Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo M. L. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir nubaustas galutine subendrinta administracine nuobauda – 3200 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. nubaustas už tai, kad jis 2013-08-17, apie 17.22 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

M. L. apeliacinis skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d. numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad M. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. nubaustas nepagrįstai.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo) faktą.

Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. L. nuo pat pažeidimo užfiksavimo momento savo kaltę kategoriškai neigė, tvirtindamas, kad kontakto tarp automobilių PEUGEOT 206 ir BMW 320 nebuvo. Būtent, jis tiek 2013-08-29 pirminiame paaiškinime (b.l. 11), tiek teismui pateiktame 2013-09-24 paaiškinime (b.l. 20-22) (pastebėtina, kad šis paaiškinimas nepasirašytas), kuriame išdėstytas aplinkybes patvirtino duodamas parodymus teisme (b.l. 51), nurodė, kad automobilį PEUGEOT 206 statė atbuline eiga, į laisvą vietą automobiliui įvažiuodamas iš dešinės pusės, automobilį pastatė iš pirmo karto, šio manevro metu jokio pašalinio garso (signalizacijos, brėžimo, smūgio ar stuktelėjimo) negirdėjo, o taip pat nepajuto ir jokio smūgio ar judesio. Be to, duodamas parodymus teisme, M. L. tvirtino, kad pažeidimai ant jo automobilio padaryti anksčiau. Tapačiai įvykio aplinkybes nurodė ir kartu su apeliantu važiavusi jo motina V. L., kuri apklausiama liudytoja teisme parodė ir tai, kad laisvai išlipo iš automobilio, sūnui statant automobilį į aikštelę nepajuto jokio pašalinio garso ar stuktelėjimo, ir kad ji automobiliu nevažinėja, nežino apie jo įbrėžimus, yra tik šio automobilio savininkė. Pastebėtina, kad šių asmenų parodymų kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia.

Iš teisme apklaustų nukentėjusiojo A. R., kitų liudytojų R. L., A. R., P. L., V. I., M. D., N. R., J. V., M. K. parodymų matyti, kad nei vienas iš jų tiesiogiai įvykio nematė, kai kurie patvirtino tik patį automobilio BMW 320 apgadinimo faktą. Pažymėtina, kad 2013-08-17 tarnybiniame pranešime (b.l. 4) užfiksuota, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai J. V. ir M. K. ant automobilio PEUGEOT 206 pastebėjo apgadinimus, atitinkančius tuos, kurie buvo ant BMW markės automobilio, tai yra: apgadintos šio automobilio priekinės ir užpakalinės kairės pusės durelės, apgadinimo aukštis - 0,41–0,57 m, ant nubraukimo matosi mėlynų dažų žymės; automobilio PEUGEOT 206 apgadintas galinis bamperis ir užpakalinis dešinės pusės sparnas, apgadinimo aukštis - 0,45 – 0,61 m; iš ant asfalto dangos buvusio smėlio matėsi padangų žymės, kurios atitinka PEUGEOT 206 automobilio padangų protektoriaus raštą; minėtos žymės buvo kampu į automobilio BMW kairę pusę, kitaip nei automobilis buvo pastatytas. Šis tarnybinis pranešimas laikytinas tik išvestiniu įrodymu, kadangi policijos pareigūnas J. V., surašęs šį procesinį dokumentą, nebuvo tiesioginis įvykio liudytojas, jis įvykio aplinkybės sužinojo iš N. R.. Minėtas tarnybinis pranešimas ir jame esanti užfiksuoti duomenys turi būti įvertinti neatsietai nuo kitų bylos įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame tarnybiniame pranešime ir 2013-08-17 eismo įvykio vietos schemoje skirtingai nurodyti automobilių apgadinimo aukščiai. Būtent, kaip minėta, tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad BMW automobilio apgadinimo aukštis yra 0,41– 0,57 m, o automobilio PEUGEOT 206 apgadinimo aukštis - 0,45 – 0,61 m, tačiau eismo įvykio vietos schemoje nurodoma, kad abiejų minėtų automobilių apgadinimo aukščiai yra vienodi, tai yra 0,45 – 0,61 m (b.l. 5 antra pusė). Iš liudytoju teisme apklausto policijos pareigūno J. V. parodymų matyti, kad jis patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes dėl automobilio PEUGEOT 206 apgadinimo, automobilio vėžių lokalizacijos įvykio vietoje, tai yra, kad iš pradžių buvo įvažiuota ir atsiremta į BMW automobilį, o paskui pasukta, ir kad automobilio PEUGEOT 206 protektoriaus raštas buvo labai panašus, be to, atitiko įvažiavimo kampas į BMW automobilį. Manevravimo faktą, vėžes ant smėlio, vedančias link BMW automobilio, patvirtino ir kitas liudytoju teisme apklaustas įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas M. K.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtąsias aplinkybes, o taip pat tai, kad minėti automobiliai nebuvo sugretinti, byloje nebuvo atlikta trasologinė ekspertizė, konstatuoja, jog tik panašiame aukštyje esantys minėtų automobilių apgadinimai tarp šių transporto priemonių buvusio kontakto nepatvirtina. Nors tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad ant BMW automobilio matėsi mėlynų dažų žymės, o PEUGEOT 206 automobilis buvo mėlynos spalvos, tai M. L. kaltės nepagrindžia, juolab, kad bylos medžiaga patvirtina, jog aikštelėje buvo ir kitų mėlynos spalvos automobilių, o BMW automobilis aikštelėje stovėjo nuo 10 val. ryto.

Taigi, visuma minėtų aplinkybių leidžia konstatuoti, kad M. L. nepadarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis savo veiksmais apgadino automobilį BMW 320. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutarimas šioje dalyje kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikinamas bei priimamas naujas nutarimas - nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant M. L. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Apeliantas taip pat nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. viso proceso metu neigė pasišalinęs iš įvykio vietos. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis vengė tiesos nustatymo byloje, slėpė įvykio pėdsakus, skubiai pasišalino iš įvykio vietos ar atliko panašius veiksmus. Iš M. L. ir liudytojo M. D. paaiškinimų seka, jog automobilis PEUGEOT 206 įvykio vietoje stovėjo kelias dienas, M. L. kviečiamas į policijos įstaigą nuvyko aiškintis aplinkybių. Šios aplinkybės bei aukščiau aptarti įrodymai, nepatvirtina M. L. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos. Be to, šiuo atveju Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. ir ATPK 127 str. 2 d. įtvirtinti teisės pažeidimai yra tarpusavyje susiję. Kadangi byloje nenustatyta, jog M. L. savo veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nutarimas taip pat kaip neteisėtas ir nepagrįstas naikinamas bei priimamas naujas nutarimas - nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nesant M. L. veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą M. L. atžvilgiu nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėčių (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).

Nutarimas neskundžiamas.