Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, Jolantos Medvedevienės, sekretoriaujant Astai Kavaliauskienei, dalyvaujant pareiškėjai O. B. , jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei, suinteresuoto asmens Kauno AVA atstovei Agnei Surblienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į P. K. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Z.Angariečio g. Kaune bei giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėja nurodė, kad P. K. iki nacionalizacijos Julijanavos k,, Garliavos valsč., Kauno apskr.( dabar Kauno m., Veiverių gt.189A ) nuosavybės teise valdė 971 kv.m. žemės sklypą.1957 m.birželio 22 d. P. K. susituokė su pareiškėjos teta M. K. –G., gim.1902 m. Po sutuoktinio mirties teta priėmė palikimą ir gyveno nurodytu adresu Z.Angariečio g. ( dabar Veiverių gt.), kur turėjo gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatu. Šie pastatai vėliau buvo nugriauti. Teta vaikų neturėjo, todėl savo turtą testamentu paliko jai ( pareiškėjai). M. K. mirė 1983 m. lapkričio 25 d. Teigia, kad vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.1d.5 p.turi teisę atkurti nuosavybės teise į turėtą žemės sklypą. Apie tai, kad P. K. turėjo žemės, ji nežinojusi. Tik 2005 metais iš M. K. kaimynių Z. Š. ir A. R. sužinojusi, kad P. K. iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą Kaune, dabar Veiverių gt. Tai paskatino ieškoti archyvuose dokumentų ir jie buvo rasti. Teta niekad nepasakojo apie buvusią žemę, mananti, kad ji pati apie tai galėjo nežinoti. Tuo metu kai teta mirė, ši tema nebuvo aktuali, pats žemės kiekis nebuvo didelis.

Teisme pareiškėja patvirtino savo prašymą ir argumentus bei nurodė, kad apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą žinojusi, buvo aktyvi tvarkantis kitus su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu susijusius klausimus, o apie P. K. turėtą žemę net nepagalvojusi, kadangi tetai priklausantys pastatai buvusioje Z.Angariečio g.185 . buvo nugriauti kaip savavalinė statyba, apie buvusią žemę niekas jai nepasakojo.

Tretysis suinteresuotas asmuo- Kauno AVA savo atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašė jo netenkinti, kadangi termini praleidimo priežastis yra nesvarbi.Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str.1d.5 p. pareiškėja negali pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą.

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo ( toliau Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamą turtą pateikti LR įstatymo“ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir nustatyta tvarka iki 2001 m.gruodžio 31 d. Šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m.gruodžio 31 d.turi pateikti Įstatymo 17 straipsnio nurodytoms institucijoms.

Įstatymo 2004 m.spalio 12 d.redakcija įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė šių teisinių santykių reguliavimą.Tai reiškia, kad buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir su tuo susijusiems dokumentams paduoti tapo atstatomaisiais. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog praleistą terminą teismas gali atnaujinti kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.Šioje teisės normoje tokių priežasčių sąrašo nėra.Tai reiškia, kad termino praleidimo priežasčių nustatymas ir jų svarbumo įvertinimas priskiriamas išimtinai teismo kompetencijai. Svarbiomis priežastimis, kurios sudaro teisėtą pagrindą minėtų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia. Šiuos sprendimus padaryti teismas privalo vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (namini testamentu) arba sutartimi, taip pat pas asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš bylos duomenų matyti, kad M. K. 1979 m. rugpjūčio 27 d. testamentu visą turtą paliko pareiškėjai ( b.l.17). Ši aplinkybė suponuoja pareiškėjai teisę pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, kurio realizavimo galimybė numatyta aukščiau paminėtoje teisinė normoje ir šioje administracinėje byloje iš esmės nenagrinėjama. Darytina išvada, kad nėra svarbu, ar šiuo metu pakanka duomenų įrodančių nuosavybės teises bei giminystės ryšį.Šio administracinio proceso tikslas vertinti aplinkybes, kurios sutrukdė pretendentams kreiptis įstatymo nustatytu laiku ir spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą.

Svarbia priežastimi, sukliudžiusia laiku pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pareiškėja nurodė nežinojimą, kad P. K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja apie iki nacionalizacijos turėtą P. K. žemė sužinojusi 2005 metais, apie tai jai pasakius Z. Š. ir A. R. . M. K. mirė 1983 m. gruodžio 6d. (b.l. 21). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra reikšminga aplinkybė, kada asmeniui tapo žinoma, kad jis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Ši aplinkybė yra individuali ir priklauso nuo asmenų gebėjimo įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą elgesio modelį. Pareiškėja nurodė, kad teta M. K. mirė tuo metu, kai restitucijos klausimas nebuvo iškilęs, todėl negalėjo žinoti apie nuosavybės teise valdytą žemės sklypą. Be to, žemės sklypas ir pastatai Veiverių gt.185, kurie priklausė M. K. , tuometinio Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1971 m. rugsėjo 8d. sprendimu Nr.435 ir 1971 m. gruodžio 1d. sprendimu Nr.585 buvo paimti miesto reikmėms (b.l.26) ir pastai nugriauti.Pareiškėjos tvirtinimu ji buvo aktyvi nuosavybės teisių atkūrimo procese, tinkamai sprendė nuosavybės teisių atkūrimą į tėvams priklaususią žemę, todėl žinant apie P. K. valdytą žemę, nebūtų kilę problemų termino.Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja negalėjo realizuoti savo teisių į nuosavybės atkūrimą pilna apimtimi. Dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja terminą prašymui paduoti dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nuosavybę bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.4p. kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. B. praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. K. nuosavybės teise žemės sklypą Kaune, Veiverių gt.185 bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.