Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo antraštėje yra suformuotas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už T. Ž. kankinimą, taigi pareiškėjas tiesiog perrašo T. Ž. skundų teismui, o tai leidžia pagrįstai abejoti, ar pareiškėjas tikrai buvo patyręs skunde nurodytus nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus.

Lukiškių TI-K taip pat paaiškino, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įremi daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti kameroms vėdinti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo paaiškino, kad, jeigu kurios nors sveikatos priežiūros paslaugos negali būti suteiktos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigose, ligoniai siunčiami į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Už šias paslaugas ir aptarnavimus pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose nuteistieji nemoka. Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnyba savo veikloje vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Lukiškių TI-K laikomiems suimtiesiems ir (arba) nuteistiesiems yra užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjas savo skundų grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad nurodant vardą skundo pavadinime įsivėlė klaida: vietoje E. Ž. vardo ir pavardės buvo parašyti T. Ž. vardas ir pavardė. T. Ž. yra asmuo, kuris buvo sulaikytas toje pačioje baudžiamojoje byloje kaip ir pareiškėjas E. Ž.. Tačiau iš viso skundo turinio ir rezoliucinės dalies, kurioje suformuluoti prašymai aišku, kad skundas yra tikrai E. Ž.. Pažymėjo, kad skaičiuojant plotą turi būti neįskaitomas lovų, stalų ir kitų baldų užimtas plotas. Nurodė, kad kamerose buvo nulio laipsnių temperatūra, drėgna, reikėjo gulėti drėgnose lovose. Taip pat nurodė, kad asmeniui, esančiam laisvės atėmimo vietoje sunku rinkti ar turėti įrodymus. Į teisėjos klausimus pareiškėjo atstovas atsakė, kad pareiškėjas nebuvo nuvestas pas gydytoją nuo 2018 m. sausio iki 2018 m. liepos. Nurodė, kad pareiškėjas nebuvo atsisakęs medicininės apžiūros, nebent nenorėjo, kad jį apžiūrėtų Lukiškių TI-K sanitaras. Nurodė, kad pareiškėjas buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, ten jam buvo paskirtas gydymas, įrodymų apie šį gydymą nepateikė, juos turėjo pateikti Lukiškių TI-K.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pirma, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė ploto trūkumu Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių (b. l. 12–13), nustatyta, kad ploto norma, turinti tekti kameroje vienam asmeniui, nebuvo pažeista, todėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo atveju nenustatyta. Analogiškus duomenis pateikė ir pareiškėjas prie savo skundo pridėdamas 2017 m. birželio 13 d. Lukiškių TI-K raštą Nr. 96-2711 „Dėl informacijos pateikimo apie E. Ž. laikymo Lukiškių TI-K“ (b. l. 6-7).

Atsikreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos ar baldų užimamas plotas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą, tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Lukiškių TI-K sanitariniai mazgai kamerose užima 0,56 kv. m (b. l. 22). Kaip minėta, nacionalinėje teisėje nustatytas 3,6 kv. m minimalaus ploto, tenkančio vienam Lukiškių TI-K kameroje laikomam asmeniui, normatyvas, kuris, atskaičiavus 0,56 kv. m kamerose užimamą sanitarinio mazgo plotą, nėra mažesnis nei 3 kv. m. Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis šiuo atveju nebuvo pažeistas.

Antra, pareiškėjas savo neturtinę žalą kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, kurie pasireiškė netinkamu kamerų įrengimu. Pareiškėjas nurodo, kad stalas yra per mažas, nėra galimybės valgyti. Pagal 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Pareiškėjas savo skunde taip pat patvirtina, kad kameroje stalas buvo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja kamerose turinčių būti stalų dydžio, o atsakovas nurodo, kad stalo matmenys (išskyrus kameras, kur yra daugiau kaip 4 lovos) yra apie 0,6 m ir 0,5 m. Teismas atsižvelgęs į tai, kad teisės aktuose konkretus stalo dydis nenurodomas, į konkrečiai kamerose esančių stalų dydį ir funkcinę stalų paskirtį vertina, kad tokio dydžio stalas yra pakankamas, tinkamai tarnauja pagal savo funkcinę paskirtį ir tokio stalo įrengimas nepažeidžia pareiškėjo teisių. Taigi šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai nenustatyti.

Trečia, pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą jam sukėlė neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, pasireiškę tuo, jog kamerose buvo bloga ventiliacija, pastovi didelė drėgmė, atsilupęs tinkas. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 16 punktą gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas labai abstrakčiai nurodo, kad kamerose buvo šalta, drėgna, bet nenurodo, kokią temperatūrą jis laiko per šalta, kokia santykinė oro drėgmė, jo nuomone, yra netinkama, kurios konkrečios kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, nepateikia platesnių paaiškinimų, kaip išmatavo konkrečius kameros parametrus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas detalizavo šią aplinkybę, nurodydamas, kad temperatūra kamerose siekė 0 laipsnių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl netinkamų kalinimo sąlygų (b. l. 21). Atsakovas pažymi, kad tinkamai vėdinant kameras per langus išvengiama staigių temperatūros pokyčių, pelėsio (b. l. 23). Byloje atsakovas pridėjo Visuomenės sveikatos centro Patikrinimo aktus, kuriuose yra duomenų, kad buvo tikrinta temperatūra ir kai kuriose kamerose (b. l. 26–28, 52–54, 30–32, 36–40, 46–48), kuriose buvo laikomas pareiškėjas. Teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Taigi pareiškėjui nenurodžius reikšmingų kalinimo sąlygas apibūdinančių aplinkybių, nesant kitokių papildomų ir platesnių paaiškinimų ir duomenų, esant atsakovo pateiktiems aktualių kamerų patikrinimams skundžiamu klausimu ir neradus pažeidimų, teismas laiko, kad pareiškėjo nusiskundimai analizuojamu aspektu laikytini neįrodytais.

Taip pat atsakovas atsiliepime teigia, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Atsakovo pateiktuose patikrinimo aktuose (b. l. 24–54) pažeidimų dėl nuo lubų besilupančio tinko nenustatyta. Lubų pažeidimai dėl pelėsio ištaisyti sienų vietas nušlifuojant ir užglaistant. Tai patvirtina, kad atsakovas reaguoja į nustatytus pažeidimus operatyviai ir užtikrina kamerų atitikimą teisės aktų reikalavimams.

Ketvirta, pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą jam sukėlė neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, laikant jį kamerose, kuriose buvo tarakonų ir naktimis žiurkių. HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Atsakovas nurodo, kad laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. kovo 14 d. pranešime Nr. 24-2119 (b. l. 22–23) teigiama, jog Lukiškių TI-K administracija yra sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 36–40, 46–48, 52–54), kuriuose konstatuota, jog vizualiai nariuotakojų ar kitų kenkėjų buvimo nenustatyta, nurodyta, jog Lukiškių TI-K laikosi HN 134:2015 20 punkto reikalavimų. Taigi Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl galimo buitinių kenkėjų buvimo kamerose nenustatyta.

Penkta, pareiškėjas žalą kildina ir iš, jo teigimu, nesuteiktų gydytojo konsultacijų bei netinkamo gydymo vaistais. Teismas, įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, kritiškai vertina minėtus pareiškėjo teiginius. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai patvirtina, kad pareiškėjas ne kartą buvo konsultuotas Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos specialistų (nuo 2015 m. iki 2016 m. vedamoje medicininėje kortelėje yra 69 puslapiai su gydytojų įrašais ir medicininiais tyrimais), buvo pats atsisakęs medicininės apžiūros (2016 m. spalio 8 d. pareiškėjo ranka medicininėje kortelėje darytas įrašas), taip pat buvo siunčiamas į konsultacijas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam buvo atliekami įvairūs tyrimai, skirti vaistai, pareiškėjo atstovas patvirtino, kad pareiškėjas buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę, taigi pareiškėjo skundo teiginiai, jog buvo sunku patekti pas gydytojus, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl pareiškėjo teiginių, kad paskirti vaistai jo tinkamai neišgydė, teismas pažymi, kad tokiais savo argumentais pareiškėjas iš esmės žalą sieja su netinkamai pacientui suteiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl ginčas dėl tokių pareiškėjo nusiskundimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nenustačius vienos būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų – valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo atlyginti jam ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. Ž. skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.