Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis M. N. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad tą dieną nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“, patikrino visiems trims vaikams dantis, vyriausiajai dukrai rado sugedusį dantį. Po to jis pasižiūrėjo, kad nėra nuolaidų kortelės, todėl papriekaištavo žmonai, kodėl ši nepriminė jam, kad jis paimtų tą kortelę. Grįžus į namus, jis nuavė vaikams bartus, dukrai D pasakė, kad mėnesį laiko nepirks jai saldainių ir traškučių, nes nesivalo dantų. Kol movė vaikams batus, sakė D, kad ši eitų pagroti pianinu, prisisukusi garsą, nes jis su kitais vaikais eis miegoti, kadangi buvo pietų metas. Atsikėlus, dukra klausė ar gali eiti į lauką, jis leido ir viskas tuo baigėsi. Tarp jo ir žmonos buvo pokalbis, ji klausė jo ar jis mušė D, o jis sakė, kad tik aprėkė D, sakė dukrai, kad nepirks traškučių, saldainių. Žmonai sakė, kad nebuvo fizinio smurto dukters atžvilgiu. Jis galvoja, kad šita istorija yra išgalvota, nes žmona ketino skirtis, su baudžiamosios bylos medžiaga yra susipažinęs, vaiko parodymus skaitė, mano, kad vaikas sako taip, nes gal vaiką primokino, 10 metų vaiką yra lengva primokinti. Dabar gyvena su šeima, šiuo metu yra normalūs santykiai, apie skyrybas šiuo metu nėra kalbos. Lankėsi pas psichiatrus ar pas psichologus tik dėl to, kad žmona to norėjo ir tuo metu jam skaudėjo skrandį. Jie ėjo pas psichiatrą dėl to, kad 10 metų dukra nesugeba išjungti šviesos, norėjo išsiaiškinti ar tokių metų vaikas turėtų suvokti, jog įjungęs šviesą turi ją ir išjungti. Kai byla baigsis, žada ignoruoti visus tokius dalykus, kad nesakytų, kad jis yra toks ar anoks. Jis dirba lauke, grįžta iš po darbo, namuose indų kalnas ir jis juos plauna.

Nukentėjusioji D. N. nurodė, kad mama sakė jai, kad turi atvažiuoti pasikalbėti su psichologe apie tėtį, nes tėtis ją mušė, tai buvo vasarą. Važiavo pas dantistę su visa šeima, mama pamiršo „(duomenys neskelbtini)“ kortelę ir tada tėtis supyko. Grįžo, sesė pradėjo verkti, nes ši manė, kad mama ją palieką, o mama turėjo išvažiuoti į darbą. Buvo ant virtuvės slenksčio, kai tėtis paėmė ją už gerklės, sesė tuo metu buvo šalia, ši rengėsi, sesė to įvykio nematė, jai atrodo, kad brolis matė, jis turbūt išgirdo ir atėjo pažiūrėti, bet ar iš tikrųjų matė, neatsimena. Neatsimena, ką tėtis sakė, kai griebė už gerklės, paėmė už gerklės abiem rankomis (nukentėjusioji parodo). Kai paėmė jai už gerklės, jai skaudėjo, bet kai paleido, jau nebeskaudėjo. Kažką pradėjo sakyti, kai paėmė už gerklės ir kai pasakė, tada paėmė lyg stumtų žemyn, ji nukrito ant žemės ir viskas, truputį skaudėjo ranką, neatsimena, kaip kairės rankos dilbis skaudėjo, kai nukrito, išėjo į savo kambarį. Tėčiui nieko nesakė, nuėjo į kambarį ir laukė, kol grįš mama. Apie įvykį tą pačią dieną papasakojo draugei. Mamai papasakojo tą pačią dieną, nes ši klausė, kas jai nutiko, mama nieko nesakė, susinervino, nuėjo į policiją ir tą pačią dieną ar po dienos jie išėjo iš namų, nes ne primą kartą tėtis primuša. Tėtis yra ėmęs už gerklės, visaip keikėsi ant jos, yra mušęs, sakydavo: „kada ta erkė išeis iš namų“ ir visaip dar vadindavo negražiai: „debile“, „durne“, jai būdavo skaudu, kai jis taip sakydavo, apie tai nėra pasakojusi niekam, mama žino, bet ji mamai nieko nesakydavo, ši tai girdėdavo. Su tėčiu apie tuos žodžius nėra kalbėję. Tėtis yra mušęs ją, yra paėmęs už gerklės, stumdavo ją. Mama jam nieko nesakė, kai paėmė už gerklės. Ji atsibudo iš pietų miego, nes išgirdo, kaip jie kalbėjo ir mama pradėjo krautis daiktus ir jai pasakė, kad eis iš namų. Tą dieną daugiau nemušė, tik paėmė už gerklės, daugiau nieko tą dieną nedarė. Kai jai skaudėjo, verkė. Grojo pianinu, o tėtis piktai sakė: „eik, grok pianinu, neverkus“, bijojo, kad dar ką gali padaryti ar išmesti iš namų. Galvojo, kad jeigu neklausys, padarys dar ką nors, nes piktai pasakė. Anksčiau neatsimena ar yra taip buvę. Pianinu grojo po to įvykio. Su broliu apie tą įvykį nekalbėjo, brolis nieko jai nesakė, jai atrodo, kad matė brolį, kad jis žiūrėjo ir galėjo matyti, kaip tėtis ją paėmė už gerklės. Tėtis susinervino, išėjo į saloną, nurengė juos. Su broliu ir sese tėtis taip nesielgė niekada, nežino, kodėl taip elgėsi su ja. Sesę su broliu ji rengė prie durų, tada tėtis irgi rengėsi ir matė, kad jis nori kažką daryti, bandė bėgti į virtuvę, traukėsi, bet jis paėmė, griebdamas pradėjo kalbėti. Kai rengėsi, tėtis rengėsi ir stovėjo šalia, ji jau buvo nusirengusi ir po to sesė pradėjo dar labiau verkti, tada jis paėmė už gerklės, paėjo kelis žingsnius į virtuvę ir pradėjo kalbėti. Pamatė, kad tėtis kažką darys. Tėtis paėjo su ja, paėmęs jai už gerklės, tai nelabai galima pavadinti tempimu. Nejautė žemės po kojomis, buvo paimta už gerklės, nejautė žemės 1-2 minutes, nuo lauko iki virtuvės durų yra nedidelis atstumas. Kitokių veiksmų nebuvo, tėtis jai nespyrė. Dabar santykiai su tėčiu visai geri, jie bendrauja gerai, paprastai, matosi dažnai, mėgsta draugiškai dūkti, paskutinį kartą tėtį matė sekmadienį, tėtis buvo darbe iki pietų, tada ėjo prie upės, nes buvo daug ledo, matė, kad krovėsi, kažką darė prie mašinos, bet nekreipė dėmesio. Tėtis atsiprašė po policijos, ji atleido tėčiui, tarp jų gali būti viskas gerai, reikėtų drausmės sesei su broliu, jie dūksta, o tėčiui reikėtų, kad nervus valdytų. Bijo, kad nepadarytų kažko, kad tėtis lauš ranką, anksčiau to nėra buvę, tiesiog bijo, jai nesmagu, kad tėtis taip daro. Su mama nėra kalbėjusi apie šį įvykį, apie tai, kaip gyvens toliau, mama yra klaususi, su kuo ji norėtų gyventi, ar norėtų, kad tėtis su jais gyventų, ji sakė, kad nori gyventi su visa pilna šeima, tai yra su tėčiu, su mama, su sese, su broliu, tik nori, kad tėtis būtų geras. Nekalbėjo su mama, kur reikėtų kreiptis, kokios pagalbos. Kai tėtis paėmė ją už kaklo, jai skaudėjo fiziškai ir psichologiškai, jai buvo labai skaudu, kad tėtis taip elgiasi. Žodį psichologiškai tiesiog žino, gyvena ir žino.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. N. nurodė, kad 2016-06-16, tai buvo diena, kelintą valandą, nepamena, jie visa šeima važiavo į "(duomenys neskelbtini) ". Mama pamiršo pasiimti nuolaidų kortelę, nes su šia kortele jiems būtų buvusi padaryta nuolaida 6 Eur. Po to visa šeima grįžo namo, mama iš karto išvažiavo į darbą. Jos brolis, kuriam 4 metai, ir sesuo, kuriai 2 metai, pradėjo verkti, kadangi jie galvojo, kad mama juos paliko, nesuprato, kad ji išvažiavo į darbą. Tėtis buvo susinervavęs, kad už dantų gydymą sumokėjo 42 Eur. Namuose, koridoriuje, ji pradėjo sesei numauti batus. Pavyko numauti tik vieną batą, nes sesė muistėsi, verkė. Jos tėtis, atėjęs, ją paėmė, nematė kuria ranka, jai už kairės rankos dilbio ir nusivedė, tempdamas ją už kairės rankos, į virtuvę. Tada jai lyg tai dešine koja jai įspyrė į dešinę kūno pusę. Tuomet jis abiem rankom paėmė jai už gerklės, palaikė, uždėjęs abejas rankas jai ant kaklo, spaudė. Visos jos pakėlęs nebuvo. Kai tėtis jai įspyrė, abi rankas uždėjo jai ant kaklo ir spaudė, jai skaudėjo. Taip jis ją įskaudino. Ji pradėjo verkti ir nuėjo į savo kambarį. Pas gydytojus apžiūrai nebuvo nuvykusi. Praėjus kelioms minutėms, jis atėjo pas ją į kambarį, pasakė ,,baik žliumbti, eik groti pianinu". Ji nuėjo groti pianinu. Praėjus kelioms savaitėms po įvykio, ji matė tėtį. Tėtis jos atsiprašė, ji jam atleido (b. l. 16).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 276 str. 4 d., buvo peržiūrėtas nukentėjusiosios D. N. apklausos vaizdo įrašas (b. l. 17).

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą, liudytoja V. N. nurodė, kad viskas parsidėjo birželio 16 dieną, jie su vaikais buvo odontologijos klinikoje, pasitikrinti dantis dėl mokyklos ir darželio pažymos. Vyriausiajai dukrai, Di, reikėjo taisyti dantį. Jie turėjo tos klinikos nuolaidų kortelę ir ji pamiršo paprašyti vyro, kad šis paimtų tą kortelę iš namų, vyras labai susierzino, supyko, ,,užsiuto“ ant jų. Po to ji išvažiavo į darbą ir į namus grįžo apie 19 val. Grįžusi, pajuto didelę įtampą šeimoje, matė, kad vaikui kažkas negerai. Ji klausė D, kas atsitiko, po to D jai papasakojo, kad tėtis smaugė už kaklo. Sakė, kad tėtis supyko, nes D bandė numauti mažajai sesei batuką, o sesuo verkė. Tėtis prašė, kad D numautų sesei batuką, o ši nenumovė batuko, nes mažoji sesuo nesidavė ir tada tėtis spyrė D, paėmė šią už kaklo. Ji susitarė, kad dukra nakvotų pas draugę, ji buvo pasimetusi, nes tą pusmetį šeimoje tvyrojo didžiulė įtampa, nebežinojo, ką daryti. Ji vyro klausė ar taip buvo, kaip pasakojo dukra, o vyras pasakė, kad taip, tai buvo. Tada ji susidėjo daiktus ir išvažiavo iš namų. Pats įvykis buvo birželio 16 d., į policiją kreipėsi birželio 20 d. Įvykis buvo penktadienį, ji kreipėsi į moterų krizių centrą, bet kaip tyčia negalėjo su niekuo susisiekti, tada kreipėsi į advokatę, kuri buvo išvykusi, bet atsiuntė žinutę, kurioje buvo parašytą, kad ji turi pranešti policijai ir turi galvoti apie santuokos nutraukimą. Šeštadienį ji nuvažiavo į policiją rašyti pareiškimo, kadangi gyvena Šilainiuose, nuvažiavo į Baltų pr., tačiau ten nebėra policijos, tada su vaikais nuvažiavo į Raudondvario pl. esančią policiją, tačiau ten šeštadieniais niekas nedirba, tada paskambino 112 ir paklausė, ką jai daryti, jie pasakė, kad turi pirmadienį atvažiuoti ir parašyti pareiškimą. Anksčiau prieš ją ar prieš vaikus fizinio smurto nėra buvę, bet yra buvęs psichologinis smurtas. Vyras su alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis problemų neturi. Vaikams nėra saugi tokia aplinka, buvo toks etapas, kai tvyrojo didelė įtampa, ji sakė vyrui, kad visa tai turi baigtis, nes jis yra smurtautojas. Vyras pas specialistus yra buvęs vieną kartą, jis buvo pas psichiatrą. Problemos buvo dėl skrandžio skausmų, dėl nerimo, ji pati jį užregistravo, psichiatras jam pasakė, kad jis smurtauja. Ji yra už šeimą, ieškojo visokių išeičių, bet suprato, kad vien tik vežiodama vaiką pas psichiatrus, problemos neišspręs. Psichologinis smurtas iš vyro pusės tai yra žeminimas, vyras jai sako, kad ji su dviem aukštaisiais, tačiau nieko nesugeba, nesugeba atsiminti, kodėl jis viską turi atsiminti. Taip pat naudojamas psichologinis smurtas prieš dukrą, jis dukrai sako, kad jeigu ši neužgesins šviesos, tai jis dukrą atsitemps už plaukų užgesinti, taip pat sako, kodėl dukra sėdi išsižergusi, kodėl spokso, kodėl žiūri išsižiojusi. Nuolat pareplikuodavo dėl akinių, kuriuos nešioja ir ji, ir jos dukra.

Pareiškime nurodyta, kad V. N. pranešė, kad 2016-06-16 apie 14.30 val. M. N. dukrai D spyrė į dešinę ranką ir šoną, pakėlė ją už kaklo ir prispaudė prie sienos. Apie šį įvykį dukra papasakojo, kai ji grįžo iš darbo apie 20 val., 2016-06-17 jai paklausus savo vyro apie šį įvykį, jis tai patvirtino (b. l. 9).

Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko apsaugos skyrius nurodė, kad D. N. tėvai V. N. ir M. N. socialinės rizikos grupės šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje neregistruoti (b. l. 21).

VšĮ Kauno psichologijos ir psichoterapijos institutas nurodė, kad dėl psichologo konsultacijų D. N. kreipėsi jos mama V. N.. Mergaitė 2014 m. sausio – birželio mėn. lankė psichologo konsultacijas, kurių tikslas – vaiko elgesio ir emocijų korekcija. Vieną kartą įvyko susitikimas su abejais tėvais (tikslas – šeimos situacijos ir vaiko problemų analizė) bei įvyko du susitikimai su mama (grįžtamasis ryšys apie vaiko pokyčius).

Iš nuoseklių nukentėjusiosios parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kuriuose įvykius nukentėjusioji mažametė apibūdino pagal savo suvokimą, būdingą jos amžiui, teismui nekyla abejonių, kad M. N. 2016-06-16 smurtavo prieš savo mažametę dukrą, t. y. konflikto metu sugriebė savo nepilnametei dukrai D. N. už dešinės rankos dilbio ir taip ją tempė į virtuvę, po ko virtuvėje įspyrė jai į dešinės pusės šoną ir, uždėjęs abejas rankas jai ant kaklo, jį spaudė. Nors nukentėjusioji D. N. apklausiama teisme, po įvykio praėjus daugiau nei pusę metų, detaliai neatsiminė visų aplinkybių, tačiau apklausiama ikiteisminio tyrimo institucijoje, davė gana detalius parodymus. Taip pat šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios mama, liudytoja V. N., kuriai mažametė papasakojo kokiu būdu prieš ją smurtavo tėtis. Taip pat teismas neturi jokio pagrindo abejoti V. N. parodymais, kad M. N. jai pripažino, jog netinkamai elgėsi su dukra. Vertinant minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog jokių esminių prieštaravimų tarp jų parodymų nėra, jų parodymai vieni kitus papildo. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamasis savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažametei D. N., jo veika teisingai kvalifikuota, kaip tyčinis baigtas nusikaltimas, numatyti BK 140 str. 3 d.