- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- 2S-1780-259/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02245-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- D. I.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/20/00719, suinteresuoti asmenys – D. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) padavė skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės Astos Lukšienės 2020-06-25 patvarkymą Nr. S-20-140-19878 dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, 2020-06-25 raginimą Nr. S-20-140-19927 dėl sprendimo įvykdymo vykdomojoje byloje Nr. 0140/20/00719. Nurodė, kad antstolė nepagrįstai pradėjo vykdomąją bylą pagal Darbo ginčų komisijos (toliau ir DGK) 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr DGKS-6710 dalį, kuria ieškovo D. I. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieškovo D. I. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei nuspręsta išieškoti ieškovo D. I. naudai iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2 990,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018-10-18 (nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos) iki sprendimo priėmimo dienos (2018-12-06), bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Šioje dalyje DGK sprendimas buvo įvykdytas, nes DGK pripažinus, kad UAB (duomenys neskelbtini) įformintas išieškotojo D. I. atleidimas buvo neteisėtas, bet negrąžinant D. I. į darbą, UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo ir neturėjo atlikti jokių veiksmų, kad dar kažkaip įvykdytų DGK sprendimą. Atsižvelgiant į tai, UAB (duomenys neskelbtini) neturi pareigos mokėti kokią nors kompensaciją D. I. nutrūkus darbo santykiams. Taigi, ginčas buvo kilęs tik dėl atleidimo pagrindo, bet ne dėl atleidimo fakto, nes pats D. I. taip pat buvo pateikęs prašymą atleisti jį iš darbo. DGK konstatavus UAB (duomenys neskelbtini) nurodyto D. I. atleidimo pagrindo neteisėtumą, atleidimo pagrindas buvo pakeistas ir taip DGK sprendimas įvykdytas. Esant šioms aplinkybėms, net jei DGK sprendimas būtų aiškinamas laikant, jog UAB (duomenys neskelbtini) jo neįvykdė, kompensacija turėtų būti skaičiuojama už daug trumpesnį laikotarpį, t. y. arba iki darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo Sodroje (2019-03-07) arba iki kol išieškotojas D. I. susirado kitą darbą (2019-03-11), bet ne už vienerių metų laikotarpį, kurį taikant susidaro 24 620,96 Eur suma. Aplinkybę, kad šioje dalyje nurodyto dydžio kompensacija kilusiame darbo ginče išieškotojui D. I. nepriklauso nustatė ir apeliacinės instancijos teismas Kauno apygardos teismo 2020-02-20 nutartyje. Kitoks aiškinimas paneigtų DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, nustatančią, kad kompensacija yra mokama tik už priverstinę pravaikštą bei šios kompensacijos socialinę paskirtį užtikrinant būtinųjų lėšų išsaugojimą darbuotojui, neteisėtai atleistam iš darbo. Šiuo atveju pats D. I. taip pat siekė nutraukti darbo santykius ir juos nutraukė, todėl pasikeitus darbo santykių nutraukimo pagrindui DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta kompensacija jam nebepriklauso. Atsižvelgiant į tai, kad šiame darbo ginče dalis jo yra vykdoma pagal DGK sprendimą, o kita dalis pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo galutinius procesinius sprendimus, antstolė turėjo CPK 589 straipsnyje nustatyta tvarka, kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo, o ne konstatuoti faktą, kad neįvykdyta DGK sprendimo dalis ir pradėti vykdymo veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolė Asta Lukšienė 2020 m. liepos 17 d. patvarkymu Nr. S-20-140-22684 pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0140/20/00719 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2020-02-20 nutartimi nepanaikino ir paliko galioti DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-6710 toje dalyje, kurioje ieškovo D. I. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieškovo D. I. ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei nuspręsta išieškoti ieškovo D. I. naudai iš atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) 2 990,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018-10-18 (nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos) iki sprendimo priėmimo dienos (2018-12-06), bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Išieškotojo D. I. įgaliota atstovė, pateikdama vykdyti DGK sprendimo Nr. DGKS-6710 dalį, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad minėta sprendimo dalis nebuvo įvykdyta, atsižvelgiat į sumas, kurias UAB (duomenys neskelbtini) pervedė D. I.. Antstolė patikrinusi ir nustačiusi, kad nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2020-06-25 surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą Nr. S-20-140-19878, 2020-06-25 vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-140-19957 ir 2020-06-25 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. 20-140-19927, kuriuos 2020-06-25 registruota pašto siunta išsiuntė ir 2020-06-29 pasirašytinai įteikė skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) . Antstoliui nesuteikta teisė tikrinti vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo klausimus. Vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo klausimas taip pat negali būti ir skundo dėl antstolio veiksmų dalyku. Skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) iki šiol nepateikė įrodymų, kad tinkamai įvykdė DGK sprendimo dalį, kuri įsiteisėjusi. Antstolei vykdomojo dokumento vykdymo tvarka aiški, todėl nebuvo jokio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išaiškinimo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoto asmens D. I. įgaliotas atstovas pateikė atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis Nr. 1154, kurios pagrindu suinteresuotas asmuo įdarbintas bendrovėje plataus profilio statybininku. Darbdaviui nuo pat darbo santykių pradžios netinkamai vykdžius suinteresuoto asmens atžvilgiu prisiimtus įsipareigojimus, o galiausiai ir neteisėtai nutraukus šalių sudarytą darbo sutartį, suinteresuotas asmuo 2018 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją su prašymu dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo – suinteresuoto asmens atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, taip pat neišmokėtų su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo. DGK, išnagrinėjusi tarp šalių kilusį darbo ginčą, 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu suinteresuoto asmens prašymą tenkino iš dalies: pripažino suinteresuoto asmens atleidimą iš darbo neteisėtu bei nusprendė išieškoti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos 5 968,60 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, taip pat vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. 2 990,40 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki sprendimo priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 6 d. (imtinai)) bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką ir baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Tiek skolininkui, tiek išieškotojui iš dalies nesutikus su DGK priimtu sprendimu, abejų šalių pareikštų ieškinių pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2546-615/2019 dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, 2019 m. lapkričio 20 d. pareiškė apeliacinį skundą dėl jo panaikinimo. Kauno apygardos teismas, pastarojo skundo pagrindu apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-194-638/2020, 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeisti bei: 1) bylą, dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą, taip pat dėl ieškinio reikalavimo pripažinti suinteresuoto asmens atleidimą iš darbo už pravaikštas pagrįstu, nutraukti; 2) priteisti suinteresuotam asmeniui iš darbdavio 4 944,88 Eur darbo užmokesčio, 3 929,20 Eur netesybų bei 2 256,49 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartyje, be viso kito, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovo (Suinteresuoto asmens) atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pripažinta, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei priteista atsakovui (suinteresuotam asmeniui) 24 999,72 Eur už priverstinę pravaikštą, panaikinta, nes dėl šio reikalavimo, pareiškėjui atsisakius nuo ieškinio, lieka galioti Darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas, kuriuo atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu ir priteista atsakovui suinteresuotam asmeniui 2 990,40 Eur (priskaityta suma) už priverstinę pravaikštą ir po 99,68 Eur (priskaityta suma) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki Darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo. Vykdydamas Kauno apygardos teismo nutartį, pareiškėjas 2020 m. balandžio 22 d. atliko dvi bankines – pinigines operacijas (bendrai 7 348,71 Eur sumai), kuriomis: 1) pervedė suinteresuotam asmeniui apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteistą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2 256,49 Eur), taip pat 2) sumokėjo teismo priteistas darbo užmokesčio įsiskolinimo (4 944,88 Eur) ir netesybų sumas. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas atliko tik tuos mokėjimus, kurie buvo nurodyti Kauno apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje, t.y. įvertinęs faktą, jog liko neįvykdyta įsiteisėjusi DGK sprendimo dalis, kuria nuspręsta išieškoti suinteresuoto asmens naudai iš darbdavio vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą (DK 218 straipsnio 6 dalis)), suinteresuotas asmuo D. I. pateikė prašymą antstolei vykdyti DGK sprendimą priverstine tvarka. Būtent, suinteresuoto asmens išieškotojo D. I. pateiktų dokumentų (DGK sprendimo bei prašymo jį vykdyti) pagrindu antstolės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla ir priimti pareiškėjo skundžiami patvarkymas ir raginimas. DK 217 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog darbo ginčą nagrinėjantis organas, išnagrinėjęs darbo ginčą dėl teisės, gali įpareigoti kitą šalį atkurti dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas teises. Vienas iš tokių darbuotojo pažeistų teisių atkūrimo būdų yra numatytas DK 218 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. DGK 2018 m. gruodžio 6 d. priimtu sprendimu taikė, būtent DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytą bei darbuotojo reikalautą pažeistų teisių gynimo būdą, t.y. nusprendė priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Skirtingai nei interpretuoja pareiškėjas, teismas jokiame procesiniame sprendime nėra pasisakęs, kad raginimu reikalaujama suma (apskaičiuota už priverstinės pravaikštos laikotarpį) išieškotojui nepriklauso. Priešingai, teismas, būtent, ir nurodė, jog tokia suma iš pareiškėjo yra išieškotina, tačiau tai darytina DGK, o ne pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu. Likusi galioti DGK sprendimo dalis, kurios pagrindu užvesta vykdomoji byla, gali būti pripažinta įvykdyta tik tuomet, kai pareiškėjas: 1) pakeis darbo sutarties nutraukimo pagrindą į nurodytąjį DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime, t.y. į darbo sutarties pasibaigimą darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu; 2) sumokės suinteresuotam asmeniui (darbuotojui) visą DGK priteistą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. – 2 990,40 Eur darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 18 d. iki DGK sprendimo priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 6 d.), taip pat po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę dieną, skaičiuojant ne ilgiau kaip už vienerius metus iki tol, kol bus visiškai įvykdytas DGK sprendimas, t.y., kol bus pakeistas atleidimo iš darbo pagrindas ir sumokėtas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, apskaičiuotas, būtent, atsiskaitymo dieną. Pareiškėjo nurodoma situacija, t. y. kompensacijos už priverstinę pravaikštą skaičiavimas kitokia, nei DGK sprendime nurodyta tvarka – už trumpesnį laikotarpį – reikštų ne ką kitą, kaip sprendimo privalomumo principo pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolės Astos Lukšienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0140/20/00719 ir 2020 m. rugsėjo 24 d. papildomu sprendimu priteisė bylinėjimo išlaidas suinteresuotam asmeniui D. I..
5. Teismas nustatė, kad antstolė Asta Lukšienė vykdo vykdomąją bylą Nr.0140/20/00719, kuri užvesta pagal išieškotojo atstovės I. I. 2020 m. birželio 18 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir pateiktą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. DGKS-6710 dėl 24 620,96 Eur skolos (2 990,40 Eur priskaityto vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikštos laiką, už laikotarpį nuo 2018-10-18 iki 2018-12-06 (imtinai) + 21 630,56 Eur (priskaityta 99,68 Eur suma už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau, kaip už vienerius metus) išieškojimo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojo D. I. naudai.
6. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi nepanaikino ir paliko galioti nurodytą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos SADM Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalį. Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties 23 punkte nustatyta, kad lieka galioti 2018 m. gruodžio 6 d. DGK sprendimas, kuriuo atleidimas iš darbo yra pripažintas neteisėtu ir priteista atsakovui 2 940,40 Eur už priverstinę pravaikštą ir po 99,68 Eur už kiekvieną darbo dieną skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo. Taigi, būtent pagal Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties 23 punktą ir apskaičiuota pareiškėjos skola išieškotojui.
7. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka vadovaudamasis įstatymu (konkrečiomis teisės normomis). CPK 586 straipsnio 1 dalis numato, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Darbo ginčų komisijos išduotas sprendimas yra priskirtinas prie vykdomųjų dokumentų (CPK 587 straipsnio 10 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda bylą. Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasi CPK 651 straipsniu, antstolė patikrino ir nustatė, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl 2020 m. birželio 25 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr.S-20-140-19878, raginimą įvykdyti sprendimą Nr.S-20-140-19927, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-140-19957, kuriuos 2020-06-25 registruota pašto siunta išsiuntė skolininkei. Teismas sprendė, kad antstolės veiksmai, priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, atitinka minėtais teisės aktais reglamentuotą vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti tvarką, yra pagrįsti ir teisėti.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog vykdomuosius dokumentus šiuo atveju pateikė tam teisę turintis asmuo, vykdomieji dokumentai vykdytini antstolės Astos Lukšienės, vykdomųjų dokumentų turinys atitinka įstatymo reikalavimus, prie vykdomųjų raštų pridėti reikalingi priedai, vykdomieji dokumentai pateikti vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino. Taigi, antstolė patikrino CPK 651 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose privalomai nurodytas akivaizdžias kliūtis vykdomiesiems dokumentams priimti, šių kliūčių nenustatė ir ginčo byloje dėl to nėra. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte nedetalizuotos akivaizdžios kliūtys priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, kurios turi būti aiškios ir gerai matomos. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad antstolė netinkamai išaiškino sprendimą, ar netinkamai suskaičiavo išieškotojui galimai priklausančią kompensaciją už visus metus ir pan., nelaikytinos aiškiomis ir gerai matomomis kliūtimis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
9. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 510 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytus teismo motyvus, teismas konstatavo, kad antstolė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai, antstolės veiksmai nepažeidžia pareiškėjos interesų. Antstolės priimti patvarkymas, raginimas įvykdyti sprendimą yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą atmetė (CPK 513 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, dėl ko yra kilęs ginčas tarp šalių, nes iš esmės ginčas yra kilęs dėl DK 218 straipsnio 4 dalies taikymo ir aiškinimo, kuomet teismo sprendimo dalies dėl darbuotojo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu įvykdymas yra siejamas ne su tokio sprendimo dalies įsiteisėjimu, kadangi nei darbuotojas nei darbdavys neturi kaip „realiai“ įvykdyti tokio sprendimo dalies, jei darbuotojas negrąžinamas į darbą, bet su teismo sprendimo pilnoje apimtyje įvykdymu, įskaitant ir darbo išmokų, priteistų pagal DK 147 straipsnį, sumokėjimu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė tos aplinkybės, kad įsiteisėjusi DGK sprendimo dalis jau yra įvykdyta. Skundžiama nutartimi apskritai nėra pasisakoma, kas yra laikoma DGK sprendimo įvykdymu ir/ar dėl kokių priežasčių sprendimas nėra pripažintas įvykdytu. Kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo pagrindo, turėjo būti atsižvelgta į tai, kad suinteresuotas asmuo darbuotojas D. I. pats iniciavo darbo santykių nutraukimą, tačiau pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) darbo santykius nutraukė DK 58 straipsnyje nurodytu pagrindu. DGK sprendime konstatavus tokio atleidimo pagrindo neteisėtumą, pareiškėja atleidimo pagrindu nurodė paties darbuotojo prašymą. DGK priėmus sprendimą ir nusprendus dėl teisingo darbo sutarties nutraukimo pagrindo, pats DGK sprendimas laikytinas jau įvykdytu ir nereikalaujantis papildomo įvykdymo, t. y. sprendimo įvykdymas sutapo su sprendimo priėmimu. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo atlikti jokių papildomų veiksmų, kurie užtikrintų „sprendimo įvykdymo dieną“, todėl po sprendimo priėmimo negalėjo būti skaičiuojama kompensaciją, ką antstolė nepagrįstai vykdomojoje byloje atliko.
10.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytų kompensacijų santykio su DK 147 straipsnyje numatytomis kompensacijomis, kurias pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) jau yra sumokėjusi, atsižvelgiant į teisme išnagrinėto darbo ginčo rezultatus. Pripažinus darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu ir darbuotojo negrąžinus į darbą, toks sprendimas yra įvykdomas sprendimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu per se ir negrąžinimo į darbą įsiteisėjimo dieną. Tokia data nagrinėjamu bylos atveju yra 2019-01-06, todėl ir kompensacija pagal DK 218 straipsnio 4 dalį už priverstinę pravaikštą turėtų būti apskaičiuota iki šios dienos, jeigu teismas nuspręstų, jog sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi. Be to, net jei sprendimas būtų aiškinamas kitaip, tai kompensacijos skaičiavimas už visus metus pažeidžia nurodyto DK 218 straipsnio 4 dalies aiškinimą ir kompensacija privalėjo būti sumažinta skaičiuojant iki kol (1) UAB (duomenys neskelbtini) pakeitė išieškotojo atleidimo iš darbo pagrindą (2019-03-07) arba (2) iki kol išieškotojas susirado kitą darbą (2019-03-11).
10.4. Skundžiama nutartis yra formali ir nepagrįsta, motyvai neišaiškinti, nepasisakyta dėl esminių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų, tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi, vertinant tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl daugelio pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo D. I. prašo atmesti atskirąjį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į priešingą byloje dalyvaujančių asmenų interesą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pati DK 218 straipsnio 4 dalies lingvistinė išraiška labai aiškiai atskleidžia materialinius teisinius padarinius, kurie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančio organo sprendimo pagrindu gali būti pritaikyti neteisėtai darbuotoją atleidusiam darbdaviui. Pastarieji padariniai apima galimas turtines pasekmes – darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį, atlyginti padarytą turtinę ir/ar neturtinę žalą, sumokėti DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytą kompensaciją. Tik atlikęs visus teismo ar darbo ginčų komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus įpareigojimus, o tai reiškia – be viso kito, sumokėjęs ir visas priteistas sumas (kokios jos bebūtų numatytos sprendime), darbdavys yra laikomas įvykdžiusiu darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančio organo sprendimą. Nevisiškas ar tik dalinis sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų įpareigojimų atlikimas teisine prasme laikytinas tokio sprendimo neįvykdymu, sukeliančiu atitinkamas teisines pasekmes (kaip pavyzdžiui, tolesnį kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką skaičiavimą (neviršijant įstatyme nustatytos maksimalios ribos).
11.2. Pirmosios instancijos teismas pateikė labai aiškius motyvus, dėl kurių skolininko atskirasis skundas buvo atmestas, t.y. skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog nagrinėjamu atveju duomenų apie visišką DGK sprendimo įvykdymą pareiškėja į bylą nepateikė, tuo tarpu, apeliantės argumentai dėl, neva, netinkamo išieškotinos sumos apskaičiavimo laikytini nepagrįstais, kadangi jie prieštarauja Kauno apygardos teismo išaiškinimams 2020 m. vasario 20 d. nutartyje dėl likusios galioti DGK sprendimo dalies. Pats faktas, kad pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepalankūs pareiškėjui, jokių reikalavimų, keliamų teismų procesiniams sprendimams (jų motyvavimui), pažeidimo esamu atveju nepatvirtina.
11.3. Teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad kompensacijos priteisimas išieškotojui, neva, prieštarauja DK 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, jog ši kompensacija privalėjo būti mažinama, apeliantė pakartotinai kelia tuos klausimus, kurie jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais civilinėse bylose Nr. e2-2546-615/2019 ir Nr. e2A-194-638/2020 bei įsiteisėjusia DGK sprendimo dalimi. Todėl nei pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, nei, tuo labiau, pati antstolė pastarosios kompensacijos priteisimo pagrįstumo ir/ar jos dydžio mažinimo klausimo spręsti negali. Įsiteisėjusiu darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančio organo sprendimu priteistos sumos sumažinimas vykdymo procese, reikštų ne ką kitą, kaip tokio sprendimo privalomumo ignoravimą, kuris pagal teisės aktus nėra galimas.
12. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolė Asta Lukšienė prašo atmesti atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, ištirdamas ir įvertindamas bylos medžiagą. Atskirojo skundo turiniui inter alia taikomi CPK 306 straipsnio reikalavimai ir pareiškėjas privalo nurodyti bylos aplinkybes, įrodymus ir teisinius argumentus, kuriais grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (atskirojo skundo pagrindas). Apeliantės pateikiami argumentai neįrodo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). Ta aplinkybė, kad apeliantė yra nepatenkinta pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriais remiantis buvo atmestas jos skundas dėl antstolės veiksmų, nesudaro pagrindo spręsti, jog priimtas teismo procesinis sprendimas yra be motyvų ir dėl to naikintinas dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
14. Byloje sprendžiamas klausimas dėl įsiteisėjusios Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie SADM Kauno teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalies, kuria suinteresuoto asmens D. I. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pripažinta, kad darbo sutartis tarp suinteresuoto asmens D. I. ir pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei nuspręsta išieškoti suinteresuoto asmens D. I. naudai iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) 2 990,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018-10-18 (nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos) iki sprendimo priėmimo dienos (2018-12-06), bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, kaip pagrindo pradėti priverstinį vykdymo procesą galimumo.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalis, kuria suinteresuoto asmens D. I. atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu ir pripažinta, kad darbo sutartis tarp suinteresuoto asmens D. I. ir pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei nuspręsta išieškoti suinteresuoto asmens D. I. naudai iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) 2 990,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018-10-18 (nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos) iki sprendimo priėmimo dienos (2018-12-06), bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, yra įsiteisėjusi. Pareiškėja nesutinka tik su aplinkybe, kad ji nėra įvykdžiusi įsiteisėjusios DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalies, nes šios DGK sprendimo dalies ji neprivalo vykdyti atsižvelgiant į kilusio darbo ginčo aplinkybes ir šiame ginče taikytinų teisės normų paskirtį.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK vykdymo procese skiriamos vykdytino dokumento (CPK 584 straipsnis) ir vykdomojo dokumento (CPK 587 straipsnis) sampratos. Priverstinio vykdymo procesas pradedamas tik vykdomojo dokumento pagrindu (CPK 586 straipsnis). Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus (DK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas jau yra vykdomasis dokumentas, kurio neįvykdžius gali būti pradedamas priverstinis vykdymo procesas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad įsiteisėjęs darbo ginčų komisijos sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, gali būti vertinamas kaip individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo iš esmės ir galutinai išspręstas individualus darbo ginčas dėl teisės – nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai darbo ginčo šalių santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
17. Aplinkybė, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas nustatoma pagal tai, kokius veiksmus atsakovas turėjo atlikti ieškovo naudai, pagal įsiteisėjusio DK sprendimo rezoliucinę dalį, ir ar jis juos yra atlikęs. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusia DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 sprendimo dalimi pripažinus suinteresuoto asmens D. I. atleidimą neteisėtu jo naudai iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) priteista 2 990,40 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2018-10-18 (nuo sekančios po darbo sutarties nutraukimo dienos) iki sprendimo priėmimo dienos (2018-12-06), bei po 99,68 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant penkių darbo dienų savaitės grafiką, baigiant skaičiuoti sprendimo įvykdymo dieną, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Taigi, minėtas DGK sprendimas būtų laikomas įvykdytu tik sumokėjus nurodytas sumas. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nagrinėjant kilusį darbo ginčą teisme atsisakė ieškinio reikalavimų dėl tos DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalies, kuria suinteresuoto asmens D. I. atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu ir priteista su tuo susijusi DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta kompensacija. Ši DGK sprendimo dalis įsiteisėjo 2019 m. suausio 6 d. (DK 230 straipsnio 1 dalis). Taigi, darbo sutartis tarp suinteresuoto asmens D. I. ir pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) pasibaigė darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu 2019 m, sausio 6 d., kuris sukelia pareiškėjai DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendime Nr. DGKS-6710 nurodytas su tuo susijusias pasekmes. Pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma aplinkybė, kad egzistavo ir kitas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, kurį privalėjo įvertinti antstolė, vykdymo procese neturi jokios teisinės reikšmės, nes darbo ginčas dėl atleidimo pagrindo buvo išspręstas darbo ginčus nagrinėjančio organo. Ta aplinkybė, kad nustačius pareiškėjos taikyto atleidimo pagrindo neteisėtumą, vėliau 2019 m. kovo 7 d. pati pareiškėja pakeitė suinteresuoto asmens atleidimo iš darbo pagrindą galėjo būti įvertinta tik išnagrinėjus dėl to ginčą teisme. Pareiškėjai atsisakius tokio reikalavimo, šios aplinkybės teisme nebuvo vertinamos ir pareiškėjai atsirado konkrečios DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodytos pasekmės, kurios nurodytos įsiteisėjusioje DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 rezoliucinėje dalyje. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino tų pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytų argumentų, kurie yra susiję su kilusio darbo ginčo esme.
19. Nustačius, kad DK 218 straipsnio 4 dalies pagrindu priteisto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką teisėtumo klausimas turėjo būti sprendžiamas nagrinėjant darbo ginčą iš esmės teisme, vykdymo procese šios teisės normos sukeltos teisinės pasekmės negali būti kvestionuojamos, nes antstolis neturi teisės spręsti vykdomojo dokumento teisėtumo klausimo ir tuo labiau nėra darbo ginčus nagrinėjantis organas (DK 216 straipsnis). Taigi, įsiteisėjusioje DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 rezoliucinėje dalyje nurodytų pasekmių atsiradimas priklausė tik nuo pačios pareiškėjos veiksmų inicijuojant pasirinkta apimtimi darbo ginčą teisme ir vėliau vykdant įsiteisėjusį DGK sprendimą. Tai, kad pareiškėja neįvertino savo procesinio elgesio atsisakant dalies ieškinio reikalavimo darbo ginče pasekmių ar netinkamai įvertino šias pasekmes, nesudaro pagrindo teigti, kad įsiteisėjusi DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalis neturi būti vykdomas visa jame nurodyta apimtimi.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepagrįstai remiasi Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi kilusiame darbo ginče kaip pagrindu nevykdyti įsiteisėjusios DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalies. Šios nutarties 22 punkte yra nurodyta, kad tik teismui iš esmės išnagrinėjus ginčo aplinkybes ir priėmus sprendimą dėl reikalavimo (šiuo atveju - atleidimo iš darbo teisėtumo) darbo ginčų sprendimas netektų galios. Pareiškėjai UAB (duomenys neskelbtini) atsisakius reikalavimo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas priėmė atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė reikalavimo iš esmės nenagrinėjęs, todėl darbo ginčų komisijos sprendimo dalis dėl atleidimo iš darbo teisėtumo įsiteisėjo DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. po vieno mėnesio nuo sprendimo priėmimo (2019 m. sausio 6 d.) laikant, kad ieškinio dėl šios darbo ginčų komisijos sprendimo dalies apskritai nebuvo pateikta (DK 231 straipsnio 1 dalis). Taigi, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi buvo tik išaiškinta teisme nagrinėjamo ginčo apimtis. Priežastys, dėl kurių buvo atsisakyta ieškinio reikalavimo dėl atleidimo iš darbo teisėtumo šiuo atveju nors ir buvo paminėtos, tačiau nebuvo vertintos, nes pats ieškinio nurodytoje dalyje atsisakymas sukėlė atitinkamas procesines pasekmes, t. y. nurodytos DGK 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. DGKS-6710 dalies įsiteisėjimą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje nurodyti išaiškinimai negali paneigti DK nustatytos teisinio reguliavimo dėl įsiteisėjusio darbo ginčų komisijos sprendimo pasekmių vykdymo procese.
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
22. Suinteresuotas asmuo D. I. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą prašė atlyginti jo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, kurias sudaro 363 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atmetus pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą ir esant bylos šalių priešingiems interesams, spręstinas klausimas dėl suinteresuoto asmens D. I. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoto asmens D. I. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai neviršija galimo priteisti maksimalaus įkainio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), taip pat įvertinęs byloje sprendžiamų teisinių klausimų sudėtingumą ir parengto procesinio dokumento kokybę, sprendžia, jog suinteresuotam asmeniui D. I. iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) priteistina 363 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys).
23. Byloje patirta 4,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.