Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko (pranešėjas),

nuteistajam A. K.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. paskiriant bausmę, laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 140 str. 1 d. paskiriant bausmę, laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 63 str. 5 d. 1 p. šios bausmės subendrintos ir nustatyta subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. A. K. taip pat pripažintas kaltu pagal BK 129 str. 1 d. paskiriant bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) metams. Remiantis BK 63 str. 5 d. 2 p. pagal BK 129 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. ir A. K. nustatyta galutinė subendrinta 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Nuosprendžiu iš nuteistojo A. K. L. M. priteista 22620 Lt turtinės žalos atlyginimui, 3070 Lt atstovavimo išlaidų ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; K. V. iš nuteistojo priteista 30 MGL (3750 Lt) neturtinės žalos atlyginimui; J. B. priteista 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti; N. K. priteista 150000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, jog 2004 m. rugsėjo 25 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešbučio „Violeta“, esančio Druskininkų mieste, Kurorto g. X, kambaryje Nr. XXX, konflikto su žmona H. K. metu, pargriovęs ją ant grindų ir apžergęs jos kūną, sakydamas „arba gyvensi su manimi arba su niekuo“, „aš gausiu dešimt metų ir išeisiu, o tavęs nebus“, bei smaugdamas ją ir daužydamas jos galvą į grindis, taip sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti savo žmoną H. K. , tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Be to, A. K. nuteistas tai, jog 2004 m. rugsėjo 25 d. vakare, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešbučio „Violeta“, esančio Druskininkų mieste, Kurorto g. X, kambaryje Nr. XXX, konflikto su žmona H. K. metu, tyčia pargriovė ją ant grindų ir apžergė jos kūną, suėmęs rankomis jos kaklą smaugė ją, bei laikydamas rankomis už kaklo daužė jos galvą į grindis, padarydamas jai odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide ir kakle, kraujosruvos abiejų pečių srityse ir taip tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą H. K., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Be to, nuteistasis A. K. nuteistas ir už tai, jog 2004 m. lapkričio 20 d., apie 17 val., Vilniaus raj., Juodšilių sen., Miškinių k., savo namo kieme esančiame garaže, konflikto su žmona H. K. metu, tyčia dūrė pastarajai atsuktuvu užaštrintu galu septynis kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas durtinius sužalojimus – dešinės viršmentinės srities ir dešinės plaštakos žaizdas, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei penkias krūtinės ląstos ir nugaros durtines žaizdas su minkštųjų audinių, kairės pusės IV šonkaulio kremzlės, krūtinplėvės, abiejų plaučių, širdiplėvės ir širdies sužalojimais, kurie kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu, ūmia vidaus organų mažakraujyste bei sukėlė nukentėjusiosios mirtį ir taip tyčia nužudė H. K., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. nurodo, jog pripažindamas savo kaltę dėl H. K. nužudymo, negali sutikti su teismo nuosprendyje išdėstytomis, kad jis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. Skunde teigiama, jog Druskininkuose kilusio konflikto metu jis nemušė ir negrasino nužudyti H. K. Teismas, pripažino jį kaltu remdamasis ne objektyviais įrodymais, o parodymais asmenų, nekenčiančių jo ir nedalyvavusių konflikte. Teismas ignoravo jo parodymus apie įvykius Druskininkuose. Ruošdamasi skyryboms ir turto dalyboms galimai H. K. pati padarė sau nežymius kūno sužalojimus ir parašė pareiškimą teisėsaugos organams. Nuteistasis prašo, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis būtų panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis būtų išteisintas pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.

Nuteistasis skunde teigia, jog jis už H. K. nužudymą jis yra nubaustas per griežtai. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog iš teismo nuosprendžio motyvų peršasi išvada, jog jis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sąmoningai keitė parodymus, taip siekdamas sušvelninti savo atsakomybę. Apelianto manymu ši išvada visiškai neatitinka tikrovės. Nuteistasis tiesiog negalėjo prisiminti visų nužudymo aplinkybių.

Teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog nuteistojo A. K. H. K. veiksmus išprovokavo pati mirusioji H. K. Nuteistasis nurodo, jog H. K., būdama neblaivi, įžeidinėjo jį ir jo draugę, gąsdino nuteistąjį saugumo darbuotojais, siūlė nešdintis iš namų ir pan. Visa tai nuteistąjį išvedė iš kantrybės. Dėl šios priežasties byloje yra bent dvi nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 ir 6 punktuose. Teismas pripažino tik vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė lengvesnę bausmę. Tačiau teismas nepagrįstai nepripažino nukentėjusiosios provokuojančių veiksmų kaip kitos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, nors konstatavo, tačiau realiai neatsižvelgė ir į tai, jog nuteistasis ankščiau nebuvo teistas, administracinėmis nuobaudomis nebuvo baustas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvaujantis nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis bau­džia­mųjų ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų.

Šis nuosp­ren­dis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame pa­da­ry­tos iš­va­dos yra pa­grįs­tos išsamiai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visų nuteistojo A. K. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė motyvuotas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo kaltės. Nuteistojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. ir BK 145 str. 1 d. yra įrodytos nuosprendyje nurodytais bylos duomenimis.

Į apelianto skundo argumentus dėl faktinių bylos aplinkybių netinkamo nustatymo, atsakytina, kad pirmos instancijos teismas pakankamai detaliai išnagrinėjo nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. padarymo aplinkybes ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kokiais duomenimis yra paneigiami A. K.parodymai, jog jis Druskininkuose nesutrikdė H. K. sveikatos bei negrasino jos nužudyti.

Jau 2004-09-26 VPK kanceliarijoje buvo gautas nukentėjusiosios H. K. pareiškimas dėl tyčinio nežymaus jos sveikatos sutrikdymo bei grasinimo ją nužudyti, t. y. tyčinių A. K. veiksmų, padarytų 2004-09-25 Druskininkuose (1 t. b.l. 11-12). Pareiškime nukentėjusioji tiksliai ir nuosekliai išdėstė šių nusikaltimų aplinkybes, kurias vėliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu byloje patvirtino ir kiti bylos duomenys. O būtent, pačios nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b.l. 22), liudytojų K. V., J. B., L. M., R. Baškio, J. R. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados duomenys apie H. K. padarytus kūno sužalojimus (1 t. b.l. 19), liudytojos L. M. pateiktos foto nuotraukos (1 t. b.l. 177-184).

Apeliacinės instancijos teismas neranda priežasčių suabejoti nuosprendyje išdėstytų kaltinančių A. K. įrodymų patikimumu. Nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas, buvimo Druskininkuose faktas ir pabėgimo iš viešbučio 2004-09-26 d. paryčiais aplinkybės, jos parodymų atitikimas aukščiau minimų liudytojų išdėstytoms aplinkybėms bei teisės medicinos duomenims, paneigia nuteistojo A. K. manymą, kad ruošdamasi skyryboms ir turto dalyboms galimai H. K. pati padarė sau pas ją konstatuotus kūno sužalojimus ir tyčia parašė pareiškimą, kuriame nepagrįstai kaltino nuteistąjį.

Į nuteistojo skundo argumentus dėl netinkamo nuteistojo parodymų vertinimo bylos dalyje dėl H. K. nužudymo atsakytina, jog bylos medžiaga išties nerodo, kad nuteistojo parodymai apie šio nusikaltimo padarymo eigą būtų iš esmės nenuoseklūs. A. K. viso proceso metu nurodė tokias pačias aplinkybes apie savo ir nukentėjusiosios veiksmus. Teismas pripažino, kad nuteistasis prisipažino padaręs H. K. nužudymą ir pranešė apie ją policijai, kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Tačiau pastebėtina, kad nuteistasis nebuvo iki galo nuoširdus atskleisdamas savo smurtinių veiksmų atsuktuvu padarymo mechanizmą. Tokia išvada pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai padaryta teismui įvertinus 2 tome (b. l. 71-84) esančią nuteistojo parodymų patikrinimo vietoje medžiagą, eksperto T. Bimbos paaiškinimus ir psichologinės ekspertizės akto medžiagą (2 t. b. l. 172-179).

A. K. manymu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas turėjo laikyti tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis H. K. elgesys. Ši nuteistojo nuomonė yra nepagrįsta, nes provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai (tyčia) skatina, t.y. atlieka veiksmus, formuojančius ir stiprinančius kaltininko vidines paskatas bei motyvus pradėti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad niekada anksčiau H. K., priešingai negu nuteistasis, jokiu agresyviu ar smurtiniu elgesiu prieš A. K. nepasižymėjo. Nukentėjusioji H. K. buvo akivaizdžiai fiziškai silpnesnė už buvusį sportininką A. K.. Jokie kūno sužalojimai atsuktuvu nuteistajam nebuvo padaryti. Pats A. K. tvirtina, kad atsuktuvas konflikto metu iš žmonos buvo atimtas, jis pats apieškojęs kišenę įsitikino, kad jokio kito ginklo kišenėje žmona neturėjo, tik mobilųjį telefoną. Todėl negalima daryti išvados, kad A. K. buvo priverstas ir skatinamas taip pavojingai smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu.

Pagal BK 129 str. 1 d. nuteistajam paskirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė yra metais mažesnė negu šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė, atsižvelgiant į padaryto nužudymo pobūdį (7 durtinės žaizdos, iš kurių 5 į gyvybiškai svarbias žmogui vietas užaštrintu atsuktuvu, gausūs sužalojimai buvo padaryti akivaizdžiai fiziškai silpnesnei moteriai), pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), tyčios formą (tiesioginė tyčia), kaltininko asmenybę ir į vienos lengvinančios aplinkybės buvimą, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežta ir nešvelnintina.

Pagal BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų bausmių minimumui.

Už visas tris veikas paskirtos bausmės A. K. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė išliko 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo. Paskirtų nuteistajam bausmių dydžiai, subendrintoji bausmė atitinka BK VIII skyriuje numatytas bausmių skyrimo taisykles ir, kolegijos manymu, nėra jokio teisinio pagrindo tokią bausmę pripažinti aiškiai per griežta ir ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.