- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-14
- Bylos Nr.
- 1-45-633/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kaltinamasis
- T. Ž.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorui Ramučiui Mickui, nukentėjusiajam A. M., specialistui V. V., Vilkaviškio r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
T. Ž., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, vidurinio išsilavinimo, dirb. UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. Ž. 2010-05-13 apie 19.50 val. Vilkaviškio r. sav. Mažųjų Būdežerių km gyvenvietės Artojų ir Rūtų gatvių sankryžoje, – viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu iš asmeninių paskatų, – dėl tariamai paskleistų paskalų, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai - tyčia sudavė rankos kumštimi į veidą ir spyrė koja į pilvo-šono plotą A. M., tuo padarydamas jam galvos sumušimą, taip pat muštinę žaizdą ir kraujosruvą apatinėje lūpoje bei kraujosruvas viršutinėje lūpoje, taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusio A. M. sveikatą, taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais kaltinamasis T. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis T. Ž. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog inkriminuojamo nusikaltimo nepadaręs, duoti parodymus atsisakė. Ikiteisminiame tyrime ir pirmą kartą nagrinėjant šią bylą teisme yra paaiškinęs, jog įvykio metu išėjęs iš savo namų (duomenys neskelbtini)gyvenvietėje gatvių sankryžoje sutiko dviračiu važiavusį A. M.. Šis jam pasakė – „stok, duosiu į snukį“. Išsigandęs jis, T. Ž., savo rankos kumščiu įrėmęs į jo veidą, A. M. nuo savęs atsistūmė.Tuomet A. M. pabandė jam įspirti, tai pamatęs jis, T. Ž., iškėlė savąją koją kad atremti galimą A. M. spyrį, ar savąja koja šiam kur pataikė, nepastebėjo. Tada A. M. pakėlė į viršų savo dviračio priekinę dalį ir ratu bandė jam suduoti į kūną, jis, T. Ž., dviratį sugriebė ir nustūmė šalin. Į tą laiką priėjusi jo mama juodu išskyrė, pasibaigus incidentui, įvykio vietoje matė vaiką R., buvo ir daugiau vietinio jaunimo (b.l. 30-32, 68, 1 tome).
2. Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad įvykio metu buvo lengvai išgėręs, dviračiu važiavo iš Lauko į Rūtų gatvę ir sankryžoje su Artojų gatve susitiko kaltinamąjį. Pastarasis jam paliepė sustoti, dar pasakė – „gausi į snukį“, jis, A. M., pakluso ir sustojo, nes kaltinamasis užstojo jam kelią, nulipo nuo dviračio, tačiau šį laikė abiem rankomis už rankenų. Tuo momentu kaltinamasis jam sudavė 1 smūgį į veidą ar tai kumščiu, ar tai spyrė koja, - šito tiksliai jau nebeprisimena, sužalojo lūpas, bėgo kraujas. Tuomet jis, A. M., siekdamas apsiginti, pakėlė į viršų savo dviračio priekinę dalį ir ją stūmė į T. Ž., būtų pataikęs šiam kažkur į krūtinę. Kaltinamasis sugriebė jo dviratį, numetė kažkur į šalį, koja įspyrė jam kažkur į pilvo-šono plotą, - ten jis jautė skausmą. Įsikišus kaltinamojo mamai, šis liovėsi ir nuėjo namo, jis, A. M., matė, jog įvykio vietoje yra kaimo vaikai G., Š., privažiavo V. M.. Konflikto metu ir jis pats vienu metu bandė suduoti atgal T. Ž., bet šis jo smūgių išvengė. Iki įvykio jo veidas buvo sveikas, - visi jam nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent T. Ž. šio įvykio metu.
3. Liudytojas R. G. (15 m. amžiaus) paaiškino, jog įvykio metu važiavo gatve link sankryžos, čia priekyje savęs per panašiai 200 m. atstumą pamatė, kad susitinka T. Ž. ir A. M.. Toliau matė, kad nukentėjusysis sustojo, nulipo nuo dviračio, tačiau šį abiem rankomis laikė už rankenų, ką jie sakė viens kitam, jam nesigirdėję. Po šito, jam toliau artėjant prie įvykio vietos, matė, kad T. Ž. tikriausiai koja spyrė A. M. į veidą. Tada nukentėjusysis pakėlė į viršų savo dviračio priekinę dalį ir ją stūmė į kaltinamąjį, turbūt pataikė kažkur į šoną, daugiau smurto nematė, nes nuolat įvykio nestebėjo, - žiūrėjo ir į savo kelią. Privažiavęs ir sustojęs girdėjo, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis vis dar pykosi žodžiais, matė, kad A. M. sumuštas žandas, prakirsta lūpa, iš kurios kraujavo. Anksčiau kaltinamasis su nukentėjusiuoju taip nesipyko, vienu metu jie netgi draugavo, jo paties santykiai yra geresni su kaltinamuoju T. Ž. nei su A. M..
4. Apklausiamas teisme pirmą kartą nagrinėjant šią bylą liudytojas R. Š. (11 m. amžiaus) paaiškino, kad įvykį stebėjo iš 15-20 m. atstumo, nukentėjusiajam ir kaltinamajam sankryžoje susitikus, T. Ž. paliepė A. M. sustoti, šiam sustojus ir nulipus nuo dviračio, dar pridūrė - „nereiks lot“, ir smogė kumščiu į veidą, nukentėjusiajam pakėlus į viršų savo dviračio priekį ir stumiant į kaltinamąjį, šis dviratį sugriebė ir numetė šalin, dar koja įspyrė A. M. ir nuėjo. Jiedu anksčiau netgi draugavo, tačiau A. M. paskleidė apie T. Ž. kažkokias apkalbas ir šis supyko.
5. Apklausiamas teisme pirmą kartą nagrinėjant šią bylą liudytojas V. M. paaiškino, jog įvykio metu važiavo link sankryžos, apie 50 m. atstumu matė iš priešais dviračiu važiavusį A. M., sankryžoje šiam sustojus, link jo pajudėjo T. Ž., jis žengė agresyviai, buvo užsimojęs ranka ir smūgiavo į A. M. pusę, šis siekė suduoti atgal, tačiau T. Ž. smūgių išvengė, dar bandė stumti dviračio priekį į kaltinamąjį, tačiau šis jį nustūmė šalin, daugiau smurto nematė, - vietomis jam užstojo vaizdą medžiai. Priėjusi kaltinamojo mama juos išskyrė. Kai sustojo sankryžoje, jis matė, kad sumuštas, paraudęs A. M. veidas, buvo prakirsta ir kraujavo jo lūpa.
6. Liudytoja V. Ž. paaiškino, kad įvykio metu matė iš namų beišeinantį į gatvę sūnų T., jis sankryžoje užsuko į Rūtų gatvę, čia sutiko priešais atvažiavusį dviračiu A. M.. Šis paliepė sūnui sustoti, pasakė „gausi į snukį“. A. M. sustojo, ji matė, kad sūnus įrėmęs savo kumštį A. M. į veidą, šį stūmė nuo savęs, A. M. laikydamas dviračio rankenas, jo priekį pakėlė į viršų ir taip bandė suduoti sūnui, tačiau šis dviratį nustūmė kažkur į šalį, dar matė, kad sūnus buvo pakėlęs ir savo koją, tačiau mano, kad ja tik gynėsi. Ji išėjusi į gatvę, konfliktą nutraukė, ant nukentėjusio veido jokių sužalojimų teigia nemačiusi.
Apklausiama ikiteisminiame tyrime liudytoja V. Ž. nurodė, jog matė, kad kaltinamasis nukentėjusįjį į veidą ne pastūmė, tačiau užsimojęs ranka sudavė smūgį, be to, spardėsi pakelta koja ir pataikė A. M. kažkur į sėdmenis (b.l. 21-22, 1 tome).
7. 2010-05-20 ir papildoma 2010-12-08 įvykio vietos apžiūromis nustatyta, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Mažųjų Būdežerių km gyvenvietėje Artojų ir Rūtų gatvių sankryžoje, Artojų gatvės plotis 11,50 m., Rūtų – 9,70 m., priešingoje nei jų susikirtimo vidinis kampas pusėje su sankryža ribojasi metaliniu tinklu aptverta žaidimų aikštelė (b.l. 4-5, 115-117, 1 tome).
8. 2010-05-20 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 429/10(09) nukentėjusiajam A. M. pagal klinikinius duomenis konstatuotas galvos sumušimas, o taip pat muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje, sužalojimai galimai padaryti 2010-05-13 kietu buku daiktu, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, šie sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Mažai tikėtina, jog A. M. konstatuotus sužalojimus galėjo pasidaryti pats (b.l. 14, 1 tome).
9. Specialųjį tyrimą atlikęs specialistas – teismo medicinos ekspertas V. V., teisiamajame posėdyje papildomai paaiškino, jog pagal medicininių dokumentų ir bylos duomenis A. M. į veidą turėjo būti suduota 1 kartą, menkai tikėtina, jog jis veidą susižalojo pats ir kur kas labiau tikėtina, jog į jo veidą buvo suduotas tiesioginis smūgis. Pagal tuos pačius duomenimis yra labai mažai tikėtina ir A. M. galimo sąmoningo savęs (susi)žalojimo tikimybė. Kur kas labiau tikėtina, jog sužalojimai A. M. veide buvo padaryti rankos kumštimi nei įspiriant koja.
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nors kaltinamasis T. Ž. byloje nuosekliai neigė tyčia sumušęs nukentėjusįjį ir tvirtino, jog pats jo buvo užpultas ir tik gynė save, tačiau šiais kaltinamojo parodymais teismas netiki, kadangi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamojo kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.
Nukentėjusiojo A. M. parodymai apie nusikaltimo įvykį buvo pakankamai išsamūs, iš esmės vienodi ir nuoseklūs per visą šios bylos procesą, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie pilnai patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis – liudytojų R. G., R. Š., V. M. parodymais, teismo medicinos specialisto V. V. išvadomis bei papildomais jo paaiškinimais teisme. Tiek liudiję byloje R. Š., R. G. ir V. M., tiek teismo medicinos specialistas V. V. su pačio įvykio kilimu bei jame dalyvavusiais kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju niekaip nesusiję, neturi jokio, net ir procesinio, suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl jų byloje pateikti duomenys teismo vertinami kaip objektyvaus pobūdžio informacija, nepalyginamai patikimesnė už tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo pareiškimus. Liudytojai nepilnamečiai R. G. ir R. Š. bei V. M. buvo tie pašaliniai tiek pačiam įvykiui, tiek jo dalyviams (kaltinamajam ir nukentėjusiam) žmonės, kurie atsitiktinai tiesiogiai stebėjo ir matė nusikaltimo įvykį ištisai ar tai didžiąją jo dalį, taip pat matė įvykio metu ir iš karto po jo nukentėjusįjį, su juo bendravo, stebėjo akivaizdžius šviežius sužalojimus jo veide, šių liudytojų ir nukentėjusiojo A. M. parodymai iš esmės sutampa net smulkiose detalėse, išskyrus aplinkybę kuo-kumščiu ar koja, nukentėjusiajam buvo suduota į veidą. Tačiau teismas sprendžia, kad teisiamajame posėdyje išsakytos nukentėjusio A. M. ir liudytojo R. G. abejonės dėl šios aplinkybės yra sukeltos pirmojo patirto streso, skausmo ir neblaivumo, o antrojo – nepilnamečio amžiaus, atstumo, iš kurio šis stebėjo aptariamą veiksmą, objektyviai susidariusio laiko tarpo tarp įvykio ir pastarųjų parodymų davimo, todėl aptartą abejonę teismas vertina sąžiningu suklydimu. Netikėti liudytojų R. Š., R. G. ir V. M. parodymais ar abejoti teismo medicinos specialisto kompetencija ir išvadomis bei papildomais paaiškinimais teismas taip pat neturi jokio, net ir netiesioginio, pagrindo.
Vertindamas byloje liudijusios kaltinamojo motinos V. Ž. parodymus, teismas visumoje tiki jos parodymais, duotais byloje pačios pirmosios jos apklausos metu ikiteisminiame tyrime (santrauka pateikta aukščiau), o vėliau teisme parodymų pakeitimu ir pareiškimais dėl tariamos sūnaus (kaltinamojo T. Ž.) būtinosios ginties nuo pačio nukentėjusio A. M. tariamo užpuolimo, - netiki, juos vertindamas siekiu padėti vieninteliam savo sūnui išvengti atsakomybės ar ją palengvinti.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaltinamojo T. Ž. bei dalį liudytojos V. Ž. parodymus, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis iš asmeninių paskatų – dėl tariamai paskleistų apkalbų, viešoje vietoje, staigiu ir netikėtu smurtu užpuolė nukentėjusįjį, jį mušdamas padarė kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jo sveikatą, jis tuo taip pat realiai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas daugiau. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sudavė nukentėjusiajam smūgius kumštimi ir koja) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas rankos kumštimi ir spiriant batu apauta koja atitinkamai į veidą ir pilvą-šoną, akivaizdžių išorinių sužalojimų padarymas, neabejotino fizinio skausmo sukėlimas šiuo mušimu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai elgėsi grupės pašalinių asmenų akivaizdoje, viešoje dviejų gatvių sankryžoje tankiai apgyvendintoje gyvenvietėje, gretimai masiniai lankomos žaidimų aikštelės, dar pakankamai ankstyvu vakaro laiku, - čia bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog jis nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusiojo asmeniui, bet ir pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja nė mažesniu, nė didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmės rūšies ir dydžio parinkimo (individualizavimo) požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p.p.) tai nevertinama, kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamasis nusikalstamai veikė iš asmeninio pobūdžio paskatų, skatinamas asmeniško keršto už apkalbas motyvo. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Toliau spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio teisingo parinkimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina teigiama : kaltinamasis anksčiau teismo nebuvo teistas ir nusikalto pirmą kartą, administracinėmis nuobaudomis taip pat nebaustas, gyvenamosios vietos savivaldos institucijos charakterizuojamas teigiamai, dirba ½ etato nuolatinį darbą ir iš jo pragyvena, kita vertus, jis savo šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, - gyvena su motina, yra dar jauno amžiaus ir visiškai darbingas.
Kaltinamojo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.
Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia dar mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis bausmės paskyrimą.
Teismas sprendžia, jog nenustačius kokių tai išimtinių aplinkybių, taikytina bendroji taisyklė, apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 55 str., ir kaltinamajam T. Ž., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paskirtina bausmės rūšis nesusijusi su laisvės atėmimu, - vieši darbai, kaip šiuo atveju pakankama ir labiausiai tinkama, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, darbingumą, asmeninę, šeimos ir turtinę padėtis, taip pat tik dalinį (1/2 etato) užimtumą nuolatiniu darbu, neskaitant galimybės tokią bausmę atlikinėti ir ne darbo dienomis.
Bausmės dydis, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. apibrėžtas, šioje byloje nustatytas ir aukščiau aprašytas faktines aplinkybes, pagal baudžiamojo įstatymo sankciją (vidurkis – 6 mėn.) nustatytinas 3 mėn., įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 val. visuomenės labui. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.
Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra juridinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra juridinių pagrindų.
Kaltinamajam T. Ž. kardomoji priemonė nepaskirta, tokią skirti iki įsiteisės šis nuosprendis bylos duomenimis pagrindžiamo būtinumo taip pat nėra.
Byloje civilinių ieškinių nepareikšta, daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.d., teismas
nusprendė:
T. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 3 (trims) mėnesiams viešų darbų, įpareigojant kas mėnesį po 20 (dvidešimt) valandų neatlygintinai dirbti visuomenės labui.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo – nuo jo nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.