- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- ATP-152-417/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-04433-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- A. J. J.
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė V. P. 2014 m. gruodžio 1 d. A. J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-03-01 iki 2014-11-13 nesudaręs rašytinės darbo sutarties juvelyrinių dirbinių priėmėjo pareigas leido eiti L. Š., gim. (duomenys neskelbtini). L. Š. A. J. J. už 1 mėnesį mokėjo 100 Lt darbo užmokestį. Darbo užmokestis buvo mokamas už tai, kad L. Š. iš klientų priimdavo juvelyrinių dirbinių užsakymus gamybai ir taisymui, išrašydavo užsakymų kvitus, gautus iš klientų grynuosius pinigus atiduodavo juvelyrui su užsakymais. A. J. J. su L. Š. aptarė būtinąsias darbo sąlygas – darbo vietą, darbo funkcijas ir darbo užmokestį ir leido jai dirbti, tačiau nesudarė su darbuotoja rašytinės darbo sutarties ir apie L. Š. įdarbinimo pradžią neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Tokiais veiksmais A. J. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, tai yra vykdomoje veikloje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas šio kodekso 98 straipsnyje.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. J. J. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d., pritaikęs ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė administracinę nuobaudą – 290 Eur baudą.
Šalies argumentai
A. J. J. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino administracinės bylos aplinkybes. L. Š. nėra apelianto darbuotoja. L. Š. dirba turėdama Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, yra sudariusi su apeliantu paslaugų teikimo sutartį, pasirašiusi patalpų nuomos sutartį. L. Š. įtraukta į Lietuvos prabavimo rūmų Ūkio subjektų, užsiimančių komercine ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais, registrą. Teigia, kad L. Š. yra savarankiškai dirbantis asmuo. L. Š. nei darbo kiekis, nei darbo laikas nepriklauso nuo A. J. J. ar kitų juvelyrų. Kadangi ji turi reikiamą veiklą leidžiantį pažymėjimą, L. Š. padeda priimti juvelyrinius dirbinius remontui ir gamybai. Apeliantas teigia, kad nenustato L. Š. atostogų laiko, vidaus darbo tvarkos taisyklių ar kitų Darbo kodekso 95 str. numatytų sąlygų, todėl tarp jų nebuvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. buvo surašytas visiems 4 juvelyrams, nors akivaizdu, jog L. Š. negalėjo turėti 4 darbdavių vienoje vietoje. Visi juvelyrai yra nubausti skirtingai, t. y. dviem administracinės bylos yra nutrauktos, du yra nubausti. Apeliantas teigia, kad administracinės teisės pažeidimo protokolą surašiusi Valstybinė mokesčių inspekcija neįrodė nelegalaus darbo fakto, pati skirtingai aiškina aplinkybes, susijusias su L. Š. galimybe dirbti pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą. Į L. Š. paklausimą Valstybinė mokesčių inspekcija atsakė, kad toks darbas yra galimas.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo A. J. J. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą. L. Š. 2012 m. vasario 28 d. įregistruodama individualią veiklą pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog veiklą vykdys pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus kodus – 829900 (kita, niekur kitur nepriskirta, verslui būdingų paslaugų veikla), 952500 (įvairių tipų laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių taisymas), 321200 (papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba). 2014 m. balandžio 3 d. pateiktoje Metinėje pajamų deklaracijoje L. Š. už 2013 m. mokestinį laikotarpį deklaravo 2610 Lt pajamų iš įvairių tipų laikrodžių ir juvelyrinių dirbinių taisymo veiklos. Todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog L. Š. teikė paslaugas, kurios apėmė klientų konsultavimą, juvelyrinių dirbinių svėrimą, pinigų priėmimą ir jų perdavimą juvelyrui A. J. J. pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimas, kuriuo A. J. J. pripažintas kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, naikintinas, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybė už nelegalų darbą. Siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t. y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 straipsnio taisyklių.
A. J. J. teigia, jog L. Š. nebuvo jo darbuotoja. Jie buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį, mokėjo jai 100 Lt per mėnesį. Nei darbo laiko, nei atostogų laiko jai nenustatė. L. Š. patvirtino, kad dirbo savarankiškai, pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą, mokėjo pajamų mokestį. Su A. J. J. darbo sąlygų, darbo laiko nebuvo aptarusi. A. J. J. su L. Š. buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį, kurioje numatyta, kad ji teikia šias paslaugas: klientų konsultavimą, aukso, sidabro tikrinimą, svėrimą, kvito išrašymą, gaminių priėmimą ir atidavimą, pinigų priėmimą ir perdavimą. L. Š. turėdama Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdė individualią veiklą. Iš 2012 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. Š. nuomojosi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), už 200 Lt dydžio mėnesinį nuomos mokestį. Pagal valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010 m. rugpjūčio 17 d. išduotą pažymėjimą, L. Š. gali verstis mažmenine prekyba juvelyriniais tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiais, juvelyrinių tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių taisymu ir gamyba.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Esminis individualios veiklos požymis yra savarankiškumas, parodantis individualios veiklos sukuriamų santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Veikla laikoma savarankiška, jei gyventojas savo veiklą vykdo nepriklausomai nuo kitų asmenų, t. y. jis nėra pavaldus jo paslaugas perkančio asmens vidinei tvarkai, jam nesuteikiamos darbo priemonės, darbo vieta, paslaugas gyventojas gali atlikti bet kuriuo sau patogiu metu ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. nebuvo nustatytos konkrečios darbo valandos, suteiktos darbo priemonės, vykdomai veiklai patalpas nuomojosi pati. Be A. J. J. teikiamų paslaugų, L. Š. užsiėmė dirbinių poliravimu, juvelyrinių dirbinių apdirbimu, graviravimu. Ji vedė gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalą, kuriame nurodė gautas pajamas. Byloje nėra jokių duomenų, kad tarp A. J. J. ir L. Š. buvo pavaldumo santykiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp A. J. J. ir L. Š. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog A. J. J. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutarimą panaikinti ir A. J. J. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nenustačius administracinės teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties.
Nutarimas neskundžiamas.