Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, R. D., S. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja E. V. parodė, kad ji gyvena kaimynystėje. (duomenys neskelbtini) kaimynas J. K. D. Po jo mirties bute pasiliko gyventi I. D.. Jai atiteko namų apyvokos reikmenys, ji mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdama valdyti likusį turtą po vyro mirties, I. D. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. birželio 20 d. mirė J. K. D. (b. l. 7). Pareiškėja I. D. yra J. K. D. sutuoktinė (b. l. 8). 2018 m. lapkričio 19 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. K. D. mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 13). Nekilnojamojo turto registro 2018 m. lapkričio 20 d. duomenimis J. K. D. ir I. D. vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė įregistruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). Iš bendro sutuoktinių testamento, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad visą turtą, kurį turės J. K. D. ir I. D. mirties dieną, palieka vienas kitam, o mirus, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą turtą palieka lygiomis dalimis savo vaikams sūnui R. D. ir dukrai S. N. (b. l. 12).

Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. K. D., priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir liudytojos E. V. parodymų matyti, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis ir rūpintis jo turtu kaip savu. Ji priėmė visus sutuoktiniui priklausiusius namų apyvokos daiktus, dokumentus, toliau liko gyventi bute, esančiame Turgaus g. 18-5, rūpinasi butu neišskirdama sutuoktinio dalies, moka su buto eksploatavimu susijusius mokesčius. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio J. K. D. mirties, jo turtą prižiūri kaip savo, juo rūpinasi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio J. K. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėja galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 12,11 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai I. D. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (b. l. 5-6), valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, todėl pareiškėja nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir

tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė I. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.