Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-09-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3771-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-09-17
Bylos Nr.
A15.-3771-369/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
D. S.
Nukentėjusysis
V. B.
Advokatai
Laurynas Staniulis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo bylos Nr. A15.-3771-369/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03034-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei, Svetlanai Miniakovai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. S., jo atstovui advokatui Laurynui Staniuliui,

nukentėjusiajam V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2019 m. gegužės 31 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 31, neturėdamas teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Toyota C-HR“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir manevruodamas (judėdamas atbuline eiga) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 14 ir 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. apklausiamas teismo posėdžio metu neneigė, kad jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Toyota C-HR“. Pripažino, kad važiuodamas atbuline eiga, manevravimo metu galėjo kliudyti gatvėje stovėjusį automobilį „Toyota Prius“, tačiau automobilių kontakto nepajuto ir nuvažiavo. Turi nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau tik retkarčiais atvyksta aplankyti čia gyvenančių tėvų. Daugiau laiko praleidžia Vokietijoje, nes ten mokosi.

D. S. 2019 m. birželio 18 d. rašytame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. 13.35 val. vairuodamas automobilį ir apsisukdamas Vilniuje, Šv. Stepono g. 31, nepajuto, jog kliudė kitą automobilį. Tuo metu jo automobilio salone garsiai grojo muzika, o judesio davikliai galinėje automobilio dalyje nesuveikė, todėl apsisukęs iš įvykio vietos nuvažiavo (b. l. 18).

Nukentėjusysis automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas V. B. apklausiamas teismo posėdžio metu patvirtino savo paaiškinime nurodytas faktines aplinkybes. Parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d. priparkavo automobilį Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje. Atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad šis apgadinta. Eismo įvykio nematė. Patirtus nuostolius atlygino draudimo bendrovė.

Liudytoja S. Č. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. gegužės 31 d., apie pietus, buvo netoli Šv. Stepono gatvės ir pastebėjo, kaip rudos spalvos automobilis judėdamas atbuline eiga atsitrenkė į gatvėje stovėjusį kitą automobilį ir nuvažiavo. Viskas įvyko labai greitai. Automobilių kontakto metu sukelto garso negirdėjo. Dėmesį atkreipė į tai, kad sujudėjo gatvėje stovėjęs automobilis. Rudos spalvos automobilio vairuotojas iš automobilio nebuvo išlipęs. Supratusi, kad rudos spalvos automobilio vairuotojas kliudė kitą automobilį ir nuvažiuoja, įsidėmėjo šio automobilio valstybinius numerius. Priėjusi prie automobilio, į kurį atsitrenkė rudos spalvos automobilis, ir pamačiusi, kad automobilis apgadintas, apie tai pranešė bendruoju pagalbos telefono Nr. 112.

Liudytojas E. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra kilnojamo turto vertintojas. Į jį kreipėsi D. S., kuris pateikė automobilių „Toyota C-HR“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai ir prašė nustatyti, ar automobilio „Toyota C-HR“ vairuotojas galėjo nepastebėti, kad jo vairuojamas automobilis kontaktavo su automobiliu „Toyota Prius“. Įvertinęs patektus duomenis jis nustatė, kad automobilio „Toyota C-HR“ vairuotojas galėjo nepastebėti, kad įvyko susidūrimas. Atsakydamas į teismo klausimus, kokia metodika vadovaujantis buvo padaryta ši išvada, E. L. parodė, kad jis tai nustatė remdamasis savo gyvenimiška patirtimi, nes pats buvo atsidūręs panašioje situacijoje.

D. S. skirtina administracinė nuobauda už ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ANK 7 ir 8 straipsniai). Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Aptariamo pažeidimo objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs) ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (kasacinės nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusio administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S., nukentėjusiojo V. B., liudytojų S. Č. ir E. L. parodymų bei įvertinęs pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių D. S. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S. neigia, kad pajuto kliudęs Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje, stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Tvirtino, kad jo vairuojamo automobilio galiniame bamperyje įrengti atstumo davikliai nesuveikė (jų neišgirdo), tačiau tai galėjo atsitikti ir todėl, kad tuo metu automobilio salone garsiai grojo muzika. D. S. tvirtino, kad jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas, todėl jam nebuvo jokio tikslo tyčia šalintis iš įvykio vietos. Apklausta teisme liudytoja S. Č. patvirtino, kad rudos spalvos automobilio vairuotojas po kontakto su kitu automobiliu iš savo automobilio nebuvo išlipęs. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti D. S. parodymai, jog automobilių kontakto jis nepajuto, todėl pasitraukė iš įvykio vietos. Tai reiškia, kad D. S. veiksmuose pasitraukiant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, teismas visas kilusias ir nepašalinamas abejones vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo D. S. naudai (in dubio pro reo) ir sprendžia, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administracinio nusižengimo teisena šioje dalyje nutrauktina.

Vis dėlto, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. S. 2019 m. gegužės 31 d., apie 13.42 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 31, neturėdamas teisės Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones vairavo automobilį „Toyota C-HR“ (Vals. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir manevruodamas (judėdamas atbuline eiga) kliudė stovėjusį automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jį apgadino, taip pažeidė KET 9, 14 ir 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad D. S. neneigė, jog manevruodamas galėjo netyčia kliudyti automobilį „Toyota Prius“. Be D. S. prisipažinimo, jo kaltę padarius aktualų administracinį nusižengimą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės D. S. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1). Jo kaltę taip pat patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės L. Š. 2019 m. gegužės 31 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019 m. gegužės 31 d. buvo gautas pranešimas, jog automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (taksi) ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 5). Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio eiga, o papildomuose duomenyse apie eismo įvykį – automobilio „Toyota Prius“ apgadinimai – apgadintas priekinis bamperis (b. l. 8). Į bylą pateiktos automobilių „Toyota C-HR“ ir „Toyota Prius“ fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai bei draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų administratorės E. B.-Č. pranešimas, kad paskaičiuotas žalos dydis dėl automobilio „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimų sudaro 434,38 Eur (b. l. 11). Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. S. vairuodamas automobilį „Toyota C-HR“ buvo neatidus ir važiuodamas atbuline eiga kliudė ir apgadino Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje, priparkuotą automobilį „Toyota Prius“. Tokie D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes automobilį jis vairavo neturėdamas Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b. l. 26, 27) 2017 m. rugsėjo 18 d. D. S. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje iki 2022 m. rugsėjo 18 d., taip pat jis turi Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 14 punkto pagrindu draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-985/2014). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalį Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. IV-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 40 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, taip pat, jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose numatytais atvejais.

Taigi, D. S. turi išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau policijos pareigūnams pateikė užsienio valstybėje – Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reguliavimą akivaizdu, kad D. S., kaip nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis asmuo, neturėjo Lietuvos Respublikoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo, jis neatliko veiksmų, skirtų pasikeisti ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje išduoto vairuotojo pažymėjimo, todėl D. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kaip neturinčio teisės vairuoti transporto priemones asmens padarytas KET pažeidimas, kuris lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad D. S. administracinis nusižengimas susijęs su transportu, padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, taip pat įvertina, kad D. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pagaliau, atsižvelgia į D. S. asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, mokosi Vokietijos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie D. S. teistumus ar jam skirtas administracines nuobaudas. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. S. paskyrus ANK 423 straipsnio 1 dalies sankcijoje piniginę bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas atitinkantis sankcijos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nutaria:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti trijų šimtų eurų (300 Eur) dydžio baudą.

D. S. (D. S.) atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102577830.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas