Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rima Gudienė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant pareiškėjui N. L., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo N. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ „Regitra“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė tenkinti pareiškimą jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad nori įteisinti savo nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą automobilį, kurį įsigijo tarpininkaujant G. P. iš Ispanijos piliečio. Automobilį įsigijo pagal žodinę pirkimo – pardavimo sutartį 2011 metų gegužės mėnesį, pervedė pinigus į A. P. banko sąskaitą ir 2011-05-11 automobilis su užvedimo rakteliais ir dokumentais buvo jam perduotas Ukmergėje. Automobilis nebuvo įregistruotas, nes jis nepateikė VĮ „Regitra“ rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties. Pareiškėjas bandė nuvykti į Ispaniją, kad gautų patvirtinimą apie pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą, tačiau įmonės, kurios vardu registruotas automobilis, atstovas atsisakė patvirtinti sutarties sudarymą, teigė, kad įmonei automobilis nebepriklauso, bendrovė BMW, kuri pardavė automobilį pagal lizingo sutartį minėtai įmonei, pretenzijų į automobilį taip pat nereiškė. Įsigydamas automobilį, jis nesidomėjo kieno vardu registruotas automobilis, patikėjo tarpininko žodžiais, kad automobilis yra tvarkingas, dokumentai tvarkingi, jį tenkino automobilio kaina. Įsigijęs automobilį, jį valdė kaip savą, buvo apdraudęs, šiuo metu automobilis stovi garaže, automobiliu nevažinėja, nes turi kitą automobilį. Negalėjo įsigytu automobiliu naudotis tuo metu, kai buvo atliekama automobilio ekspertizė ikiteisminio tyrimo metu. Mano, kad automobilis priklauso jam nuosavybės teise.

Specialiame interneto tinklapyje paskelbus, kad N. L. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą, pareiškime nurodytą automobilį, iki teismo posėdžio dienos valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas nebuvo ginčijamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 444 str. 1 d.). Pareiškėjas N. L. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į automobilį BMW 530 D, kurio kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), produkcijos numeris 6427279, pavarų dėžės Nr. 4017487WMV (ispaniški numeriai (duomenys neskelbtini)).

Iš teismui pateiktos medžiagos ir prijungtos baudžiamos bylos Nr. 40-1-189-11 ikiteisminio tyrimo medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas N. L. 2011-05-04 pervedė į A. P. banko sąskaitą 34400,00 Lt (ikiteisminio tyrimo bylos lapas Nr. 44, 1 t.). Transporto priemonės registracijos liudijimas, išverstas į lietuvių kalbą, patvirtina, kad transporto priemonė BMW, 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso įmonei CATAISA SUR SL, adresu Mijas aveniu 15, 29650-Mijas, Malaga (9 b.l.). Valstybės įmonės „Regitra“ 2014-01-28 pranešimas dėl transporto priemonės registravimo Nr. 10268948 patvirtina, kad atsisakyta registruoti transporto priemonę BMW, 530D, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes neįvykdytos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių 60.6 punkto nuostatos, t.y. nepateiktas transporto priemonės įsigijimą (valdymo pagrindą) patvirtinantis dokumentas (14 b. l.). Minėta transporto priemonė nėra paieškoma, automobilis buvo reikalaujamas byloje 1770/2010 pagal priimtą 2011-07-06 Fuengirola teismo sprendimą (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 43, 73, 74, t.1). Vykdant Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pavedimą liudytoju apklaustas įmonės CATAISA SUR SL, įstatyminis atstovas Jose Luis Fernandez Moya parodė, kad transporto priemonė, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirkta įmonės 2007 metais. Vėliau ji buvo areštuota Malagos Socialinių bylų teismo Nr. 2, vykdant procesinius veiksmus 77/09, vėliau areštas buvo nuimtas, tačiau transporto priemonės iš depozito jis neatsiėmė. Įmonė nemokėjo įmokų pagal lizingo sutartį, sudarytą su BMW, todėl įmonė atsisakė transporto priemonės. Pranešė BMW, kad transporto priemonė yra depozite ir galima ją atsiimti. Nežino, ar BMW pasiėmė transporto priemonę. Taip pat parodė, kad transporto priemonė iki apklausos buvo registruota įmonės vardu ir nėra jokių kliūčių ją parduoti (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 131-133, t. 1). Iš 2012-09-26 specialisto išvados matyti, kad automobilio BMW530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo identifikacinis numeris (VIN) atliktas gamykliniu būdu. Produkcijos numeris ir pavarų dėžės numeris atitinka automobilio VIN-ą (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 166, 1 t.). 2013-11-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 40-1-189-11, atliktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos požymių (ikiteisminio tyrimo bylos lapai 144-147, 2 t.).

Įgyjamąją senatį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.68 - 4.71 straipsniai. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, bet prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik šiomis sąlygomis: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

Byloje surinkti rašytiniai duomenys, pareiškėjo paaiškinimai teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjas N. L., siekdamas nuosavybės teise įgyti automobilį BMW, 530D, valstybinis Nr. 0142 FPX, tarėsi dėl automobilio įsigijimo su pažįstamu G. P., pervedė G. P. nurodymu į jo brolio A. P. banko sąskaitą 34400,00 Lt ir automobilis kartu su užvedimo rakteliu bei registracijos dokumentais 2011-05-11 buvo perduotas pareiškėjui valdyti. Nors bylos medžiaga patvirtina, kad pinigai už automobilį buvo pervesti ne registruotam automobilio savininkui, t.y. įmonei CATAISA SUR SL, o trečiajam asmeniui A. P., tačiau įmonė pretenzijų dėl to, kad automobilis galimai perleistas neteisėtai, pareiškėjui nereiškė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad G. P. nebuvo įgaliotas parduoti įmonei CATAISA SUR SL priklausančią transporto priemonę, kad A. P., kuriam buvo pervesti pinigai, nebuvo įgaliotas gauti pinigus už transporto priemonę, taip pat, kad galėjo neteisėtai pasisavinti už transporto priemonę gautus pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nebuvo paskelbta transporto priemonės paieška. Be to, ir minėtos įmonės atstovas apklausos ikiteisminio tyrimo metu, nors ir parodė, kad transporto priemonė įmonei nepriklauso, tačiau nepaneigė aplinkybės, kad transporto priemonė registruota įmonės vardu ir nurodė, kad nėra kliūčių ją parduoti. Tai patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog automobilis galėtų būti nusikalstamos veikos objektu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad transporto priemonę BMW, 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas N. L. pradėjo valdyti žodinės pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. sandorio, pagrindu (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Nors pareiškėjo nuosavybės teisė į minėtą transporto priemonę nėra įregistruota, tačiau pareiškėjas ją valdo, turi teisę naudotis transporto priemone. Nors dėl transporto priemonės įsigijimo aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, dėl to nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonė buvo valdoma neteisėtai, nesąžiningai. Pareiškėjas ją valdė atvirai ir nepertraukiamai. Pats pareiškėjas N. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nuo pat įsigijimo momento jis automobilį valdė kaip savą, buvo jį apdraudęs. Byloje surikti duomenys pavirtina, kad automobilis pareiškėjui buvo perduotas 2011 m. gegužės 11 d., taigi, pareiškėjas kilnojamąjį daiktą - transporto priemonę valdo daugiau kaip trejus metus. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog VĮ „Regitra“ atsisakė registruoti pareiškėjo įgytą transporto priemonę viešajame registre nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas N. L. teisėtai valdo minėtą transporto priemonę sutarties pagrindu, tačiau nėra pagrindas konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nepaisant to, jog pareiškėjas daugiau kaip trejus metus iki bylos iškėlimo dienos transporto priemonę valdė kaip savą, nustačius aplinkybes, kad transporto priemonė yra registruota kitos asmens vardu ir pareiškėjas faktiškai ją valdo pagal pirkimo - pardavimo sutartį, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas nuosavybės teisę į transporto priemonę įgijo įgyjamąja senatimi (CK 4.47straispnio 1 punktas, 4.69 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kas išdėstytas. pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo patirtos 7,98 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią (10 litų) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR teisingumo ministro ir LR finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.