- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-20
- Bylos Nr.
- N-575-760-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas 2007 m. lapkričio 22 d. A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2007 m. birželio mėn. Labanoro regioninio parko teritorijoje, Jauriuko ežero apsaugos zonoje, Molėtų r., Čiulėnų sen., Damošiškių k., miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė kilnojamąjį namelį (vagonėlį) su terasa, prijungė jį prie vietinių inžinerinių (elektros tiekimo, buitinių nuotėkų ir vandentiekio) tinklų, ir pontoninį lieptą į Jauriuko ežerą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2 punktą. Atsakomybė už minėtus veiksmus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 159² straipsnio 1 ir 9 dalyse.
Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. D. už pažeidimo numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje padarymą buvo paskirta 5000 Lt bauda, už pažeidimo numatyto ATPK 159² straipsnio 9 dalyje padarymą buvo skirtas įspėjimas. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. D. buvo paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 5000 Lt bauda.
II.
A. D. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 19 d. surašytą Savavališkos statybos aktą, žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), yra I grupės nesudėtingas statinys. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (ypatingi) statiniai" 12.1 punktą, I grupės nesudėtingiems statiniams statinio projektas nėra privalomas, todėl jo nuomone, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, numatantis, kad statytojas privalo turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą statinio projektą; organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji privaloma arba savo iniciatyva, nebuvo pažeistas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymo „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo" 7.3. straipsnį, pakrantės apsaugos zona, kai pakrantės nuolydžio šlaitas yra didesnis nei 10 laipsnių, yra 25 metrai. Kadangi jo žemės sklype pakrantės nuolydžio šlaitas yra didesnis nei 10 laipsnių, tai pakrantės apsaugos zona yra 25 metrai, tačiau jo statinys stovi maždaug už 40 metrų nuo ežero, t.y. ne pakrantės apsaugos zonoje, todėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktas, numatantis, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti vagonėlius paupiuose, miškuose ir kitose vietose, jo nuomone, taip pat nebuvo pažeistas. Taip pat nurodė, kad Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (ypatingi) statiniai" 12.2 punkte pažymėta, kad I grupės nesudėtingiems statiniams statybos leidimas nėra privalomas, nebent tai yra specialiai nurodyta minimo statybos techninio reglamento priede. Kadangi jo sklype yra I grupės nesudėtingas statinys, o Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (ypatingi) statiniai" priede nėra specialiai nurodyta, kad sklype esantiems statiniams yra privalomas statybos leidimas, taigi nagrinėjamu atveju statybos leidimas nebuvo privalomas.
Institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovė prašė skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad nesudėtingiems I grupės statiniams, statomiems saugomoje teritorijoje, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2 punktą, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos, valstybinio parko direkcijos bei regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioti atstovai. Nesudėtingų I grupės statinių statybai saugomoje teritorijoje taikoma specialioji minėto Statybos techninio reglamento teisės norma - 12.2 punktas, o ne nurodytas 12.3 punktas, pagal kurį I grupės nesudėtingiems statiniams projektas nereikalingas. Kadangi A. D. statybas vykdė Labanoro regioniniame parke bei vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jo atveju taikomas būtent Statybos techninio reglamento 12.2 punktas. Nesutiko su pažeidėjo argumentu, jog jis vagonėlį pastatė ne vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatų nepažeidė. Pažymėjo, kad visas pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis 0,6 ha ploto žemės sklypas patenka į vandens telkinio apsaugos zoną. Nurodė, kad pažeidėjo grindžiami argumentai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu „Dėl paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklių patvirtinimo" atmestini, kadangi minėtu įsakymu nustatyti reikalavimai yra taikomi tuomet, kai rengiami teritorijų planavimo dokumentai.
III.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. nutartimi A. D. skundo netenkino ir Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimą, kuriuo A. D. už pažeidimų numatytų ATPK 159² straipsnio 1 ir 9 dalyse padarymą buvo paskirta 5000 Lt bauda, paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad A. D. kaltė įrodyta administracinės teisės pažeidimo protokolu, 2007 m. spalio 19 d. savavališkos statybos aktu (b.l. 17) bei kita bylos medžiaga, be to ir pats pažeidėjas iš dalies pripažįsta, jog neteisėtai pastatė terasą.
Teismas nurodė, kad nesudėtingiems I grupės statiniams, statomiems saugomoje teritorijoje pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 12.2 punktą, rengiamas supaprastintas statinio projektas. Minėtą projektą privalo patvirtinti savivaldybės administracijos, valstybinio parko direkcijos bei regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioti atstovai. Kadangi A. D. statybos buvo vykdytos Labanoro regioniniame parke, vandens telkinio apsaugos zonoje, o byloje nėra duomenų, kad A. D. būtų turėjęs suderintą supaprastintą statinių projektą, todėl teismas konstatavo, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktą. Be to, bylos medžiagoje yra minėto sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų išrašas, kuriame matoma, jog A. D. sklypas patenka į vandens telkinio apsaugos zoną (b.l. 22-23), todėl teismas pažymėjo, kad jis pagrįstai buvo nubaustas ir už tai, kad jo statiniai yra vandens telkinio apsaugos zonoje.
Teismas įvertinęs tai, kad Institucija skirdama nuobaudą atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, konstatavo, kad paskirtoji subendrinta nuobauda - bauda yra lygi ATPK 159² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimumui, todėl nėra pagrindo teigti, jog yra neprotinga ir neadekvati. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į A. D. kaltės laipsnį, pažeidimo pavojingumą bei kitas aplinkybes, neturėjo jokio pagrindo taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir paskirtą nuobaudą sušvelninti ar iš vis neskirti nuobaudos
IV.
A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas ir Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimas panaikintas bei administracinė byla nutraukta arba jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nutartyje konstatavo, jog nebuvo praleistas ATPK 35 straipsnyje numatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Teigia, kad tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime yra konstatuota, jog Labanoro regioninio parko teritorijoje kilnojamąjį namelį su terasa jis pastatė, prie inžinerinių tinklų jį prijungė ir pontoninį lieptą įrengė 2007 m. birželio mėnesį, todėl, jo nuomone, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, administracinės nuobaudos už šiuos pažeidimus skyrimo terminas pasibaigė 2007 m. gruodžio mėnesį. Kadangi pareigūnai pažeidimo padarymo dienos nedetalizavo, todėl toks nedetalizavimas turėjo būti aiškinamas jo naudai ir konstatavus, kad buvo praleisti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, jam iškelta administracinė byla turėjo būti nutraukta. Be to, jis pažymėjo, kad iš tikrųjų kilnojamasis namelis ir pontoninis tiltas buvo pastatyti dar 2008 m. gegužės mėnesį. Be to, pažymėjo, kad pontoninis tiltas nėra sujungtas su žeme, todėl jis negali būti laikomas statiniu ir jam negali būti taikomi tie patys reikalavimai kaip laikinam statiniui, todėl už jo pastatymą jis buvo nubaustas nepagrįstai. Jis nesutiko ir su ta teismo išvada, kad jo namelis yra pastatytas vandens telkinių apsaugos zonoje bei kad prie namelio buvo prijungti inžineriniai tinklai. Teigia, kad jam paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta, nes jis gamtovaizdžio nesugadino.
Atsiliepimas
Utenos apskrities viršininko administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, o A. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai išaiškino bei pritaikė aktualius teisės aktus.
A. D. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 159² straipsnio 1 ir 9 dalyse, padarymą. ATPK 159² straipsnio 1 dalis nustato, kad nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas - užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, o ATPK 159² straipsnio 9 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už savavališką statinio prijungimą prie elektros, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo, dujotiekio ir ryšių tinklų, taip pat leidimą prijungti savavališkai statomą, rekonstruojamą, pastatytą ar rekonstruotą statinį prie šių tinklų.
A. D. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis 2007 m. birželio mėn. Labanoro regioninio parko teritorijoje, Jauriuko ežero apsaugos zonoje, Molėtų r., Čiulėnų sen., Damošiškių k., miškų ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) pastatė kilnojamąjį namelį (vagonėlį) su terasa, prijungė jį prie vietinių inžinerinių (elektros tiekimo, buitinių nuotėkų ir vandentiekio) tinklų, ir pontoninį lieptą į Jauriuko ežerą, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 5 punktą, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2 punktą.
A. D. savo apeliaciniam skunde su jam suformuluotu protokole kaltinimu sutinka tik iš dalies, pažymėdamas, kad pontoninis tiltas nėra sujungtas su žeme, todėl jis negali būti laikomas statiniu ir jam negali būti taikomi tie patys reikalavimai kaip laikinam statiniui, todėl mano, kad už jo pastatymą jis buvo nubaustas nepagrįstai. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek iš byloje esančio Savavališko statybos akto Nr. 115M15A1 (b.l. 17-18), tiek iš Statybos sustabdymo akto Nr. 115M15A2 matyti, kad A. D., tam, kad pontoninis lieptas būtų sujungtas su žeme įrengė (4x1) m dydžio užlipimo ant jo taką. Šį faktą patvirtina ir byloje esanti fotonuotrauka iš kurios taip pat matyti, kad liepto konstrukcija remiasi į vandens telkinio krantą. Šie įrodymai leidžia teigti, kad A. D. įrengtas pontoninis lieptas į Jauriuko ežerą atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje numatytą laikinio statinio apbrėžimą. Kadangi nesudėtingiems I grupės statiniams, statomiems saugomoje teritorijoje, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 12.2 punktą, rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį turi patvirtinti savivaldybės administracijos, valstybinio parko direkcijos bei regiono aplinkos apsaugos departamento įgalioti atstovai, o tokio projekto administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Institucijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimu jis teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimo numatyto ATPK 159² straipsnio 1 dalyje padarymą.
Apelianto argumentus, jog namelis nėra prijungtas prie inžinerinių tinklų paneigia byloje esančios statinių foto nuotraukos iš kurių aiškiai matyti, kad namelis yra prijungtas prie elektros, buitinių nuotekų ir vandentiekio vietinių tinklų. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Savavališkos statybos aktas Nr. 115M15A1 (b.l. 17-18), Statybos sustabdymo aktas Nr. 115M15A2 ir Utenos apskrities viršininko 2007 m. spalio 29 d. įsakymas Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kuriuo A. D. buvo įpareigotas ne tik išardyti pontoninį lieptą, nusikelti savavališkai pastatytą kilnojamąjį namelį, bet ir atjungti jį nuo inžinierinių tinklų.
Pagal Valstybės įmonės Registrų centro 2008 m. sausio 10 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punktą ir 9.3 punktą, visas Labanoro regioninio parko teritorijoje, Jauriuko ežero apsaugos zonoje, Molėtų r., Čiulėnų sen., Damošiškių k., miškų ūkio paskirties 0,6 ha žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) patenka į vandens telkinio apsaugos zoną, todėl apelianto argumentas, kad kilnojamas namelis yra pastatytas ne vandens telkinių apsaugos zonoje taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurioje nurodoma, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas 6 mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma faktiškai neribotą laikotarpį, priklausomai nuo to, kada paaiškėtų buvęs pažeidimas. Tai prieštarautų teisės principams, pagal senaties termino trukmę administracinė atsakomybė atskirais atvejais pasidarytų reikšmingesnė už baudžiamąją, tai būtų aiškiai neteisinga. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jeigu gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos. Nagrinėjamu atveju, nors administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 2007 m. birželio mėnuo, tačiau bylos nagrinėjimo metu pažeidimo padarymo laikas buvo patikslintas ir iš paties A. D. parodymų duotų teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad statybos buvo baigtos 2007 m. liepos viduryje, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Institucija 2007 m. gruodžio 11 d. nutarimu pažeidėjui skirdama administracines nuobaudas už jam inkriminuotus pažeidimus, nepažeidė ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo terminų. Tai, kad A. D. savo parodymus keičia ir apeliaciniame skunde nurodo, kad iš tikrųjų kilnojamasis namelis ir pontoninis tiltas buvo pastatyti dar 2008 m. gegužės mėnesį, vertintina kaip jo siekimas išvengti administracinės atsakomybės, neva pasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems nuobaudos skyrimo terminams, todėl teisėjų kolegija į jo pasikeitusius parodymus dėl pažeidimo padarymo laiko neatsižvelgia.
Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad A. D. administracinėn atsakomybėn už pažeidimų numatytų ATPK 159² straipsnio 1 dalyje ir 9 dalyje padarymą buvo patrauktas teisėtai ir pagrįstai, administracinė nuobauda jam skirta tinkamai taikant ATPK 30² straipsnio, 31 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei atsižvelgus į jo atsakomybę įtakojančias aplinkybes, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o A. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.