- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-90/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Gaudutienė (pirm.), Albinas Bielskis, Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- A. N.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,
nuteistajam teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. (A. N. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
A. N. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu, o būtent : 2007 m. lapkričio 30 d. „D“ kavinėje, esančioje pramogų ir laisvalaikio centre „A“, adresu (duomenys neskelbtini), striukės kišenėje esančioje pirštinėje neteisėtai laikė 50,620 g rudos spalvos nehomogeniškų miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį - 21,733 g narkotinės medžiagos- heroino, iki 2007 m. lapkričio 30 d, 22.20 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo išimta.
Šalies argumentai
Nuteistojo A. N. gynėjas advokatas J. Kvaraciejus apeliaciniame skunde prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir priimti naują A. N. išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas.
Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu, kuriuo A. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tvirtina, jog A. N. nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, nepadarė. Byloje, išskyrus prieštaringus policijos pareigūnų parodymus, nėra jokių objektyvių A. N. kaltę patvirtinančių rodymų. Pats A. N. visada neigė turėjęs kokias sąsajas su narkotinėmis medžiagomis, tvirtino, jog prieš jį buvo įvykdyta provokacija, ką patvirtina ir bylos medžiaga. A. N. anksčiau teistas nebuvo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad A. N. būtų kaip nors susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, jog šis iki šio įvykio dėl to būtų slaptai sekamas. Jokių telefoninių pokalbių apie narkotines medžiagas taip pat nėra užfiksuota, kaip ir apie tai, kada, kokiu būdu ir iš ko A. N. įgijo narkotines medžiagas, kiek laiko šias laikė. Nuosprendyje nurodytas tik narkotinių medžiagų suradimo laikas. Be to, ir policijos pareigūnai, kurių parodymais teismas rėmėsi, nesugebėjo paaiškinti, iš kur ir kada gavo nurodymą išimti narkotines medžiagas iš A. N. . Jie tik nurodė, kad turėjo tokią informaciją, dėl ko priėjo prie kavinėje sėdinčio A. N. ir paklausė pastarojo, kieno striukė kaba ant kėdės atlošo. A. N. pasakius, jog ši pastarojo, pareigūnai, net neatlikę išsamios asmens kratos, patikrino striukės kišenes ir surado ten pirštinę su paketu. Apeliantas įsitikinęs, jog visos šios jo nurodytos aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, jog rastas paketas nepriklausė A. N. ir šis neturi jokių sąsajų su narkotinėmis medžiagomis, prieš A. N. buvo įvykdyta provokacija. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, jog A. N. kavinėje ilgą laiką sėdėjo vienas (liudytojos L. K. parodymai) leidžia teigti, kad įdėti narkotines medžiagas į pastarojo striukės kišenę be A. N. niekas kitas negalėjo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar kas nors sėdėjo šalia A. N. prie gretimo staliuko, todėl taip teigti negalima. Byloje nepatikrinus šios aplinkybės, nėra paneigta, jog tai (įdėti narkotines medžiagas į striukės kišenę) galėjo padaryti kiti asmenys.
Apeliantas skunde taip pat ginčija ir kai kurių šioje byloje surinktų įrodymų, kuriais rėmėsi apygardos teismas nuosprendyje, leistinumą ir liečiamumą. Tai pat mano, jog teismas nesiėmė priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos ir išsiaiškintos visos, tiek kaltinančios, tiek teisinančios, bylos aplinkybės, nepašalino įrodymuose esančių prieštaravimų, dėl ko netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.
Vienas iš įrodymų, kuris, apelianto teigimu, gautas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, dėl ko turėtų būti pripažintas niekiniu, yra asmens krata. Tokią išvadą apeliantas daro dėl to, kad faktinė asmens krata buvo įforminta įvykio vietos apžiūros protokolu, kai šio procesinio veiksmo atlikimo tvarką reglamentuoja BPK 146 straipsnis. Be to, paimti daiktai kratos metu, kaip to reikalauja BPK 149 straipsnio 7 dalis, nebuvo užantspauduoti, tik sudėti į sunumeruotus paketus (protokole ir specialisto išvadoje nėra duomenų, kad būtų užantspauduoti), dėl ko taip pat yra pagrindas abejoti minėto tyrimo veiksmo paimtų objektų autentiškumu. Apelianto tvirtinimu, tokią poziciją dėl šio procesinio veiksmo (tinkamo įforminimo protokole) tinkamo atlikimo svarbos ir yra išsakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iš nutarčių (2K-279/2008), akcentuodamas, jog visi tyrimo proceso veiksmų atlikimo metu paimti objektai turi būti nurodomi to veiksmo atlikimo protokole taip, kad bet kuriame proceso etape būtų aišku, kad įrodinėjimo procese naudojami tie patys objektai.
Apeliantas taip pat tvirtina, kad apygardos teismas, vertindamas įrodymus, nepašalino ir esminių prieštaravimų esančių liudytojų A. G., T. D., L. K. ir nuteistojo A. N. parodymuose, kas lėmė, jog apygardos teismas padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Apelianto teigimu, prieštaringi yra liudytojų A. G. , T. D. ir nuteistojo A. N. parodymai apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo surastos narkotinės medžiagos. Minėti liudytojai nurodė, kad jie, nuvykę į barą ,,D“, A. N. striukės kišenėje buvusioje pirštinėje rado paketą su milteliais. Tuo tarpu, A. N. teigė, kad ,,D“ bare buvo tik sulaikytas, o tariamai rastą maišelį su narkotinėmis medžiagomis pastarajam parodė pareigūnai kabinete, Kauno VPK. Apelianto nuomone, šitoje situacijoje, vertinant minėtų liudytojų ir nuteistojo A. N. parodymus dėl šių aplinkybių, kartu ir įvykio vietos apžiūros metų užfiksuotos informacijos teisingumą (nurodyta, kad jis surašytas ,,A“, suradus narkotines medžiagas), buvo labai reikšmingi liudytojos L. K. parodymai apie A. N. sulaikymą bare ,,D“, į kurios apygardos teismas dėl neaiškių priežasčių neatsižvelgė, nors šie patvirtina A. N. parodymus ir paneigia liudytojų A. G., T. D. parodymus, be to rodo, jog įvykio vietos apžiūros turinys neatitinka tikrųjų įvykio aplinkybių. L. K., stebėjusi A. N. iki sulaikymo ir sulaikymo metu, nieko neparodė apie ,,D“ bare atliktą A. N. kratą. Pagal jos parodymus matyti, kad pareigūnai A. N. uždėjo antrankius ir šį išsivedė.
Apeliantas taip pat skunde laikosi pozicijos, jog A. N. kaltės neįrodo ir biologinės ekspertizės išvadą, kuria apygardos teismas rėmėsi. Priešingai, ši, apelianto teigimu, leidžia abejoti A. N. kaltumu, nes pagal minėtos ekspertizės išvadas ant narkotinių medžiagų paketo nerasta A. N. biologinių pėdsakų (tik ant išimtų iš striukės pirštinių), rasti tik moters biologiniai pėdsakai.
Taip pat apeliantas skunde laikosi pozicijos, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista ir nuteistojo A. N. teisė į gynyba, ir šis pažeidimas yra esminis baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas. Apeliantas šį pažeidimą sieja su tuo, kad A. N. sulaikymo metu pildant procesinius dokumentus nedalyvavo vertėjas (BPK 8 straipsnio, 44 straipsnio 2 dalies reikalavimų).
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis A. N. , jo gynėjai advokatai J. Kvaraciejus ir M. Navickas prašo tenkinti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą, prokuroras prašo atmesti nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. N. gynėjo J. Kvaraciejaus apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų nebuvo padaryta, panaikinti dėl A. N. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį, atsižvelgiant į nuteistojo A. N. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. N. nagrinėjamoje byloje yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. gruodžio 1 d. A. N., pasiūlius jam duoti parodymus apie įtarimo esmę, nurodė, kad jis su jam pareikštu įtarimu susipažino, kuo yra įtariamas suprantantis, tačiau kaltu neprisipažino, o duoti parodymus, pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teise, atsisakė (t. 1, b. l. 80). 2008 m. sausio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu A. N. dar kartą patvirtino suprantantis jam pareikšto įtarimo esmę, tačiau pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teisę, nurodydamas, jog jam skauda galvą ir jis blogai jaučiasi, vėl atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 81). A. N., pasinaudodamas savo kaip įtariamojo teise, atsisakė duoti parodymus ir 2008 m. vasario 22 d. vykusios jo papildomos apklausos metu. A. N. įtariamojo apklausos ir papildomų įtariamojo apklausos protokoluose pasirašė, patvirtindamas, jog protokolai surašyti teisingai. Protokolus pasirašė ir nuteistojo A. N. gynėjas, dalyvavęs pastarojo apklausose. Visų teisminio nagrinėjimo vykusių apklausų metu pirmosios instancijos teisme A. N. kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu neprisipažino. Jis tvirtino, kad 2007 m. lapkričio 30 d. vyko į Marijampolę pirkti automobilio, tačiau, kadangi atvykęs į Kauną, dar turėjo laiko, autobusas turėjo išvykti tik 00.30 val., nusprendė užeiti į kavinę ,,D“, esančią pramogų ir laisvalaikio centre ,,A“, adresu: (duomenys neskelbtini). Tačiau kavinėje jį sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė į policiją. Jam pranešė, kad striukėje surado narkotikus. A. N. negalėjo paaiškinti, kaip striukėje atsirado narkotikai, tik įtarė, jog jam šiuos kažkas įdėjo, norėdamas, jog jis būtų apkaltintas nusikalstamos veikos, kurios net nesirengė daryti, padarymu, tai yra išprovokavo padaryti nusikaltimą. Tvirtino, jog jis šių narkotikų neįgijo ir striukėje nelaikė, jam jos nepriklausančios. Anksčiau niekada net nebuvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis.
Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, šiuos pirmosios instancijos teisme duotus nuteistojo A. N. parodymus teismas atmetė ir padarė išvadą, kad kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. G., T. D., L. K. parodymai, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(11630)-ISI-8875, Nr. 140-(11631)-IS1-2567, Nr. 140-(11907)-IS1-2572, duomenys, užfiksuoti 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole, priešingai negu tvirtina A. N. , leidžia daryti išvadą, kad pats A. N. įdėjo narkotinę medžiagą-heroiną į savo pirštinę, rastą ir paimtą pas A. N. striukėje 2007 m. lapkričio 30 d., ir A. N. nuteisė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino. Liudytojų A. G., T. D., L. K. parodymai, 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(11630)-ISI-8875, Nr. 140-(11631)-IS1-2567, Nr. 140-(11907)-IS1-2572, duomenys, užfiksuoti 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole, yra iš esmės pagrindiniai įrodymų šaltiniai, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas padarė tokią išvadą. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad liudytojų A. G., T. D., L. K. parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis Nr. 140-(11630)-ISI-8875, Nr. 140-(11631)-IS1-2567, Nr. 140-(11907)-IS1-2572, duomenimis, užfiksuotais 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole, abejoti nėra pagrindo, jų liečiamumas ir leistinumas nekelia abejonių, ir jų pakanka A. N. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tačiau nuteistojo A. N. gynėjas, apskundęs apeliacine tvarka dėl A. N. priimtą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde skundžia šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Jis, be to, kad ginčija minėtų įrodymų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas A. N. pripažino kaltu, leistinumą ir liečiamumą, nurodydamas visą eilę padarytų BPK pažeidimų, dėl kurių, jo nuomone, yra pagrindas abejoti juose užfiksuotos informacijos teisingumu ir jie negali būti pripažįstami įrodymais, yra įsitikinęs, kad byloje nėra paneigti A. N. parodymai, jog prieš pastarąjį buvo įvykdyta provokacija. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad pats A. N. visada neigė turėjęs kokias sąsajas su narkotinėmis medžiagomis, byloje nėra jokių duomenų, jog A. N. būtų kaip nors susijęs su narkotinių medžiagų platinimu, jog šis iki šio įvykio dėl to būtų slaptai sekamas, nėra užfiksuota jokių telefoninių pokalbių apie narkotines medžiagas, kaip ir apie tai, kada, kokiu būdu ir iš ko A. N. įgijo narkotines medžiagas, kiek laiko šias laikė, o policijos pareigūnai nesugebėjo paaiškinti, iš kur ir kada gavo nurodymą išimti narkotines medžiagas iš A. N., A. N. anksčiau teistas nebuvo, yra pagrindas manyti, kad narkotines medžiagas į A. N. striukę galėjo įdėti kiti asmenys ir taip išprovokuoti A. N. nusikalsti. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo patikrinti, ar A. N. nebuvo išprovokuotas padaryti nusikaltimą. Tai yra labai reikšminga aplinkybė sprendžiant A. N. kaltės klausimą.
Proceso apeliacinės instancijos teisme pagrindinė paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas. Apeliacinės instancijos teismas gali tiek proceso dalyviams prašant, tiek savo iniciatyva tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tai ir buvo padaryta, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su byloje surinktais duomenimis, atsižvelgdamas į nuteistojo A. N. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, posėdžių metu pareikštus prašymus, siekdamas, kad visos bylos aplinkybės būtų ištirtos objektyviai ir visapusiškai, kartu pašalintos nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde keliamos abejonės, byloje atliko įrodymų tyrimą, kurio metu apklausė papildomai nuteistąjį, liudytojus A. G., T. D., L. K., kaip liudytoją ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje atliksią tyrėją R. V. , ištyrė byloje buvusius ir naujai pateiktus dokumentus, taip pat ir tuos, kuriuose paviešinta išslaptinta operatyvinė informacija, kurios pagrindu buvo pradėtas dėl A. N. operatyvinis tyrimas, atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai (A. N. operatyvinis sekimas). Visi proceso dalyviai, taip pat ir nuteistasis A. N. , apeliacinės instancijos teismo posėdyje turėjo galimybę susipažinti su įrodymų tyrimo metu paviešinta išslaptinta operatyvine medžiaga ir kitais pateiktais naujais dokumentais, užduoti liudytojams klausimus, į kuriuos buvo pateikti išsamūs, logiški atsakymai. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, teismo posėdyje patikrinusi visų byloje surinktų įrodymų, taip pat ir tų, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas dėl A. N. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, neturi pagrindo pripažinti juos niekiniais, kaip prašoma apeliaciniame skunde, jokių esminių BPK pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimo taisyklėmis, nustatytomis BPK 20 straipsnyje, nebuvo padaryta. Taip pat apeliacinės instancijos teisme patikrinus A. N. operatyvinio sekimo teisėtumą nebuvo nustatyta ir jo pažeidimų. Nuteistojo A. N. gynėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad pradėtas tyrimas dėl A. N., atlikti operatyvinio tyrimo veiksmai neturėjo jokio objektyvaus pagrindo (byloje nėra jokių duomenų, jog A. N. būtų kaip nors susijęs su narkotinėmis medžiagomis), narkotines medžiagas į striukės kišenę įdėjo kiti asmenys ir išprovokavo pastarąjį nusikalsti, atmestini kaip nepagrįsti.
BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad vienas iš pagrindų ikiteisminiam tyrimui pradėti yra tada, kai prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas patys nustato nusikalstamos veikos požymius.
Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal 2007 m. lapkričio 30 d. Kauno m. VPK KP ONTT 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad tikrinant turimą informaciją, jog A. N. , gyv. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 30 d., apie 22.10 val., prekybos centro ,,A“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), bare ,,D“ buvo patikrintas A. N. ir pas jį rasti bei išimti apie 50 g rudos spalvos milteliai. Įtariant, kad tai yra narkotinės medžiagos – heroinas, A. N. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno miesto VPK.
Kolegija laiko, kad pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, jo pagrindas buvo ikiteisminio tyrimo pareigūno – Kauno m. VPK KP ONTT 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. G. 2007 m. lapkričio 30 d. tarnybinis pranešimas. Gautoje operatyvinio pobūdžio informacijoje, kuri nurodyta tarnybiniame pranešime, buvo pakankamai duomenų apie nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir asmenį, kuris ją vykdė. Pagal surašytą tarnybinį pranešimą nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jame nurodyti duomenys nebuvo akivaizdžiai neteisingi (BPK 168 straipsnio 1 dalis). Siekiant juos patikrinti, buvo teisėtai pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip ir numatė BPK 166 straipsnio 3 dalis, sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ant tarnybinio pranešimo užrašydamas rezoliuciją. Vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 2 punktu, gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą, prokuroras pavedė atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Kadangi tyrimas buvo pradėtas teisėtai, tai ir duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu, šiuo požiūriu atitinka įrodymams keliamą teisėtumo reikalavimą, numatytą BPK 20 straipsnio 4 dalyje. Nuteistojo A. N. gynėjo teiginiai, kad prieš ikiteisminį tyrimą nebuvo jokios operatyvinės informacijos, jog A. N. galbūt disponuoja narkotinėmis medžiagomis (jokių telefoninių pokalbių nėra užfiksuota, A. N. anksčiau teistas nebuvo ir visada tvirtino, jog narkotinių medžiagų niekada neplatino) ir dėl to prieš A. N. taikyti operatyviniai veiksmai buvo neteisėti, šis buvo išprovokuotas nusikalsti, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teisme buvo patikrintas operatyvinis sekimo teisėtumas bei pagrįstumas ir nebuvo nustatyta jo pažeidimų. Pagal apeliacinės instancijos teismui Klaipėdos apskrities VPK pateiktą ir posėdyje paviešintą medžiagą nustatyta, kad pagrindas operatyvinio tyrimo pradėjimui ir operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimui A. N. atžvilgiu, priešingai negu tvirtina nuteistojo A. N. gynėjas, buvo. Kaip matyti iš 2007 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo, buvo gauta pirminė operatyvinė informacija (tarnybinis pranešimas Nr. 18s), iš kurios paaiškėjo, jog A. N. aktyviai užsiima narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų platinimu Klaipėdos mieste, ir dėl to, siekiant patikrinti gautą informaciją, nustatyti nusikalstamos veikos bendrininkus, buvo pradėtas šios gautos operatyvinės informacijos tikrinimas (t. 2, b. l. 130). 2001 m. sausio 4 d. buvo gauta operatyvinės informacijos, kad A. N. aktyviai dalyvauja narkotinių medžiagų, o būtent opiumo ekstrakto, kurį gauna iš Marijampolės, platinime, ir atliktas jos patikrinimas. Patikrinimo metu šiai informacijai pasitvirtinus, A. N. atžvilgiu buvo pradėta operatyvinė sekimo byla (t. 2, b. l. 131). Kaip matyti iš 2007 m. lapkričio 26 d. tarnybinio pranešimo, buvo nustatyta, kad A. N. vėl atnaujino savo nusikalstamus ryšius. Praeitą penktadienį A. N. važiavo į Marijampolę autobusu pasiimti heroino, kurį galimai pirko (vienas gramas heroino – 50 JAV dolerių) iš Kazachstano automobilių perpardavėjų, su kuriais turi gerus ryšius, ir grįžo vėlai vakare. Dėl to buvo nuspręsta, gavus papildomos informacijos apie tikslų narkotinių medžiagų gabenimo laiką, organizuoti A. N. sulaikymą (t. 2, b. l. 133). A. N. sekimo, vykusio nuo 2007 m. lapkričio 30 d., 18.00 val., iki 2007 m. lapkričio 30 d., 22.00 val., metu (t. 1, b. l. 53), buvo nustatyta, kad A. N. 18. 30 val. atvažiavo autobusu ,,Neoplan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Marijampolės autobusų stotį. 18.46 val. atėjo į restoraną ,,K“, esantį (duomenys neskelbtini). 19.02 val. prie restorano ,,K“ sustojo automobilis ,,Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išliko du čigonų tautybės vyrai – Nr. 1 ir Nr. 2 ir užėjo į minėtą restoraną. Restorane susitiko su A. N. ir jie bendravo. 19.19 val. čigonų tautybės vyras Nr. 1 išėjo iš restorano ir nuvažiavo minėtu automobiliu prie (duomenys neskelbtini) namo. Po to, 19.36 val. vėl grįžo prie restorano ,,K“ ir laukė automobilyje. Iš restorano išėjo čigonų tautybės vyras Nr. 2 ir A. N. , įsėjo į minėtą automobilį ir visi trys jie išvažiavo. 19.38 val. automobilis sustojo prie autobusų stoties ir A. N. išlipo. 19.40 val. A. N. įsėdo į autobusą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį maršrutu ,,Vištytis-Kaunas“, ir nuvažiavo link Kauno. Pareigūnams numačius, kad A. N. galbūt Marijampolėje įvykusio susitikimo metu su dviem čigonų tautybės vyrais įgijo narkotinės medžiagos ir iš Marijampolės gali vykti į Kauną, šį operatyvinė informacija buvo perduota Kauno m. VPK KP ONTT pareigūnams ir, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teisme apklaustų kaip liudytojų Kauno m. VPK KP ONTT pareigūnų A. G. ir T. D. parodymų, atlikto patikrinimo metu ji pasitvirtino. Pagal apeliacinės instancijos teisme apklaustų kaip liudytojų Kauno m. VPK KP ONTT pareigūnų A. G. ir T. D. parodymus nustatyta, kad gavus operatyvinės informacijos, jog iš Marijampolės į Kauną atvažiavo asmuo, kuris galimai neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, ir pastarasis šiuo metu yra kavinėje ,,D“, esančioje prekybos centre ,,A“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta nuvykti į minėtą barą ir šią informaciją patikrinti. Bare prie staliuko jie surado sėdintį asmenį (kaip vėliau paaiškėjo A. N. ), ant kitos kėdės buvo padėta striukė, ir gautos operatyvinės informacijos pagrindu šį patikrino. Jie priėjo prie A. N., paklausė, ar tai jo striukė. A. N. atsakius, kad jo, jie apžiūrėjo striukę ir vienoje iš striukės kišenių rado paketą įdėtą į pirštinę. Įtarus, kad pakete gali būti narkotinės medžiagas, A. N. buvo išvestas iš baro ir apžiūrėtas detaliau, po to sulaikytas ir perduotas Kauno m. VPK pareigūnams, kur ir buvo atliktas ikiteisminis tyrimas bei atlikti BPK numatyti procesiniai veiksmai: apklausti liudytojai, įteiktas pranešimas apie įtarimą A. N., atliktos įtariamojo apklausos, paskirta užduotis atlikti objektų cheminį tyrimą ir atlikti kiti procesiniai veiksmai. Šių duomenų pakanka preziumuoti, jog operatyvinis veiksmas atliktas laikantis įstatymo reikalavimų. Nuteistojo A. N. gynėjas be jokio pagrindo bando sumenkinti Lietuvos apeliaciniam teismui Klaipėdos apskrities VPK pateiktos ir posėdyje paviešintos medžiagos reikšmę tikrinant A. N. atliktų operatyvinio tyrimo veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą ir neteisingai nurodo, jog ja negalima vadovautis dėl to, kad A. N., esant informacijai, jog aktyviai užsiima narkotinių medžiagų platinimu, buvo sulaikytas vienas (nenustatyti bendrininkai) ir tik po metų. Operatyvinis ir ikiteisminis tyrimas vykdomas tol, kol surenkama pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, o vėliau ir kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką. Esant reikalingumui, įtariamasis tokiu atveju ir sulaikomas. Prerogatyvą spręsti, kada tikslinga sulaikyti įtariamąjį, šiuo atveju turi ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras. Be to, tam turi būti BPK numatyti įstatyminiai pagrindai. Tai ir buvo padaryta šioje baudžiamojoje byloje. Tik surinkus visus galimus duomenis apie A. N. vykdomą nusikalstamą veiką, ir buvo atlikti reikiami procesiniai veiksmai, taip pat ir A. N. sulaikymas, o nuteistas A. N. buvo už tuos nusikalstamus veiksmus, kuria apimtimi jie pasitvirtino. A. N. buvo kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno, laikė narkotinę medžiagą, tačiau pasitvirtino tik kaltinimo dalis dėl neteisėto narkotinės medžiagos laikymo. Vien ta aplinkybė, tai yra tai, kad nepasitvirtino dalis kaltinimo aplinkybių, kolegijos nuomone, dar neleidžia daryti išvados, jog prieš A. N. buvo įvykdyta provokacija (A. N. narkotines medžiagas kažkas į striukės kišenę įdėjo), kaip skunde tvirtina A. N. gynėjas, ir kartu nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Nuteistojo A. N. gynėjo teiginiai apie provokacija yra tik spėlionė. Byloje nėra jokių objektyvių ir neabejotinų duomenų, kurie būtų pagrindas kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojų A. G., T. D., L. K. parodymai, 2008 m. kovo 28 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(11630)-ISI-8875, Nr. 140-(11631)-IS1-2567, Nr. 140-(11907)-IS1-2572, duomenys, užfiksuoti 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole yra pakankami įrodymai, vertinant juos kaip visumą, daryti išvadą, kad A. N. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų. Liudytojai A. G., T. D. , apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, patvirtino, jog jie, nuvažiavę į prekybos centre ,,A“ esantį barą ,,D“ (adresu (duomenys neskelbtini) tikrinti gautos informacijos, kad minėtame bare yra asmuo (A. N.), kuris galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, ten rado sėdintį vieną prie staliuko A. N., o apžiūrėję pastarojo striukę, striukės kišenėje, pirštinėje surado supakuotą maišelį su milteliais, kurie, kaip nustatė specialistė atlikto tyrimo metu, yra narkotine medžiaga. Pagal specialisto išvadas nustatyta, kad rudos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2007 m. lapkričio 30 d. rastų ir paimtų pas A. N. striukėje, pirštinėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 21,733 g (t. 1, b. l. 13-14). Šie liudytojų parodymai apie narkotinių medžiagų suradimą 2007 m. lapkričio 30 d. pas A. N. atitinka ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims. Iš byloje esančio 2007 m. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrėjus striukę, jos kairės pusės kišenėje buvo rasta pirštinė, kurios viduje buvo paketas, įpakuotas į baltos spalvos popierinę servetėlę, permatomą plastikinį maišelį bei plastmasinis, permatomas maišelis, su raudonos spalvos juosta, užspaudžiamas, kuriame buvo apie 50 g rudos spalvos milteliai. Nuteistojo A. N. gynėjas apeliaciniame skunde laikosi tos pozicijos, kad minėtų liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis negalima remtis, jie turėtų būti atmesti kaip netinkami įrodymai, nes juose yra tam tikrų neatitikimų dėl įvykio vietos apžiūros protokolo surašymo laiko, o tai, jo nuomone, verčia abejoti jų teisingumu, tai yra, ar tikrai narkotinės medžiagos buvo surastos, kaip nurodo liudytojai A. G., T. D. , bare ,,D“ apžiūrėjus A. N. striukę. Gynėjo teigimu, nėra paneigta, jog tariamai pas A. N. rastas narkotines medžiagas pareigūnai sulaikę A. N. įdėjo į pastarojo striukę, o vėliau įvykio apžiūros protokole užfiksavo, kad jos buvo rastos bare ,,D“ apžiūrėjus A. N. striukę. Iš tiesų, įvykio vietos apžiūros protokole ir liudytojų A. G., T. D. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme duotuose parodymuose yra tam tikrų neatitikimų dėl įvykio apžiūros protokolo surašymo laiko. Liudytojai A. G., T. D. nurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo surašytas po įvykio, grįžus į komisariatą, o iš protokole nurodyto įvykio vietos apžiūros laiko, galima suprasti, kad ,,D“ kavinėje. Tačiau vien dėl šios aplinkybės, kolegijos nuomone, dar nėra pagrindo daryti išvados, jog įvykio vietos apžiūros protokole surašyti duomenys yra neteisingi, o liudytojai A. G., T. D. duoda neteisingus parodymus apie tai, kaip ir kada buvo surastos narkotinės medžiagos pas A. N. Lietuvos apeliaciniame teisme, siekiant patikrinti minėtas aplinkybes, dėl kurių apeliaciniame skunde abejojama liudytojų A. G., T. D. parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų teisingumu, buvo papildomai apklausti liudytojai A. G. ir T. D. Tiek liudytojas A. G., tiek ir liudytojas T. D. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad narkotinės medžiagas jie surado 2007 m. lapkričio 30 d. nuvykę tikrinti gautos operatyvinės informacijos į prekybos centre ,,A“ esantį barą ,,D“ ir apžiūrėję A. N. striukę. Pagal liudytojų parodymus, narkotinės medžiagos buvo surastos A. N. striukės kišenėje, pirštinėje. Liudytojas A. G. pažymėjo, jog jie, eidami tikrinti gautos informacijos, nežinojo, kur A. N. laiko narkotines medžiagas. Jie, atvykę į barą ,,D“ ir pamatę prie nuošalioje vietoje stovinčio staliuko sėdintį vieną A. N., priėjo prie A. N. ir paklausę, ar ant kitos kėdės gulinti striukė yra pastarojo, šią patikrino ir striukės kišenėje, pirštinėje rado du maišelius su milteliais. Taip pat liudytojas A. G. išsamiai paaiškino priežastis, dėl kurių atsirado gynėjo minimi neatitikimai. Kaip matyti iš liudytojo A. G. parodymų, jie, apžiūrėję prekybos centre ,,A“, bare ,,D“ buvusio A. N. striukę ir suradę striukės kišenėje, pirštinėje miltelius, kuriuos įtarė esą narkotikus, negalėjo bare surašyti įvykio vietos apžiūros protokolo, nes ten buvo daug žmonių, todėl protokolą surašė tuoj pat po įvykio vietos apžiūros, kai tik sugrįžo į komisariatą, nurodydami tikrąjį įvykio vietos apžiūros laiką. Liudytojų A. G. ir T. D. parodymų apie 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu A. N. striukės kišenėje, pirštinėje rastas narkotines medžiagas nepaneigia, kartu nepatvirtina ir nuteistojo A. N. parodymų, ir A. N. gynėjo skunde nurodytos liudytojos L. K. parodymai. Liudytoja L. K. , kaip teisingai pastebėjo gynėjas skunde, duodama parodymus, nenurodė, kad įvykio vietos apžiūros protokolas buvo rašomas bare ,,D“, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to, kad 2007 m. lapkričio 30 d. buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, kurios metu A. N. striukės kišenėje, pirštinėje buvo rastos narkotinės medžiagos. Ta aplinkybė, kad liudytoja matė tik tai, kaip A. N. buvo sulaikytas ir išvestas iš baro, paaiškinama tuo, kad bare A. N. buvo nevienas, liudytoja L. K. , įvykio metu dirbusi bare, aptarnavo daug žmonių, todėl savaime suprantama, jog kai kurių įvykio aplinkybių galėjo ir nepastebėti. Pažymėtina, kad BPK 179 straipsnis, reglamentuojantis tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimą, leidžia tyrimo veiksmą atliekančiam asmeniui protokolą surašyti ne tik tyrimo veiksmo metu, bet ir tuoj pat jį pabaigus. Narkotinių medžiagų paėmimas taip pat nebuvo užfiksuotas jokiame procesiniame dokumente (įvykio vietos apžiūros protokole, objektų apžiūros protokole ir kt.), tačiau ši aplinkybė, kaip teigia gynėjas, taip pat, kolegijos nuomone, nepaneigia to, kad 2007 m. lapkričio 30 d. A. N. striukės kišenėje, pirštinėje buvo rastos narkotinės medžiagos ir jas ten įdėjo būtent pats A. N. . Kolegijai nėra pagrindo netikėti liudytojų A. G., T. D. parodymais ir oficialiame Kauno m. VPK KP ONTT dokumente – įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kad 2007 m. lapkričio 30 d. A. N. striukės kišenėje, pirštinėje buvo rastos narkotines medžiagas. Nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar kiti asmenys klastotų bylos įrodymus ar liudytojai A. G., T. D. būtų suinteresuoti duoti A. N. kaltinančius parodymus. Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojai A. G., T. D. nurodė, kad jie A. N. iki tyrimo pradžios nepažinojo. Jie, tik gavę operatyvinės informacijos, kad prekybos centre ,,A“, bare ,,D“ yra asmuo (A. N.), kuris galimai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, nuvažiavo šios informacijos patikrinti, ir po to A. N. sulaikė, įtarę, jog jo turimi milteliai yra narkotinė medžiaga. Taip pat liudytojas A. G. kategoriškai atmetė galimybę, jog tyrimui galėjo būti pateikti ne 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu A. N. striukės kišenėje, pirštinėje rasti ir paimti milteliai. Pagal liudytojo A. G. parodymus, kiekvienas paketas turi savo numerį ir paketą užklijavus neįmanomą pastarojo atplėšti, paketo nepažeidžiant. Jis A. N. striukės kišenėje, pirštinėje rastus miltelius sudėjo į paketą Nr. 0007854 ir šį užklijavo. Vėliau šis paketas, kaip ir kiti įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti paketai, buvo pateikti tyrėjai R. V. Lietuvos apeliaciniame teisme apklausus kaip liudytoją nagrinėjamoje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusią tyrėją R. V., ši nurodė, jog jai paketas su 2007 m. lapkričio 30 d. A. N. striukės kišenėje, pirštinėje rastais narkotikais buvo perduotas nepažeistas. Pagal liudytojus R. V. parodymus, ji pati pakuotės taip pat neardė. Ji pastarąją perdavė specialistams, siekiant nustatyti, kokios medžiagos buvo rastame pakete. Liudytoja pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu pakuotė būtų pažeista, apie tai specialistai būtų pažymėję specialisto išvadoje. Kaip matyti iš byloje esančio 2007 m. gruodžio 4 d. specialisto išvados Nr. 140-(11630)-IS1-8875, tokių duomenų (apie pažeistą pakuotę ar pan.) specialisto išvadoje nėra. Specialistė, specialisto išvados aprašomojoje dalyje, nurodė, jog 2007 m. gruodžio 3 d. Kauno m. VPK KP ONTT tyrėjos R. V. tirti buvo pateikti objektai plastikiniuose paketuose Nr. 0007854, Nr. 0004500, Nr. 0007856 ir Nr. 0027898, pakuotės nepažeistos (t. 1, b. l. 13-14). Liudytojai A. G., T. D., apklausti apeliacinės instancijos teisme, taip pat negalėjo tiksliai prisiminti kai kurių aplinkybių (kur buvo suradus narkotines medžiagas detaliau apžiūrėtas A. N. , kokia buvo pirštinė (odinė ar medžiaginė), tačiau tai paaiškinama tuo, kad nuo įvykio jau praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – įvykis buvo 2007 m. lapkričio 30 d., o jie apklausti apeliacinės instancijos teisme 2009 m. sausio 29 d. (t. 1, b. l. 6-7, t. 2, b. l. 108-11). Jų parodymuose esantys prieštaravimai nėra esminiai. Be to, tai, kad A. N. neteisėtai disponavo, būtent, narkotinėmis medžiagomis ir jos priklausė A. N. pirmosios instancijos teismas nustatė remdamasis ne tik liudytojų A. G., T. D. parodymais ir 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, o ir kitais byloje surinktais įrodymais –Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadomis Nr. 140-(11630)-ISI-8875, Nr. 140-(11631)-IS1-2567, Nr. 140-(11907)-IS1-2572, liudytojos L. K. parodymais, kuriais abejoti jokio pagrindo nėra. Kaip jau buvo minėta, specialistė, atlikusi 2007 m. lapkričio 30 d. rastų ir paimtų A. N. striukėje, pirštinėje rudos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele tyrimą, nustatė, jog jų sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 21,733 g (t. 1, b. l. 13-14). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(11631)-IS1-2567 taip pat buvo konstatuota, kad ant dviejų pirštinių, paimtų sulaikius A. N., rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų tapatybei nustatyti tikrinant DNR (t. 1, b. l. 20-22). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistė, atlikusi tyrimą, nustatė, jog vyro biologinių pėdsakų, rastų ant dviejų pirštinių, paimtų 2007 m. lapkričio 30 d. prekybos centre ,,A“ (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su A. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. N. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,000000000001% (t. 1, b. l. 50-51). Liudytoja L. K. , dirbusi bare ,,D“ įvykio metu ir mačiusi, kai A. N. buvo sulaikytas, apklausų, vykusių ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad A. N. į barą atėjo ir atsisėdo prie staliuko vienas, striukę pasikabindamas šalia ant kitos kėdės. Tuo metu, kai A. N. buvo bare, liudytojos teigimu, niekas prie pastarojo nebuvo priėjęs. Liudytoja atmetė galimybę, jog minėtą striukę galėjo palikti kiti baro lankytojai. Tvirtino, kad išėjus iš baro klientui, jeigu jis palieka bare kokius nors asmeninius daiktus, salės darbuotojas juos atneša prie baro (t. 1, b. l. 70, t. 2, b. l. 49). Apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. K. patvirtino šiuos savo duotus parodymus, nurodydama, jog jie yra teisingi (t. 2, b. l. 112-113). Liudytojų A. G. ir T. D. parodymų ir 2007 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų apie 2007 m. lapkričio 30 d. A. N. striukės kišenėje, pirštinėje rastas narkotines medžiagas, kolegijos nuomone, nepaneigia A. N. gynėjo skunde nurodytas faktas, jog ant tirti pateiktos popierinės nosinaitės, paimtos 2007 m. lapkričio 30 d. prekybos centre ,,A“ (duomenys neskelbtini), sulaikius A. N., rasta moters biologinių pėdsakų (t. 1, b. l. 21-21). Apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie tai, jog tuo atveju, jeigu narkotinės medžiagos priklausytų A. N., būtų rasti jo, o ne moters biologiniai pėdsakai, iš tiesų neturi objektyvaus pagrindo, o yra subjektyvus aplinkybių interpretavimas, kuris prieštarauja byloje esančių ir teisme ištirtų bei ginčijamame sprendime išanalizuotų įrodymų turiniui ir prasmei, taip pat iš dalies ir paties A. N. parodymams. A. N. visų jo vykusių apklausų metu, nors ir neigė savo kaltę, tačiau kai kurias aplinkybes pripažino. Jis pripažino, kad striukė, kurios kišenėje buvusioje pirštinėje rasta narkotinės medžiagos, priklauso jam. Be to, kiekvienas įrodymas, kiekviena faktinė aplinkybė, kolegijos nuomone, turi būti vertinama ne atsietai, kaip tai daro apeliantas skunde, o kartu su kitais įrodymais. Byloje, remiantis anksčiau aptartais įrodymais, vertinant juos kaip visumą, nustatyta, jog A. N. 2007 m. lapkričio 30 d. „D“ kavinėje, esančioje pramogų ir laisvalaikio centre „A“, adresu (duomenys neskelbtini), striukės kišenėje esančioje pirštinėje neteisėtai laikė 50,620 g rudos spalvos nehomogeniškų miltelių, turinčių savo sudėtyje labai didelį kiekį - 21,733 g narkotinės medžiagos- heroino, iki 2007 m. lapkričio 30 d, 22.20 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir narkotinė medžiaga buvo išimta.
Nuteistojo A. N. gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atliekant įvykio vietos apžiūrą turėjo pastarajam būti užtikrintas vertėjas. Tačiau kadangi to nebuvo padaryta, buvo pažeisti BPK 8 straipsnio, 44 straipsnio 2 dalies reikalavimai, o tai turėtų būti pripažinta esminiu BPK pažeidimu.
BPK 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jie moka. Visais šiais atvejais, taip pat susipažinti su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis. Ši teisė taip pat numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte (asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba). Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendime byloje Kamasinski prieš Austriją (Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, 19 December 1989) pažymėjo, kad vertėjo paslaugos turi būti tokios, jog kaltinamasis suprastų procesinio sprendimo esmę ir galėtų gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, t. y. išdėstyti savo įvykio versiją. Su atlikto įvykio vietos apžiūros veiksmo rezultatais A. N. turėjo galimybę susipažinti, jų esmę žinojo. Baigus ikiteisminį tyrimą 2008 m. balandžio 22 d. protokole apie paskelbimą įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, dalyvaujant vertėjai, A. N. išreiškė pageidavimą susipažinti su byla. Protokole pažymėta, kad su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga A. N. susipažino. A. N. pretenzijų ir priekaištų, susijusių su supažindinimo procesu, ikiteisminio tyrimo medžiaga, niekam neturėjo, prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą taip pat neturėjo. Tokių pretenzijų neturėjo ir A. N. gynėjas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 172, 174). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. N. , atsisakydamas pasirašyti įvykio vietos apžiūros protokole, taip pat nenurodė, jog jis protokolą atsisako pasirašyti dėl to, kad nesupranta jo turinio, kokio pobūdžio veiksmas buvo atliktas (t. 1, b. l. 6-7). A. N. apie tai, kad protokolo nepasirašė dėl to, kad nesuprato, kas ten parašyta, pradėjo tvirtinti tik apeliacinės instancijos teisme. Liudytojas A. G. apeliacinės instancijos teisme negalėjo pasakyti, dėl kokios priežasties A. N. atsisakė pasirašyti įvykio vietos apžiūros protokole, tačiau kategoriškai tvirtino, kad sulaikant A. N. su pastaruoju buvo bendraujama lietuvių kalba. A. N., sulaikius pastarąjį ir pateikus įvykio vietos apžiūros protokolą susipažinimui, nenurodė, kad nesupranta lietuvių kalbos ir jam yra reikalingas vertėjas. Esant tokios aplinkybėms, darytina išvada, kad pažeidimas, padarytas atliekant įvykio vietos apžiūrą, nelaikytinas esminiu. Pažeidimas, kuris buvo ištaisytas vėliau sudarius A. N. galimybę su įvykio vietos apžiūros protokolu susipažinti dalyvaujant vertėjai, neturėjo jokios įtakos byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. N. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą atmesti.