- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- e2-8-322/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00626-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. K., MB „LT STUDIJA“, E. P., A. A., I. Š., R. L., Z. S., J. L., L. M., V. U., N. Š., J. N., Marijonos L, M. L. V.
- Trečiasis asmuo
- S. G., A. G., Kelmės rajono savivaldybe, K. R., J. V., T. P., M. D., B. G., A. P., J. G., S. N.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Aistis Damulevičius
atsakovų A. K., MB „LT STUDIJA“, E. P., A. A., I. Š., R. L., Z. S., J. L., L. M., V. U., N. Š., J. N. ir Marijonos L. V. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams A. K., MB „LT STUDIJA“, E. P., A. A., I. Š., R. L., Z. S., J. L., L. M., V. U., N. Š., J. N. ir M. L. V. su trečiaisiais asmenimis S. G., A. G., Kelmės rajono savivaldybe, K. R., J. V., T. P., M. D., B. G., A. P., J. G. ir S. N. dėl leidimo ieškovui A. G. padidinti nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lango angą, įrengti atskirą įėjimą bei pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercinės paskirties patalpas be daugiabučio namo gyventojų sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo leisti jam padidinti nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lango angą, įrengti atskirą įėjimą bei pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercinės paskirties patalpas be namo gyventojų sutikimo. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas nusprendė bute įrengti grožio ir sveikatingumo paslaugas teikiančią įmonę( grožio saloną), o tam būtinas buto lango padidinimas, atskiro įėjimo įrengimas bei patalpos paskirties pakeitimas į komercinės paskirties patalpas. Kreipiantis į savivaldybės administraciją dėl rašytinio pritarimo gavimo statinio patalpų paskirties keitimui turi būti pateikti ir statinio bendraturčių sutikimai. Veiksmamas , kurie daro įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, įskaitant namo laikančiąsias konstrukcijas, taip pat reikalingas daugumos butų savininkų sutikimas. Atsižvelgiant į tai ieškovas kreipėsi į daugiabučio namo, esančio Vytauto didžiojo g. 45 administratorių UAB „Kelmės vietinis ūkis“ bei paprašė suorganizuoti savininkų susirinkimą. Buvo suorganizuoti trys daugiabučio namo savininkų susirinkimai, tačiau sutikimo leisti padidinti lango angą, įrengti atskirą įėjimą ir pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercinės paskirties patalpas, negavo, nes gyvenamojo namo savininkų, dalyvavusių aptarimuose nuomonės išsiskyrė ir sutikimų( reikalinga 50 procentų +1 balsas) nepakako.
Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, kadangi daugiabučio namo savininkų( byloje nurodyti atsakovais) nesutikimas nėra grįstas jokiais objektyviais motyvais bei pažeidžia leidimo prašančios šalies ( ieškovo) teises bei teisėtus interesus, juo labiau, kad tame name jau veikia grožio ir sveikatingumo paslaugas teikianti įmonė, kas patvirtina, kad dar vienos įmonės, teikiančios analogiškas paslaugas įsteigimas, nepažeis daugiabučio namo gyventojų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovai A. K., MB „LT STUDIJA“, E. P., A. A., I. Š., R. L., Z. S., J. L., L. M., V. U., N. Š., J. N. ir M. L. V. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu nesutiko, nurodė kad sutikimo nedavė dėl svarbių priežasčių, o būtent gindami savo teisę į saugią, sveiką aplinką, be triukšmo, kenksmingų faktorių ir kitų su tuo susijusių veiksnių. Vieno iš bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas, atsižvelgiant į eilę svarbių aplinkybių, sukeltų esminius kitų bendraturčių nuosavybės teisės pažeidimus. Grožio paslaugų veikla priskiriama prie veiklų, kuri gali kenkti sveikai, švariai, saugiai gyvenamajai aplinkai.Grožio paslaugoms teikti naudojamos cheminės medžiagos turi didelį poveikį žmogaus sveikatai. Ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie planuojamos ūkinės veiklos daugiabučiame gyvenamajame name konkretų mastą, planuojamas procedūras, naudojamas priemones, cheminę taršą ir jų įtaką gyvenamosioms patalpoms. Šio daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų dauguma yra garbingo amžiaus, jie gyvena ir ilsisi namuose, juose praleidžia didžiąją savo laiko dalį, todėl yra suinteresuoti švaria ir saugia gyvenamąja aplinka. Gyventojams nebuvo suteikta galimybė įvertinti konkrečios rekonstrukcijos, statybų poveikio visam daugiabučiam gyvenamajam namui, nespręstas klausimas dėl to, kaip bus užtikrintas reikiamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, nes šio gyvenamojo namo apkrovimas, atsižvelgiant į jau veikiantį kitą grožio saloną, vaistinę, natūralios kosmetikos krautuvėlę ir dėvėtų drabužių parduotuvę, yra labai intensyvus.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas prašo ieškinį atmesti, nurodo, kad ieškovo iniciatyva buvo suorganizuoti susirinkimai dėl ieškovo prašymo pakeisti buto, esančio (duomenys neskelbtini), paskirtį iš gyvenamosios į komercinę ir padidinti lango angą, tačiau ieškovas nepateikė daugiabučio namo patalpų savininkams jokio projekto, pagal kurį būtų rekonstruojamas butas, todėl savininkai neturėjo galimybės apsvarstyti konkrečios rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens Kelmės rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad civilinėje byloje nėra duomenų, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango padidinimas, atskiro įėjimo įrengimas ir patalpos paskirties pakeitimas pažeistų kitų gyvenamojo namo patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus ir teisės aktų reikalavimus bei prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti savivaldybės atstovui nedalyvaujant.
Tretysis asmuo A. G. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo A. G. ieškinį tenkinti ir leisti ieškovui padidinti nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), lango angą, įrengti atskirą įėjimą bei pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercinės paskirties patalpas.
Kiti tretieji asmenys į teismo posėdį atsiliepimų nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovui A. G. ir jo sutuoktinei J. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas nusprendė įrengti minėtame bute grožio ir sveikatingumo paslaugas teikiančią įmonę, todėl siekia pakeisti patalpos paskirtį iš gyvenamosios į komercinę, taip pat įrengti naują atskirą įėjimą iš lauko, padidinant lango angą. Siekiant gauti daugiabučio pastato patalpų savininkų sutikimą ieškovo iniciatyva buvo surengti trys susirinkimai, tačiau pirmą kartą 2015m. vasario 27d. susirinkime dalyvavo mažiau negu 50 procentų + 1 savininkų, todėl pritariančiųjų kiekis buvo nepakankamas. Kitus du kartus, tai yra 2016m. balandžio 7d. ir 2016m. gegužės 5d. įvykusiose susirinkimuose ieškovo prašymui nebuvo pritarta.
Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis reglamentuoja patalpų daugiabučiame name paskirties keitimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų paskirtis gali būti keičiama ir jos naudojamos teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijos planavimo dokumentų reikalavimams; 2 dalyje nustatyta, kad, keičiant patalpų paskirtį, jos turi būti pertvarkytos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus; 3 dalis numato, kad patalpų paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai vykdomi laikantis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, o įstatymo 4 dalis numato, kad pasiūlymas keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį iki projektavimo sąlygų išdavimo turi būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka viešai aptartas su kitų patalpų savininkais, viešajam aptarimui turi būti pateikta patalpų rekonstravimo ir namo aplinkos pakeitimo schema. Kitos minėto straipsnio dalys reglamentuoja kaip turi būti įforminami viešo aptarimo rezultatai ir kaip suderinami. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad ginčai dėl daugiabučio namo patalpų rekonstravimo, keičiant jų paskirtį, sprendžiami teismine tvarka.
Kaip minėta patalpų paskirties keitimo projektas rengiamas ir statybos darbai vykdomi laikantis Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų, pagal šio įstatymo 1 dalį statytojas( užsakovas) privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius statinio projekto rengimo dokumentus, tai reiškia, kad pirmiausia ieškovas, nusprendęs gyvenamąsias patalpas pakeisti į komercinės paskirties patalpas turėjo pareigą kreiptis dėl patalpų rekonstravimo projekto parengimo ir pateikti projektinį pasiūlymą bendraturčiams viešam aptarimui. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis įpareigoja iki projektavimo sąlygų išdavimo viešai aptarti su kitų patalpų savininkais pasiūlymą keisti gyvenamųjų patalpų paskirtį, tačiau įstatymas neįpareigoja pateikti galutinio ir patvirtinto projekto. Aptariamu atveju ieškovas viešam aptarimui iš esmės nepateikė jokio projekto, tik 2015m. vasario 27d. įvykusio susirinkimo darbotvarkėje yra paminėtas planas, kuris neva „prisegtas prie protokolo“( teismo posėdyje 2017-02-06 ieškovas pateikė teismui šį planą, tai yra (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo pirmo aukšto plano kopiją, kuriame rodykle pažymėtas „ĮĖJIMAS“, plano kopijos tikrumas patvirtintas paties ieškovo), o kituose dvejuose susirinkimuose taip jokie projektai nepateikti. 2016m. balandžio 7d. ir 2016m. gegužės 5d. susirinkę daugiabučio namo gyventojai svarstė klausimą „...dėl pritarimo leisti padidinti 13 buto lango angą ir pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercines paskirties patalpas“, kaip vyko svarstymai iš teismui pateiktų susirinkimų protokolų turinio nėra aišku, abiejuose protokoluose tuo pačiu tekstu yra pažymėta, kad „ ...rengiant kapitalinio remonto darbų projektą , reikalingas namo gyventojų sutikimas. Remonto metu kaip nors keičiant bendro naudojimo, t.y. laikančiąją sieną, tam privalo pritarti dauguma butų savininkų...“ Akivaizdu, kad susirinkimuose joks projektas nebuvo svarstomas, vien klausimo apie patalpų pertvarkymo į komercines patalpas iškėlimas gyventojams savaime nesuteikė jokios informacijos apie konkrečius ieškovo ketinimus savo bute rengiant kirpyklą, todėl ieškovai pabrėžė savo atsiliepime, kad jie neturėjo jokios protingos galimybės įvertinti konkrečios rekonstrukcijos, statybų poveikį visam daugiabučiam gyvenamajam namui, planuojamos ūkinės veiklos poveikio sveikatai ir pan. Neatskleidė savo planų ieškovas ir nagrinėjant bylą teisme, nes negalėjo duoti aiškaus atsakymo į klausimą kokie pertvarkymai bus vykdomi, ieškovas netgi nežinojo ar atliks einamąjį ar kapitalinį remontą, ar rekonstrukcija palies pagrindines namo konstrukcijas, nors kaip minėta protokuoluose kalbama apie laikančių sienų keitimą( kalbama apie laikančiąsias konstrukcijas, tai yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas).Pastato laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai, pagal civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos kitų bendrasavininkių sutikimas. Vien dėl šitos aplinkybės gyventojams turėjo būti pateiktas kvalifikuotų projektuotojų parengtas projektas ir sudaryta gyventojams galimybė apsispręsti ar duoti sutikimą atlikti projekte numatytus darbus.
Vertinant ieškovo ir atsakovų argumentus ir jų pateiktus įrodymus pabrėžtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 178 straipsnis). Vadinasi ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti, kad jo noras pakeisti jam priklausančio buto paskirtį iš gyvenamosios į komercinę neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems statybą (kad patalpos bus pertvarkytos taip, jog bus įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis pertvarkymas atitiks gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos ir statybos techninius reikalavimus ir kt.), tačiau atsakovai, namo bendraturčiai , nepagrįstai neduoda sutikimo ir pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Dar kartą pažymėtina, kad ieškovas nepateikė atsakovams svarstyti jokių projektinių sprendinių, kurie būtų skirti užtikrinti ir iš esmės nepabloginti kitų namo gyventojų gyvenimo sąlygų. Viešas aptarimas, kuriame svarstymui nepateiktas patalpų rekonstrukcijos projektas, negali būti traktuojamas kaip koks nors neesminis procedūrinis pažeidimas, nes nepateikus projekto viešas aptarimas netenka prasmės. Lietuvos CK 4.37 straipsnis numato, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Teismas daro išvadą, kad ieškovas savo ieškinio- leisti padidinti buto Nr. 13 lango angą, įrengti atskirą įėjimą bei pakeisti gyvenamosios paskirties patalpas į komercinės paskirties patalpas be namo gyventojų sutikimo, neįrodė, nes neįrodė, kad kitų bendraturčių teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą. Atsakovų išlaidas šioje byloje sudaro sumokėtas advokato atstovavimo išlaidos 1210 Eur. Pagal Lietuvos CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šioje byloje atsakovų atstovas atstovavo 13 atsakovų, ruošė atsiliepimą, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, advokato sugaištą darbo laiką( jo kontora yra kitame nei vyko teismo procesas mieste), ieškinio reikalavimų visišką nepatenkinimą, teismas vertina, jog 1210 Eur dydžio advokato atlyginimas yra atitinkantis teisingumo bei protingumo kriterijų.
Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje yra 46,95 Eur ir jos priteistinos iš ieškovo valstybei( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti V. U., a.k(duomenys neskelbtini) iš A. G., a.k(duomenys neskelbtini) 1210 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų ) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš A. G. , a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 46,95 Eur( keturiasdešimt šešis eurus 95 euro centus ) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.