- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-05
- Bylos Nr.
- 2S-612-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20462-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., M. P., G. P., P. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. P., M. P., G. P. ir P. P., atstovaujamų įstatyminio atstovo A. P., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24720-454/2013 pagal pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino prašymą dėl proceso šalies pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. P., M. P., G. P. ir P. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolis kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0110/02/00201 skolininkę D. B. P., kadangi ji 2005 m. balandžio 13 d. mirė. Nurodė, kad pagal 2005 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-11375 jos turtą paveldėjo A. P., M. P., G. P., P. P., todėl skolininkė vykdymo procese turėtų būti pakeista jos turto paveldėtojais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 10 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino – vykdant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0110/02/00201 nutarė pakeisti vykdymo procese skolininkę D. B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į naujus skolininkus – A. P., a. k (duomenys neskelbtini) M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini).
Teismas nustatė, kad pagal išieškotojo – valstybės pateiktą vykdomąjį dokumentą antstolio A. Ščiukino kontoroje skolininkės D. B. P. atžvilgiu buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/02/00201. Skolininkė 2005 m. balandžio 13 d. mirė, 2005 m. birželio 13 d. mirusios D. B. P. turtas priimtas (palikimo priėmimo faktas įregistruotas 2005 m. birželio 15 d.). Nurodė, kad mirus skolininkei D. B. P., jos turtą paveldėjo A. P., M. P., G. P. ir P. P., todėl vykdymo procese skolininkė D. B. P. keistina į jos turto paveldėtojus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuoti asmenys atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-24720-454/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolio A. Ščiukino prašymą atmesti ir priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidas.
1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo antstolio prašymą apeliantams nedalyvaujant ir jiems apie prašymą nepranešus.
2. Teismas absoliučiai neatsižvelgė į įstatymo normų prieštaravimus antstolio prašymui, kurie yra numatyti CK 5.63 straipsnyje. Po D. B. P. mirties per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kaip numato įstatymas, niekas į juos nesikreipė, apie D. B. P. skolas jie nieko nežinojo iki šiol, kol negavo iš teismo skundžiamos nutarties.
3. Kreditoriaus reikalavimas pareikštas praėjus daugiau kaip trejiems metams, todėl teismas tokio prašymo turėjo netenkintinas dėl pasibaigusių terminų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis A. Ščiukinas prašo teismo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti.
Nurodė, kad antstolio kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/02/00201. Skolininkė D. B. P. 2005 m. balandžio 13 d. mirė. 2005 m. birželio 13 d. mirusiosios turtą paveldėjo suinteresuoti asmenys. Palikimą priėmusiam asmeniui pereina beveik visos asmens teisės ir pareigos, neatsižvelgiant į tai, įpėdinis apie jas žinojo ar nežinojo. Palikimą priimantiems įpėdiniams tenka ne tik pasirūpinti paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už savininko skolinius įsipareigojimus, jeigu tokių buvo. Įpėdiniai, kurie nežino apie palikėjo turėtas skolas, palikimą gali priimti pagal turto apyrašą. Įpėdiniai, būdami atsakingi ir rūpestingi taip pat turi pareigą domėtis palikėjo turėtais kreditoriniais įsipareigojimais. Apeliantai netinkamai interpretuoja CK 5.63 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą, kadangi minėtame straipsnyje nustatytas 3 mėnesių kreditorių reikalavimų pareiškimo terminas yra taikomas dar nepriteistiems reikalavimams, kai tuo tarpu D. B. P. skola jau buvo priteista ir vykdoma antstolio kontoroje. Teisių perėmimas vykdymo procese vykdomas vadovaujantis CPK 596 straipsniu, o ne CK 5.63 straipsniu. Įstatymas nenumato senaties termino, per kurį antstolis gali kreiptis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pakeista skolininkė vykdomojoje bylose yra pagrįsta ir teisėta.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. Ščiukino kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininkės D. B. P. išieškotojo – valstybės naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 1999 m. birželio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-12453/1999 (užvesta vykdomoji byla Nr. 0110/02/00201) dėl 35,20 Lt skolos išieškojimo. Skolininkė D. B. P. 2005 m. balandžio 13 d. mirė. Pagal 2005 m. rugsėjo 19 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1-11375 skolininkės turtą paveldėjo jos sutuoktinis A. P. ir vaikai M. P., G. P. bei P. P.. Antstolis į teismą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese kreipėsi 2013 m. gruodžio 9 d.
CK 5.52 straipsnio nuostatos numato, jog įpėdinis, priėmęs palikimą ar padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus kodekse numatytus atvejus. Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Aiškindamas CPK 596 straipsnio taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CPK 596 straipsnis yra procesinė norma ir neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).
CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.
Teismų praktikoje pažymėta, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012).
Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi tam, kad būtų pasiekti nurodytame straipsnyje tikslai – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, kreditorių teisės reiškiant reikalavimus teisių perėmėjui privalo būti įgyvendinamos CPK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. esminis aspektas yra kreditoriaus reikalavimo palikėjo įpėdiniams pareiškimo momentas. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kokių kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie tokiu būdu užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, t. y. nurodė skolininko vykdymo procese pakeitimo galimybę, konstatuodamas, kad skolininkei D. B. P. mirus, vykdomojoje byloje Nr. 0110/02/00201 ji pakeistina jos teisių parėmėjais A. P., M. P., G. P. ir P. P., tačiau, kaip matyti, teismas realiai visiškai nesiaiškino, ar palikėjos (skolininkės) D. B. P. išieškotojas (kreditorius) laikėsi CK 5.63 straipsnyje nurodytų reikalavimų, t. y. CPK 596 straipsnis turėjo būti vertinamas ne atsietai, o sistemiškai su CK 5.63 straipsnio nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant, ar išieškotojas laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir tam, kad būtų išsiaiškintos reikšmingos aplinkybės, atskleista nagrinėtino klausimo esmė, klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgdamas į byloje nustatytinų aplinkybių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog nagrinėjant klausimą iš naujo, svarstytina žodinio bylos nagrinėjimo galimybė (CPK 593 straipsnio 3 dalis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.