- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- eI-2672-764/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01275-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- P. D. T. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. T. N. (P. D. T. N.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. D. T. N. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje (toliau –Ambasada) 2018 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. (58.4.3.2)NV58-89 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą“ (toliau – Sprendimas).
Mano, kad pateikė visus dokumentus, kurie pagal Vizų išdavimo tvarkos aprašą yra tinkami, o Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Pareiškėjo teigimu, prieš vykdamas į Lietuvą tikėjosi šia vystyti verslą bei gyventi ir, kad Lietuvos Respublika laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o užsieniečių teisės bus realiai įgyvendinamos pagal galiojančius teisės aktus.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – URM) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Vietnamu (apie šeimą (pareiškėjas yra nevedęs), turimą nekilnojamąjį ir kitokį turtą, apie darbovietę), įmonės tarpinės finansinės ataskaitos (balanso arba nuosavo kapitalo pokyčio ataskaitos), nenurodė adreso, kuriuo vykdys įmonės veiklą (nurodė tik įmonės registravimo adresą Laisvės pr. 60-1107, Vilniuje (Z.B. ir S. B. sutikimas įregistruoti įmonės buveinę), tačiau jokių kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių nepateikė), taip pat kelia abejonių sandoris dėl pareiškėjo pirktų 10 000 ir 4 000 UAB „Geriausias partneris“ akcijų iš UAB „Sparti sistema“, nes sutartys sudarytos Vilniuje, nors pareiškėjas tomis dienomis nesilankė Lietuvoje, nepateikti apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, sandoriai nepatikrinti ir nepatvirtinti notaro.
Atsakovės manymu, URM konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepaisė teisės normų reikalavimo, nes pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Atsakovo manymu, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Ambasados sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 15 d. kreipėsi į Ambasadą su prašymu išduoti nacionalinę vizą atvykti į Lietuvą 2018 m. kovo 25 d.–2019 m. kovo 11 d. Prašyme nurodė, kad yra nevedęs (prašymo 9 punktas), bedarbis (19 punktas), pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Geriausias partneris“, kontaktinis asmuo įmonėje P. D. (pats pareiškėjas) (32 punktas) ir kt. Kartu su prašymu pateikė užsieniečių kelionės draudimo liudijimą Nr. 710-791-43595, Verslo imigrantų teisinės pagalbos asociacijos (VITPA) 2018 m. kovo 15 d. prašymą, UAB „Geriausias partneris“ dokumentus – bendrovės 2018 m. sausio 23 d. steigimo aktą ir vienintelio akcininko sprendimą dėl bendrovės vadovo išrinkimo, Ž. B. ir S. B. sutikimą įregistruoti bendrovės buveinę jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2018 m. vasario 21 d. vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2018/02/21 dėl įstatinio kapitalo didinimo, bendrovės įstatus, 2018 m. vasario 28 d. ir 2018 m. kovo 1 d. UAB „Sparti sistema“ akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2018 m. kovo 6 d. UAB „Geriausias partneris“ akcininkų susirinkimo protokolą, UAB „Geriausias partneris“ 2018 m. kovo 13 d. juridinių asmenų registro išrašą, SBERBANK banko pažymą.
Ambasada ginčijamu Sprendimu, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsniu, atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nustačiusi, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų: norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Pagal 2 punktą – jeigu norėdamas gauti vizą, jis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pagal 3 punktą – jeigu norėdamas gauti vizą, jis pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių. Pagal 10 punktą, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Lietuvos Respublikos konsulinis statutas (toliau – Konsulinis statutas) nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę. Pagal Konsulinio statuto 23 straipsnį pareigūnas priima ir svarsto prašymus išduoti vizas ar joms prilyginamus dokumentus ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka priima sprendimus dėl vizos ar joms prilyginamo dokumento išdavimo ar atsisakymo išduoti ir dėl vizos ar jai prilyginamo dokumento panaikinimo.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009 , nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 5 d. reglamento (ES) 562/2006 nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), kurį pakeitė Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas Nr. (ES) 2016/399, 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad ne ilgiau kaip tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį trunkančiam buvimui trečiųjų šalių piliečiams nustatoma sąlyga pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendimu patvirtinta Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka (toliau – Tvarka), kurioje konsuliniams pareigūnams išaiškinta tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta: a) numatomos kelionės tikslas; b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; d) informacija, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 papunktį pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Šiame Europos Komisijos sprendime Europos Sąjungos valstybių konsuliniams pareigūnams buvo išaiškinti konsulinio pareigūno veiksmai tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 papunktis). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 70.10 papunktį daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Pagal to paties Aprašo 78.11 papunktį daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Taigi, iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad pats užsienietis privalo pagrįsti vykimo tikslą ir sąlygas bei pateikti tai pagrindžiančius dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje nustatyta, kad vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Pagal to paties straipsnio 1 dalies iii papunktį – jei nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų. Pagal šio straipsnio b punktą – jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimo dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant VI priede nustatytą standartinę formą.
Pareiškėjo teigimu, jis pateikė visus reikiamus dokumentus, o Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, sprendimą turi pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Kaip minėta, pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį sprendimas dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą yra priimamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje yra pažymimos atsisakymo išduoti vizą priežastys. Vadinasi, priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai. Taigi, sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo darytos atitinkamos išvados.
Teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą ir pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją bei pateiktus dokumentus, pritaria atsakovės atsiliepime išdėstytai pozicijai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe Vietnamu (duomenų apie turimą nekilnojamąjį ar kitokį turtą, apie darbovietę ir kt.), taip pat nepateikė UAB „Geriausias partneris“ finansinių dokumentų, kurie patvirtintų, kad įmonės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, nepateikė kitų komercinės paskirties patalpų pirkimo ar nuomos sutarčių, išskyrus Ž. B. ir S. B. sutikimą įregistruoti įmonės buveinę jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų adresu.
Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktų akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių turinį, taip pat pritaria atsakovės pozicijai, kad šie sandoriai kelia pagrįstų abejonių: nepateikti jokie atsiskaitymą už akcijas patvirtinantys dokumentai; akcijų pirkimo–pardavimo sutartys sudarytos keliais etapais, t. y. 2018 m. vasario 28 d. nuperkant 10 000 akcijų, o kitą dieną, t. y. 2018 m. kovo 1 d. – dar 4 000 akcijų, taip galimai siekiant išvengti notarinės sutarties sudarymo; akcijų pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyta, kad sutarčių sudarymo vieta – Vilnius, o sutarčių 4.2 papunkčiuose pardavėjas patvirtino, kad pirkėjas (pareiškėjas) sutarties pasirašymo metu sumokėjo pardavėjui visą sutarties 4.1 papunktyje nurodytą akcijų pardavimo kainą, tačiau, atsakovės teigimu, pareiškėjo pasas ir kiti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sutarčių pasirašymo metu Lietuvoje nesilankė.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimose akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad UAB ,,Sparti sistema“ įstatinį kapitalą sudaro 28 000 eurų, kuris susideda iš 28 000 paprastųjų vardinių 1 (vieno) euro nominalios vertės akcijų, tačiau iš viešai skelbiamos informacijos (žr. https://rekvizitai.vz.lt/imone/sparti_sistema/juridinis-asmuo/) matyti, kad UAB ,,Sparti sistema“ įstatinį kapitalą sudaro 2 500 eurų, kuris susideda iš 2 500 akcijų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad konsului galėjo kilti pagrįstų abejonių, kad pareiškėjas, siekdamas, kad jo pateikti dokumentai atitiktų Aprašo 70.10 papunkčiuose įtvirtintus reikalavimus, galimai pateikė suklastotus dokumentus (t. y. akcijų pirkimo–pardavimo sandorius).
Aplinkybės, kad pareiškėjas, norėdamas gauti nacionalinę vizą, nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių, pagrįstai įvertintos kaip sudarančios pagrindą manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pareiškėjo skundo argumentai nepaneigia jo prašymo nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatantį Šengeno vizos ir Lietuvos nacionalinės vizos išdavimą, byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą Sprendime nurodytais pagrindais. Konstatuotina, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. D. T. N. (P. D. T. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.