Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.4.4.1; 1.1.7.4; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.1.8.15; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

2024 m. balandžio 19 d.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, 2017 m. birželio 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikęs, 2021 m. gruodžio 23 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. S. 2024 m. sausio 12 d. apie 2 val. 35 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo draugę – R. P., virtuvėje sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to, mėgindamas atimti telefoną, kambaryje, pargriovęs ant lovos, nustūmė ją nuo lovos ant grindų, koridoriuje prispaudė prie savęs, kambaryje, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusiajai už rankų, parvertė ją ant lovos, užlipęs ant jos, viena ranka prispaudė krūtinę, o kita – smaugė, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio raktikaulio srityje, dešinės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, krūtinės kairėje, V šonkaulio projekcijoje pagal priekinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimų kairės plaštakos IV delnakaulio srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, 17 danties krašto lūžimo, nosies kaulų lūžimo, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę visiškai pripažino ir paaiškino, jog su R. bendrauja apie 4 mėnesius, kartu negyveno, nes ji turi savo butą, o jis – savo, tik kartais draugiškai susitikdavo. Jų santykiai buvo geri. R. gali apibūdinti teigiamai. 2024 metų sausio 11 dieną, dienos metu atvyko savo automobiliu pas R. į svečius adresu (duomenys neskelbtini), kartu leido laiką, žiūrėjo televizorių, alkoholinių gėrimų tą vakarą nevartojo. Po vidurnakčio atsigulė miegamajame abu į lovą, jiems dar neužmigus, R. užėjo noras skambinti į policiją ir išsikviesti pareigūnus. Jis jos nesuprato ir norėjo iš jos atimti mobiliojo ryšio telefoną. Jie susikibo ir susigrūmė. Jiems su R. besistumdant, galimai galėjo ją prispausti viena ranka už kaklo, o kita ranka atėmė iš jos telefoną. Atėmęs iš R. telefoną, miegamojo kambaryje kaire ranka pastūmė R. į krūtinę, nes dešinėje rankoje laikė telefoną, kadangi R. vėl bandė atimti iš jo savo telefoną. Nuo jo pastūmimo R. krito miegamajame ant grindų prie lovos esančių spintelių. Kur tiksliai krito, jis labai nežiūrėjo, o tiesiog susinervinęs apsisuko, R. telefoną padėjo koridoriuje ant spintelės ir išėjo. Išeidamas buvo atsisukęs ir matė, kad R. atsikėlusi sėdėjo miegamajame ant lovos. Ant R. sužalojimų nematė, nes bute buvo prieblanda. Po įvykio buvo labai susijaudinęs ir susinervinęs, todėl negali tiksliai nurodyti visų aplinkybių. Sutinka su R. parodymais, kad grumtynių metu, jam norint atimti iš R. telefoną, galimai ji krisdama nuo lovos ant grindų ir krisdama ant spintelių galėjo patirti sužalojimus. Jis atlygino Vilniaus ligonių teritorinei kasai padarytą turtinę 438,08 Eur žalą. Taip pat atlygino padarytą turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondui – 1 490,10 Eur. Atlygino R. padarytą neturtinę žalą – į jos banko sąskaitą pervedė 2 500 eurų. Prisipažįsta, kad R. sukėlė fizinį skausmą, dėl to nuoširdžiai gailisi, R. atsiprašė. Nuo 2024 metų kovo mėnesio dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad daugiau tokių nesąmonių nekartos, pasitaisys.

Be paties kaltinamojo G. S. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji R. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su G. S. bendrauja nuo 2023 m. lapkričio mėn., pradžia buvo labai graži, pasikalbėdavo, susitikdavo į savaitę kartą, eidavo pasivaikščioti. G. yra ūkiškas, padėdavo apsitvarkyti buitiniuose reikaluose. 2023 m. sausio 10 d. vakare pas ją atvyko G. ir naktį praleido kartu. Kitą dieną kartu važiavo į parduotuvę apsipirkti, paskui laiką leido pas ją namuose. Ji tvarkėsi, gaminosi vakarienę, žiūrėjo televizorių. Apie 18 val. G. gavo žinutę telefonu dėl elektros sąskaitos, kuri buvo labai didelė, dėl to G. labai susinervino, pradėjo keiktis ir lakstyti po kambarį. Ji prašė jo nusiraminti, parodė, kaip jam prisijungti ir pažiūrėti sąskaitą. G. pasakė, kad eina į parduotuvę nusipirkti degtinės. Grįžęs namo, kartu su vakariene G. išgėrė visą „pleškutę“. Siūlė ir jai išgerti, tačiau ji atsisakė. Apie 23 val. nuėjo kartu į miegamąjį ir kartu žiūrėjo filmą, atsigulė miegoti. Šiek tiek pasnaudus, G. ją prikėlė ir paklausė, ar ji nori valgyti. Ji atsakė, kad ne. G. atsikėlė ir nuėjo į virtuvę atsigerti ir užvalgyti. Tada grįžo į kambarį. Ji galvoja, kad G. virtuvėje rado jos pirktą ir paslėptą degtinės butelį ir kažkiek nugėrė, atėjęs į lovą atsigulė ir maždaug po pusvalandžio pradėjo lakstyt į tualetą, ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Išsikeikęs norėjo ją apsikabinti. Tada atsikėlė, griebė savo drabužius ir pasakė, kad jis išeis ir šitoj landynėj su šita bomže nebus. Vėl pradėjo lakstyti į tualetą. Paskui atsikėlė ir ji, jam pasakė ramiu kad jei nori, tegu išeina. Ji stengėsi su juo bendrauti gražiai, ramiai. G. pasakė, kad atiduotų jo laikrodį, tačiau laikrodis buvo pas jį ant rankos. G. buvo susierzinęs, vis lakstė į tualetą ir reikalavo išgerti, nes sakė, kad jam labai nesveika, kad bloga, kad išgers ir eis miegoti. Tačiau ji jam neleido patekti į virtuvę. Paskui G. pasakė, kad nori atsigerti vandens, tada ji jam leido eiti į virtuvę ir eidama paskui jį, pamatė lentynoje nugertą 0,7 l talpos butelį, kuriame buvo likę tik trečdalis degtinės. Jis norėjo pagriebti tą butelį su degtine, tačiau ji spėjo išlupti jam iš rankų ir butelį išvertė į kriauklę. Atsitraukus jai nuo kriauklės, G. stvėrė puoduką, įsipylė vandens ir, išgėręs, metė puoduką į kriauklę. Ji paklausė, kuo kaltas puodukas, liepė nedaužyti puoduko, nes jis yra pas ją bute ir po šių žodžių, nieko nesakęs ir neįspėjęs, trenkė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį į nosį. Smūgis buvo toks stiprus, kad po jo jos akiniai nukrito ant žemės. Ji pajautė iš nosies bėgantį kraują, todėl pradėjo veidą dengtis rankomis, pajautė, kad po smūgio burnoje nuskeltas dantis, dantį išspjovė. Smūgis buvo toks stiprus, kad girdėjo smūgio garsą, panašų į traškesį, po smūgio nenukrito. Iškart pajautė stiprų skausmą nosies srityje, labai išsigando, pradėjo verkti, sutriko dėl savo akinių. Tada pasiėmė akinius, jie nebuvo sulūžę, ir, nusitraukus popierinio rankšluosčio, prisidengė veidą, tuo metu G. stovėjo prie kriauklės ir žiūrėjo į ją. Ji jam sakė, kad jaučia skausmą ir paklausė jo, kodėl jis taip daro. Jis matė, kad ji kraujuoja ir ji jam parodė, kad jis nuskėlė dantį. Po smūgio į veidą jai iš burnos ir iš nosies pasipylė kraujas, pridėjusi ranką prie burnos, išspjovė kraują ir jame pamatė danties skeveldrą. Liežuviu pajautė, kad viršutiniame žandikaulyje dešinėje pusėje nuskilęs krūminio danties kraštas. Prieš įvykį dantis buvo sveikas ir užplombuotas. Nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus, ekspertui paminėjo, kad nuskeltas dantis, šis apžiūrėjęs pasakė, kad gerai nesimato, kadangi tai buvo žandikaulyje paskutinis dantis. Po suduoto smūgio į veidą virtuvėje ji bėgo į kambarį paimti telefoną, kad išsikviesti pagalbą. Jai tik spėjus paimti savo telefoną, įlėkė į kambarį G. ir, perlipęs per lovą, jai stovint iš už nugaros bandė iš jos atimti telefoną, tačiau ji telefoną laikė stipriai prispaudusi prie krūtinės ir G., atsisukęs jai iš priekio, parvertė ją ant lovos. Bijodama, kad nepatirtų daugiau smūgių į veidą, apsikabinus telefoną, susirietė į kamuolį. G. vis tiek bandė atimti iš jos telefoną ir G. abiem rankomis ją nustūmė nuo lovos. Ant grindų ji krito ant abiejų kojų kelių ir ant kairės rankos alkūnės, dėl to galėjo atsirasti sužalojimai, nukritusi juto trumpalaikį skausmą. Pajuto, kad G. atsidūrė ant grindų šalia jos. Ji, atsikėlusi nuo grindų, perlipo per lovą ir su telefonu rankose nubėgo į koridorių ir įjungė šviesą. Tada bėgo į vonią ir ten įsijungė šviesą, norėdama apsivalyti veidą. Kai buvo prie vonios tarpduryje, prie jos atlėkė iš kambario G. ir vėl bandė iš jos atimti telefoną, jie susigrūmė koridoriuje, jis prispaudė ją prie savęs, tačiau ji stengėsi ištrūkti ir, bandydama išvengti smūgių, ji žengė atgal į kambarį, tada G. abiem rankomis ją stvėrė už jos rankų ir parvertė aukštielninką ant lovos, dar bandė jai įspirti į kojas, tačiau nepataikė, nes ji buvo kojas pritraukusi prie savęs. Tada įsiutęs G. užšoko ant jos ir klūpėdamas dešine ranka prispaudė krūtinę, o kaire ranka, suėmęs už kaklo, pradėjo smaugti. Smaugimas truko kelias sekundes, dėl to jai pradėjo trūkti oro ir skaudėti krūtinę. Ji paklausė pas G., ar jis jaučia, kad ją smaugia ir kodėl smaugia? G. jai nieko neatsakė. Ją smaugiant, laikydama savo telefoną dešinėje rankoje, ją pakėlė į viršų ir perėmė į kairę ranką ir laisva dešine ranka ir kojomis nustūmė G. nuo savęs ir tuo metu jis paėmė iš jos telefoną ir išbėgo į kitą kambarį. G. paėmė telefoną ir užsikišo jį už kelnių. Ji prašė, kad atiduotų telefoną, jis pasakė, kad ji jo negaus. Ji vis tiek prašė, kad grąžintų, bet G. stovėdamas šaipėsi, kad neduos. Sakė, kad ji jam nekvies policijos. Tuo metu jai kilo mintis paimti jo telefoną, ji koridoriuje žengė atbulomis link lauko durų, dešine ranka jas atrakino ir atidarė, o kairę ranką įkišo į jo rankinę ir, radusi jo telefoną, jam pasakė, kad jei neatiduos jos telefono, policiją kvies iš jo telefono. Tada G. grąžino jos telefoną, o jis pasiėmė savo ir, pasiėmęs drabužius bei rankinę, išlėkė į laiptinę. Ji išsikvietė policijos pareigūnus ir medikus. Buvo pristatyta į gydymo įstaigą, ten nustatė nosies kaulo lūžį bei danties nuskilimą. Gydymo įstaigoje ją pralaikė iki ryto, o tada buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Jai buvo suteiktas nedarbingumas. 2024 m. sausio 23 d. lankėsi pas gydytojus, kurie nustatė, kad jai reikalinga nosies operacija. Sausio 25 d. jai buvo atlikta nosies operacija, po kurios ji išleista gydytis į namus. Nuo operacijos paskirtas 3 savaičių gydymas. Sausio 30 d. lankėsi pas odontologus klinikoje, ten nustatė danties atskilimą ir jį plombavo. Iki dabar jaučia skausmą nosies srityje, negali nešioti akinių dėl skausmo, taip pat jaučia diskomfortą burnos ertmėje dėl nuskelto danties, naudoja medikamentus. Lankėsi pas med. ekspertus, kurie apžiūrėjo nuo grumtynių atsiradusias mėlynes ant jos kūno: ant krūtinės, ant abiejų rankų, ant veido, ant abiejų kelių ir ant vieno piršto buvo nubrozdinimas. Visi minėti sužalojimai atsirado grumtynių metu su G., kai jis bandė iš jos rankų išplėšti jai priklausantį telefoną. Dėl įvykio ji labai išsigando, patyrė nervinę įtampą, prastai miega, dėl savo psichologinės būklės pagerėjimo kreipėsi į specialistus. Jaučiasi pažeminta kaip moteris, taip pat dėl nosies pakitimo jaučia kompleksą dėl savo išvaizdos prieš kitus asmenis. Po įvykio G. su ja susisiekė mobiliuoju telefonu, atsiprašė ir sakė, kad gailisi dėl įvykio, tačiau ji nereagavo į jo žinutes ir jam neatsakinėjo. Įtariamasis jai patirtą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, į jos banko sąskaitą jai pervedė pinigus, atlygino turtinės žalos 1 052,39 eurų ir neturtinės 2 500 eurų. G. S. pretenzijų neturi. Civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja L. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad G. S. – jos brolis. Jos santykiai su broliu yra normalūs, geri, susiskambina į savaitę kartą, kartais dažniau arba rečiau. Brolį G. S. apibūdintų kaip neuždaro būdo, būna ir nuoširdus, ir piktas, priklauso nuo nuotaikos. Kiek žino, brolis kartais pavartoja alkoholį, bet kaip dažnai, pasakyti negali. Sausio 12 d. naktį jai paskambino R. ir pasakė, kad ją sumušė G., nes R. minėjo, kad daugiau neturi kam pasipasakoti ir klausė, ką jai daryti. Ji atsakė, kad nežino, ką daryti. R. jai pasakojo aplinkybes, tačiau buvo nakties metas ir ji nelabai atsimena. Ryte atsikėlusi ji dar paskambino R. paklausti, kaip jaučiasi. R. atsakė, kad jai sulaužyta nosis ir kad buvo poliklinikoje, kad pasiėmė nedarbingumą. Daugiau su R. nebendravo. Ji paklausė pas brolį dėl šio įvykio, tačiau brolis nurodė visai kitas aplinkybes, bet ji nenori apie tai pasakoti, kadangi G. S. yra jos brolis.

Specialisto išvadoje Nr. G 16/2024 (06) nurodyta, kad R. P. nustatyta poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio raktikaulio srityje, dešinės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, krūtinės kairėje, V šonkaulio projekcijoje pagal priekinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos IV delnakaulio srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau keturiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti likusieji sužalojimai, tiek imant juos kartu, tiek ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

Specialisto išvadoje Nr. pG 72/2024 (06) nurodyta, kad R. P. papildomai nustatyta 17 danties krašto lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Neatmetama galimybė, jog sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį į veidą. Šis sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Policijos registruojamų įvykių registro išraše nurodyta, kad 2024 m. sausio 12 d. 2.52 val. Alytaus apskrities VPK užregistruotas R. P. telefoninis pranešimas apie tai, kad prieš 15 min. pranešėją sumušė draugas, sumuštas veidas. 2024 m. sausio 12 d. 7.45 val. iš Alytaus apskrities ligoninės gautas pranešimas, kad kreipėsi R. P., kurią 2024 m. sausio 12 d. apie 2.35 val. namuose sumušė draugas. Nustatyta nosies kaulų lūžis, nosies žaizda, riešo ir plaštakos sumušimas, smaugimo žymės. Prie šio išrašo pridėtas skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas. Klausant šio įrašo girdėti, kaip moteris, prisistačiusi R. P., prašo iškviesti policijos pareigūnus, kadangi ją prieš 15 min. sumušė girtas draugas ir pabėgo. Bendrojo pagalbos centro darbuotojui paklausus, ar reikia greitosios pagalbos, moteris atsako, kad nežino, jai gal nosis lūžus, iš nosies bėga kraujas, tačiau kraujavimą sustabdė, dar vienas dantis nuskeltas.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja R. P. pareiškė, jog 2024 m. sausio 12 d. 2.45 val. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje ir kambaryje prieš ją smurtavo jos draugas G. S., jai sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido sritį. Po suduoto smūgio konfliktas persikėlė į kambarį, kuriame jis, sučiupęs abiem rankomis, ją smaugė.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Prie šio protokolo pridėtas policijos pareigūno įvykio vietoje vaizdo registratoriumi darytas vaizdo įrašas.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo registratoriaus įrašas, kuris pavadintas „PSS-20240112-030235UTC+0200“. Vaizdo įrašas filmuotas esant dirbtiniam apšvietimui. Panaudojant programą „VLC media Player“ paleidžiamas minėtas vaizdo įrašas, kuris yra mp4 formatu, vaizdo įrašo trukmė 8 min 57 sek. Vaizdo įrašas filmuotas dirbtiniu apšvietimu, įrašas spalvotas su garsu. Vaizdo įraše matomas butas adresu (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnus pasitinka greitosios pagalbos medikai. Vyksta pokalbis tarp medicinos darbuotojų (MD), tarp nukentėjusiosios (iš ikiteisminio tyrimo žinoma, kad tai R. P. – M), ir policininkų – P1 ir P2. Vaizdo įraše garso kokybė yra prasta, todėl ne viskas girdisi. Policijos pareigūnui paklausus pas R. P., ar ji su ją sumušusiu asmeniu kartu gyvena, veda bendrą ūkį, ji atsako, kad kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. R. P. policijos pareigūnui nurodo draugo vardą ir pavardę – G. S., jo gimimo metus ir gyvenamosios vietos adresą. Taip pat įraše matyti, kaip moteris rodo pirštais į abu paakius ir kažką nerišliai pasako.

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus tyrėjo D. J. 2024 m. sausio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 metų sausio 12 d. apie 2.55 val., dirbant su vyriausiąja patrule K. V., buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities VPK OVS budėtojo, jog adresu (duomenys neskelbtini), prieš 15 min. pranešėją sumušė draugas. Draugas iš buto pabėgo. Atvykus nurodytu adresu, bute rado pranešėją R. P., kuri paaiškino, jog ją sumušė jos pažįstamas G. S. Pranešėja nurodė, jog ji su draugu buvo virtuvėje, kur draugas vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp asmenų įvyko konfliktas dėl to, jog vyras norėjo toliau vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau moteris to daryti neleido. Konflikto metu draugas jai sudavė į veido sritį. Jai nuėjus į kambarį, iš paskos atėjo ir draugas, jis bandė ją smaugti. Jiems atvykus, nurodytas vyriškis buvo jau pasišalinęs. Kambaryje ant lovos buvo matyti raudonos spalvos dėmės, galimai – kraujo. Taip pat buvo matyti, jog moters nosis yra sužalota. Pranešėja buvo blaivi. Apžiūrėję GMP darbuotojai nukentėjusiąją išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. S. kaltė dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta. Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis G. S. bute, konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo draugę – R. P., virtuvėje sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį, po to, mėgindamas atimti telefoną, kambaryje, pargriovęs ant lovos, nustūmė ją nuo lovos ant grindų, koridoriuje prispaudė prie savęs, kambaryje, sugriebęs abiem rankomis nukentėjusiajai už rankų, parvertė ją ant lovos, užlipęs ant jos viena ranka prispaudė krūtinę, o kita – smaugė, tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl poodinių kraujosruvų nosies nugarėlėje, abiejų akių vokuose, kairės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio raktikaulio srityje, dešinės krūties viršutiniame išoriniame kvadrante, dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, kairio žasto srityje, kairio dilbio srityje, krūtinės kairėje, V šonkaulio projekcijoje pagal priekinę pažastinę liniją, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, odos nubrozdinimų kairės plaštakos IV delnakaulio srityje, dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, 17 danties krašto lūžimo, nosies kaulų lūžimo, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis G. S., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). G. S. teisiamas trečią kartą, anksčiau paskirtą bausmę atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą. Kadangi G. S., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). G. S. administracine tvarka baustas, neįvykdytų nuobaudų neturi. Kaltinamasis G. S. yra dirbantis. VšĮ Alytaus poliklinikos pažymoje nurodyta, kad G. S. į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi įpareigotas lankytis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje Nr. 83TPK-200/2024 nurodyta, kad G. S. netikslinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo teismui nekyla. Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Taigi, įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo G. S. asmenybę, sprendžiama, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kaltinamojo G. S. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam G. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama pradėjus jam paskirtos bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją R. P. ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini).

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam G. S. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti G. S.

Išaiškinti G. S., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti G. S., kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.