Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Joana Kvaselytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo A. J. reikalavimas grindžiamas argumentais, išdėstytais pareiškime. Pareiškėjas A. J. ir O. A. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokoje vaikų nesusilaukė, įgijo gyvenamąjį namą, ūkio pastatą, kiemo statinius ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo registruoti pareiškėjo vardu. O. A. J. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Po sutuoktinės mirties visą turtą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą, t. y. toliau gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, naudojasi jame esančiais daiktais, turtu naudojasi kaip savininkas. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga tam, kad pareiškėjas gautų paveldėjimo teisės liudijimą ir galėtų laisvai disponuoti visu turtu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas A. J. ir O. A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Kartu jie vaikų neturėjo (b. l. 8). O. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), o dėl jos palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 12). Pareiškėjo A. J. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, ūkio pastatas, kiemo statiniai ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), registre įregistruoti pagal 2007 m. vasario 8 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą, 1987 m. liepos 21 d. vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 7, bei 1994 m. sausio 26 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-282 (b. l. 10–11). Šis turtas buvo įgytas santuokos metu, todėl yra laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių O. A. J. ir pareiškėjo nuosavybe. O. A. J. iki pat savo mirties buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu iki šiol gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą pareiškėjas (b. l. 13–15).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Pareiškėjas A. J. iš karto po sutuoktinės O. A. J. mirties priėmė palikimą savo vardu, nes toliau liko gyventi ir iki šiol gyvena jiems priklausančiame name, moka mokesčius, rūpinasi turtu kaip savo, t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėnesius nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. O. A. J. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad A. J. turėjo teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės O. A. J. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis). Ginčo dėl palikimo nėra. Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas A. J. mirusios sutuoktinės O. A. J. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinės O. A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.