestis. Reikalavimų teismuose dėl 2008-04-09 darbo sutarties ar jos dalies pakeitimo ar pripažinimo negaliojančia pareikšta nėra, be to yra pasibaigęs ieškinio senaties terminas tokiems reikalavimams pareikšti. Todėl 2008-04-09 darbo sutartis yra privaloma vykdyti, prievolės pagal šią sutartį atsakovui išliko iki pilno jų įvykdymo. Taip pat teigia, kad teismas, nesant atsakovo priešinio reikalavimo panaikinti darbo sutartį (atskiras jos sąlygas) ar priteisti iš ieškovo žalą, neturėjo pagrindo tenkinti atsakovo atsikirtimų dėl to, kad darbo sutartis buvo vienašališkai pakeista paties ieškovo ir tuo pagrindu mažinti atsakovo įsiskolinimą ieškovui. Atsakovas, net ir nesant jo atstovo formalaus parašo darbo sutartyje, savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino darbo sutarties pakeitimus ir savo prisiimtus įsipareigojimus pagal juos, t.y. apie juos žinojo, juos tam tikrą laiką vykdė, pastabų ar reikalavimų dėl jų panaikinimo neturėjo. Atsakovas beveik visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį mokėjo ieškovui būtent darbo sutartyje sulygtą darbo užmokestį, o ne dalininkų sprendimais nustatytą. Į bylą pateikti oficialūs rašytiniai rodymai: 2010-02-09 VSDFV informacija apie ieškovo socialinio draudimo laikotarpius, 2009-03-13 VMI pažyma apie trečiųjų asmenų VMI pateiktus duomenis bei 2009-07-31 Marijampolės savivaldybės kontrolieriaus tarnybos ataskaita Nr. KV-56, patvirtina, jog atsakovas ieškovui mokėjo būtent darbo sutartyje nustatytą atlyginimą, tačiau pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šias įrodymais, jų visai netyrė ir nevertino, dėl jų nepasisakė sprendime. Taip pat nurodo, kad atsakovo visuotinio dalininkų susirinkimų protokolai ir jų pagrindu priimti dalininkų sprendimai įstaigoje registruojami ir saugojami nebuvo, todėl vien tas faktas, kad į bylą nebuvo pateikti dalininkų sprendimai dėl darbo užmokesčio ieškovui kėlimo, savaime neįrodo, kad ieškovas pats sau vienašališkai nustatė didesnį atlyginimą. Padidintas atlyginimas ieškovui buvo mokamas oficialiai, beveik visi įstaigos veiklos klausimai buvo sprendžiami griežtai nesilaikant formalių reikalavimų, pavedimus atliekant žodžiu, visi atsakovo dalininkai ir su atsakovu susiję asmenys žinojo apie padidintą atlyginimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad kuris nors iš jų dėl to reiškė prieštaravimus iki ieškinio padavimo. Ieškovui darbo sutartimi nustatytas atlyginimas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, laikytinas pagrįstu ir sąžiningu, o 1000 Lt dydžio atlyginimas yra nepagrįstai mažas, neprotingas ir sukeliantis abejonių dėl jo neskaidrumo. Todėl, apelianto nuomone, akivaizdu, kad darbo užmokestis buvo keičiamas pagrįstai ir teisėtai, turint dalininkų faktinį pritarimą, o ieškovo neteisėtų veiksmų, susijusių su atlyginimo padidinimu nėra. Atsižvelgiant į tai, sprendimas nepriteisti viso pagal darbo sutartį neišmokėto darbo užmokesčio bei kitų kompensacijų yra nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir delspinigių dalyje, kadangi įrodžius atsakovo įsiskolinimą ieškovui (faktinis pagrindas), atsakovui, vadovaujantis DK 207 str. 1 d., LR Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str. 1 d. (teisinis pagrindas) kiltų pareiga mokėti įstatymo nustatytus delspinigius. Taip pat nurodo, jog nors pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas net ir pirmosios instancijos teismui jį įpareigojus, vis vien neatsiskaito su ieškovu, ir galimai iš vis neketina atsiskaityti, o apeliantas niekur nedirba, apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo dienos (2009-09-28) iki visiško atsiskaitymo dienos. Šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su jau pareikštu ieškiniu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ prašo 2010-03-31 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas buvo įstaigos vadovas, kuris buvo atsakingas už visą įstaigos dokumentacijos sutvarkymą ir kontrolę, dėl jo aplaidumo ir nerūpestingumo įstaigoje nebuvo tinkamai tvarkoma dokumentacija. Teismas, pasinaudodamas savo teise, rinko įrodymus iš abiejų pusių vienodai. Apeliantas neįvertino, kad 3 parengiamieji teismo posėdžiai įvyko dėl to, kad pasikeitė įstaigos vadovai, kuriems buvo pareiga susipažinti su bylos medžiaga. Teismas reikalavo pateikti vis naujus dokumentus, kadangi ieškovas to reikalavo, kiekvieną kartą nurodydamas vis naujus reikalavimus. Teismas leido atsakovo pateikiamas pažymas apie atsakovo įsiskolinimą tikslinti, taisyti, pateikinėti naujas, jas koreguoti dėl naujai teismo posėdyje paaiškėjusių aplinkybių. Skunde teigiama, kad atsakovas turėjo jam mokėti darbo užmokestį, kuris buvo aptartas su darbdaviu, tačiau ieškovas sutartyje pasirašinėjo ir už darbdavį ir už save. Darbdavio įgaliotas pasirašyti sutartis asmuo (dalininkas T. B.) ir V. P. nurodė, kad jokių susitarimų ir sprendimų dėl ieškovo darbo užmokesčio padidinimo aptarta nebuvo. LR Viešųjų įstaigų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. bei VšĮ „Marijampolės krepšinio klubas“ įstatų 4.6.3 p. nurodyta, kad visuotinis dalininkų susirinkimas (jis visada turi būti protokoluojamas) skiria ir atleidžia įstaigos vadovą, nustato darbo sutarties sąlygas ir įgalioja asmenį VšĮ vardu pasirašyti su direktoriumi darbo sutartį. Pažymi, kad apeliantui darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis 3280 Lt yra įrašytas po jo atleidimo. Dėl to tiek atsakovui tiek teismui kilo įtarimas, kad ši darbo sutartis buvo klastojama. Todėl teismas teisingai vertino ir paskaičiavo darbo užmokestį atsižvelgdamas į dalininkų priimtus sprendimus. Skunde taip pat teigiama, kad atsakovas nepareiškė pretenzijos dėl ieškovui mokamo darbo užmokesčio per visą jo darbo įstaigoje laikotarpį. Tačiau apie padidintą darbo užmokestį nei vienas iš dalininkų nežinojo (nežinojo apie nuo 2008-04-09 padidintą darbo užmokestį iki 1260 Lt ir nuo 2008-09-01 iki 4685 Lt). Įrašus darbo sutartyje atliko ir darbo užmokestį persivedė, dalyvaujant buhalterei, pats ieškovas. O ataskaitoje apie įstaigos veiklą už 2008 m. apie mokamą direktoriui darbo užmokestį nebuvo užsiminta, nes ataskaitą dalininkams ruošė ir pateikė pats ieškovas. Apklausiama buhalterė paaiškino, kad pinigus pravesdavo tik su ieškovo žinia ir pravesdavo tokią pinigų sumą, tokį darbo užmokestį, kuris buvo nurodytas darbo sutartyje ir kokį nurodydavo pats ieškovas. Dėl darbo užmokesčio padidinimo buhalterė su dalininkais nesikalbėjo ir šio klausimo nesprendė. Taip pat teigia, kad apelianto reikalavimas priteisti 0,06 % dydžio delspinigius neteisėtas, kadangi delspinigiai skaičiuojami tik tada, kasi su darbuotoju dar nėra nutraukta darbo sutartis. Su apelianto reikalavimu priteisti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo atleidimo dienos (2009-09-28) iki visiško atsiskaitymo dienos nesutinka, kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ( CPK 329 straipsnis).
Darbo bylų ypatumus nustatančiame C P K X X skyriuje įtvirtintos taisyklės reikalauja teismo aktyvumo renkant įrodymus, kai tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą ( C P K 414 straipsnio 1 dalis). Kadangi, darbo bylų ypatumus nustatančios proceso teisės normos nustato teismui pareigą patikrinti ieškinyje nurodytas aplinkybes bei kitas ieškinio aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tai pirmosios instancijos teismas spręsdamas darbo ginčą tarp šalių ir siekdamas teisingai išspręsti bylą pagrįstai rinkdamas įrodymus buvo aktyvus. Dėl to apelianto apeliacinio skundo argumentai susiję su C P K 414 straipsnio nuostatų pažeidimais pripažintini nepagrįstais.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto apeliacinio skundo argumentus, kad teismas spręsdamas bylą privalėjo remtis vien darbo sutartimi, o ne ir kitais byloje pateiktais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovo priimti įsakymai ( t 1., b.l. 109) dėl darbo užmokesčio dydžio pakeitimo pačiam ieškovui, neesant visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimo, prieštarauja L R Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatoms bei atsakovo įstatų 4.6.3 punkto reikalavimams, tai yra priimti direktoriaus viršijant jo kompetenciją, nesivadovaujant Įstatymo ir Įstatų, kuriais buvo privalu vadovautis nustatant darbo užmokestį direktoriui. Teismas nurodytas aplinkybes konstatavęs ieškovo priimtais įsakymais ir darbo sutartimi nesivadovavo ir priteistino ieškovui darbo užmokesčio dydį nustatė remdamasis atsakovo kitais visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia apylinkės teismo argumentacija. Pagal D K 95 straipsnio 3 dalį sudarydamos darbo sutartį, abi jos šalys laisva valia suderina sutarties sąlygas ir, jas nustatydamos, prisiima konkrečius iš sutarties kylančius įsipareigojimus. Tačiau, šalys, sudarydamos darbo sutartį, neturi nustatyti darbo sutarties sąlygų prieštaraujančių įstatymui ar įmonės įstatams. Nagrinėjamu atveju, ieškovo darbo sutartyje ir priimtuose įsakymuose darbo užmokestis buvo nustatytas pažeidžiant įstatymo ir įstatų nuostatas, kurias nurodė apylinkės teismas. Todėl nagrinėjant bylą minėtais įrodymais remtis nebuvo teisinio pagrindo. Spręsdamas bylą pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktų įrodymus ir vertindamas įrodymus visumoje, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( C P K 185 straipsnis).
Pagal Kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką ( 2007-08-29 nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-331/2007) teismo nagrinėjančio darbo ginčą pareiga yra patikrinti ieškinio dalyką ir pagrindą. Šioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai negali būti aiškinama kaip taisyklė, leidžianti apskritai nepaisyti ieškinio ribų, kurios nustatomos paties ieškovo kreipiantis į teismą teisminės gynybos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu bei paaiškinimais duotais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo reikalavimui priteisti iš atsakovo delspinigius faktinio pagrindo nenurodė ir jo nesukonkretino. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti iš atsakovo delspinigius.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010m kovo 31d. sprendimą palikti nepakeistą.