Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2008 m. sausio 10 d. sprendimu netenkino D. M. prašymo įregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, išplėtimą, prijungiant įrengtas pastogės patalpas. Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2008 m. vasario 20 d. sprendimu Nr.59 valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2008 m. sausio 10 d. sprendimą paliko galioti. Nekilnojamoje turto registratoriai savo sprendimuose nurodė, kad pareiškėjos prašymas dėl padidinto buto įregistravimo negali būti tenkinamas, nes ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į rekonstruotas ir prie buto prijungtas pastogės patalpas. Pareiškėjos pateikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčių 1994 m. rugsėjo 22 d. ir 1995 m. lapkričio 6 d. sutikimai, kuriais neprieštaraujama, kad pareiškėja įsirengtų namo pastogėje patalpas, negali būti laikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytais sandoriais, kuriais gyvenamojo namo bendraturčiai atsisako savo nuosavybės teisių į bendras patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. birželio 12 d. nutartis). Pareiškėjos pateikti sutikimai nėra notarinės formos, kaip to reikalavo jų davimo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnis.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Klaipėdos apygardos administracinis teismas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant ginčą, pirmiausia, turės būti išspręstas pareiškėjos nuosavybės teisių į padidintą butą klausimas. Šis klausimas yra reglamentuojamas civilinės teisės normų ir nuo jo išsprendimo priklauso ginčo dėl skundžiamų viešojo administravimo institucijų aktų išsprendimas. Todėl kyla abejonė, ar aptariamas ginčas neturėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Keliamas ginčas yra susijęs ne tik su administraciniais, bet ir su civiliniais teisiniais santykiais. Nors byloje yra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai, tačiau ginčo išsprendimas taip pat yra susijęs su nuosavybės teisių įgijimo pagrindų vertinimu, vadovaujantis atitinkamomis Civilinio kodekso normomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Šiuo atveju tiek atsakovai savo sprendimuose, tiek pareiškėja savo skunde remiasi Civiliniu kodeksu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl atitinkamų civilinės teisės normų taikymo. Todėl šiuo atveju, tik išsprendus atitinkamų civilinės teisės normų taikymo klausimą, atsižvelgus į atitinkamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bei išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimą dėl to, ar pareiškėja pagal atitinkamus civilinius sandorius yra įgijusi savo nuosavybėn iš kitų gyvenamojo namo bendraturčių bendras namo pastogės patalpas, teismas galės spręsti klausimą dėl ginčijamų nekilnojamojo turto registratorių sprendimų teisėtumo.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į Civilinio proceso kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl to, jog panašaus pobūdžio ginčai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme, buvo ne kartą pasisakyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartis, priimta byloje V. D. v. valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas; 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. valstybės įmonė Registrų centras; 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta byloje UAB „Leovira“ v. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas, valstybės įmonė Registrų centras; 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta byloje Marijona Fergelienė v. valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, valstybės įmonė Registrų centras).

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2-4 dalimis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui dėl sprendimų panaikinimo perduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti ieškinio priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo