Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, nuteistojo R. Č. gynėjams Audriui Bandzaičiui ir Antanui Danieliui, nuteisto juridinio asmens- UAB „Č.“ atstovui- advokatui Romualdui Matoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. Č. ir juridinio asmens UAB „Č.“ atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinius skundus dėl 2008-01-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

R. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 202 str.1d. ir nubaustas 12 350 Lt. ( 95 MGL) bauda; pripažintas kaltu pagal LR BK 270 str.2 d. ir nubaustas 13 000 Lt. ( 100 MGL) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.5 d.1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 13 000 Lt. ( 100 MGL) bauda.

Juridinis asmuo UAB “Č.” pripažintas kaltu pagal LR BK 202 str.1d. ir nubaustas 585 000 Lt. ( 4500 MGL) bauda; pripažintas kaltu pagal LR BK 270 str. 2 d. ir nubaustas 650 000 Lt. ( 5000 MGL) bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 650 000 Lt. (5000 MGL) bauda.

Iš R. Č. ir juridinio asmens UAB “Č.” solidariai priteista Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento naudai 490 193,39 Lt. žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

R. Č. ir UAB “Č.” nuteisti už tai, kad pažeidė gamtos išteklių naudojimo taisykles bei neteisėtai vertėsi ūkine veikla, t.y. laikotarpiu nuo 2005-07-04 iki 2006-06-30 tame tarpe iki 2006-04-04 R. Č. veikęs individualios R. Č. įmonės interesais, vėliau – UAB “Č.” interesais, o UAB “Č.” veikiant teisine individualios R. Č. įmonės forma, po to įmonę reorganizavus į uždarą bendrovę “Č.”, (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio r. sav., 5,05 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), versliškai ir stambiu mastu vykdydami ūkinę- komercinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu – žvyro išgavimu, neturėdami leidimo veiklai, kuriai jis reikalingas, iškasę 92 757 m³ žvyro ir jį pardavę už 345 722,17 lt., pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles: 1) prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdydamas ūkinę veiklą, negavo reikalingo leidimo ( pažeistas Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str.); 2) nebūdamas R. Č. žemės gelmių savininku, žemės gelmes naudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nesuteikus žemės gelmių naudojimo teisės ( pažeistas Žemės gelmių įstatymo 2 str.); 3) žemės gelmių išteklius naudojo negavus leidimo ir nesudarius su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutarties ( pažeistas Žemės gelmių įstatymo 12 str.); 4) neturėdamas leidimo naudoti naudingosios iškasenos-žvyro, žemės gelmių išteklius naudojo ne savo ūkio reikmėms, o pardavimui( nesilaikyta 2002-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 198 patvirtintų “Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų( išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių” punktų Nr.1 ir Nr.2); 5) ūkinę- komercinę veiklą vykdė, neturėdamas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ( pažeistas “Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių” punktas Nr.7.2), dėl ko buvo padaryta didelės žalos augmenijai-sunaikinta aplink karjerą vyravusi europinės svarbos buveinėms priskirta stepinių pievų augalija, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos, ir atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai-negrįžtamai suniokotas unikalus kalvotas reljefas ir kraštovaizdis.

Nuteistasis R. Č. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-01-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį, jį pagal LR BK 270 str. 2 d. išteisinti bei civilinį ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas šališkai vertino byloje esančius įrodymus ir taip iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Apeliantas nurodo, kad nuosprendyje nustatyta, jog žala gamtai pasireiškė tuo, kad nustūmus paviršinį žemės sluoksnį, buvo negrįžtamai sunaikinta reta, europinės svarbos buveinei priskirta augalija -šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrija, be to, suardytas reljefas. Tačiau nei ši augmenija, nei reljefas nėra saugomi objektai. Jie yra jo sūnaus privačioje žemėje, todėl jai ne­reikia gauti jokių leidimų ar sutikimų šiuos augalus sunaikinti, kasti žemę, pilti pylimus ar kitaip eksploatuoti paviršinį žemės sluoksnį, o saugoma valstybės nuosavybė yra tik žemės gelmės, kuriose nėra jokios augalijos ir nesaugomas joks žemės gelmių reljefas. Bendrovė, eksploatuodama valstybei priklausančius gamtos išteklius be leidimo, padarė neteisėtą veiką, tačiau dėl to buvo pada­ryta žala valstybei, o ne gamtai, juo labiau žymi, nes Marijampolės regio­no aplinkos apsaugos departamento išvadoje nurodyta, kad planuojamo (duomenys neskelbtini) smė­lio-žvyro karjero įrengimas žymaus poveikio gamtinio kraštovaizdžio bei gamtos išteklių apsaugos požiūriu neda­rys. Tačiau šio įrodymo teismas visiškai nevertino, vienašališkai priėmė kaltintojo poziciją neįsigilinęs į tikrąsias karjero neteisėto eksploatavimo pasekmes, nepagrįstai jas padidino.

Be to, nurodo, kad teisiamajame posėdyje buvo nustatyta, kad nėra kliūčių išduoti reikalingą leidimą šio karjero eksploatavimui. Šio leidimo gavimo procedūra buvo pradėta ir nutrūko tik dėl to, kad mirė jo motina, kurios vardu ir buvo pradėtos leidimo gavimo procedūros.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas visiškai netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad už žalą gamtai toje pa­čioje vietoje jau buvo nubausta jo mirusi motina, kuri žvyro karjerą eksploatavo iki savo mirties, o jo įmonė tęsė jau pradėto karjero eksploatavimą kasant žvyrą gilyn bei duomenų, kad būtų išplėtęs karjero plotą, nėra.

Apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai rėmėsi specialisto A. B. išvada, nes specialistas nurodė prieštaringus duomenis. Jis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tariamai bendrovės sunaikinta augalija turi atsistatyti po penkerių metų, o tai paneigia paties specialisto išvadą, kad augmenija ir kraštovaizdis buvo sunaikinti negrįžtamai. Taip pat teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, kad paviršinis žemės sluoksnis buvo nukastas karjerą eksploatuojant dar iki bendrovės veiklos pradžios.

Be to, apeliantas nesutinka, dėl solidariai priteisto civilinio ieškinio, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turėtų būti reiškiamas pagal civilinio proceso taisykles ir civilinės materialinės teisės normas. Neteisėtai žemės išteklius naudojo juridinis asmuo UAB „Č.", ji gavo iš šios veiklos pajamas, kurias tvarkingai apskaitė savo bu­halterijoje, šia neteisėta veikla buvo padaryta turtinė žala, todėl ji turi atlyginti šią žalą. Pagal civilinės teisės normas juridinio asmens vadovas atsako tik už žalą, padarytą bendrovei, o už bendrovės padarytą žalą atsako pati bendrovė. Taip pat civilinis ieškovas žalos dydį turi pagrįsti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, o tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos dydžio turi būti priežastinis ryšys. Civilinis ieškovas nepateikė nei sunaikintos augalijos, nei suardyto reljefo įkai­navimo. Nustatyta kaina yra nereali, neatitinka tikrosios žvyro kainos. Be to, nėra priežastinio ryšio, kaip grunto kaina susijusi su augalijos ar reljefo įkainavimu, vadovaujantis LR CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turtinė žala turi būti pagrįsta konkrečiu turto netekimo arba sužalojimo, turėtų išlaidų ar negautų pajamų įvertinimu.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nes dėl neteisėto karjero eks­ploatavimo savo kaltės jis niekada neneigė ir dėl padaryto gailisi, buvo ėmęsis visų priemonių leidimui gauti ir objektyvių kliūčių tam nebuvo, tačiau, mirus jo motinai, dokumentų rengimas užtruko, todėl šios aplinkybes, taip pat šeimyninę padė­tį ir sveikatos būklę teismas galėko įvertinti kaip lengvinančias aplinkybes.

Nuteistojo juridinio asmens UAB „Č.“ atstovas advokatas Romualdas Matonis apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2008-01-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir UAB „Č.“ pagal LR BK 270 str. 2 d. išteisinti.

Skunde nurodo, kad nuosprendyje nustatyta, kad žala gamtai pasireiškė tuo, kad, nustumdžius paviršinį žemės sluoksnį, buvo negrįžtamai sunaikinta reta, europinės svarbos buveinei priskirta augalija -šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrija, be to suardytas reljefas, tačiau nei ši augmenija, nei reljefas nėra saugomi objektai. Jie yra bendrovės vadovo sūnaus privačioje žemėje, todėl jai ne­reikia gauti jokių leidimų ar sutikimų šiuos augalus sunaikinti, kasti žemę, pilti pylimus ar kitaip eksploatuoti paviršinį žemės sluoksnį, o saugoma valstybės nuosavybė yra tik žemės gelmės, kuriose nėra jokios augalijos ir nesaugomas joks žemės gelmių reljefas. Bendrovė, eksploatuodama valstybei priklausančius gamtos išteklius be leidimo padarė neteisėtą veiką, tačiau dėl to buvo pada­ryta žala valstybei, o ne gamtai, juo labiau žymi, nes Marijampolės regio­no aplinkos apsaugos departamento išvadoje nurodyta, kad planuojamo Totorkiemio smė­lio-žvyro karjero įrengimas žymaus poveikio gamtinio kraštovaizdžio bei gamtos išteklių apsaugos požiūriu neda­rys. Tačiau šio įrodymo teismas visiškai nevertino, vienašališkai priėmė kaltintojo poziciją neįsigilinęs į tikrąsias karjero neteisėto eksploatavimo pasekmes, nepagrįstai jas padidino. Be to, nurodo, kad teismo posėdyje buvo nustatyta, kad nėra kliūčių išduoti reikalingą leidimą šio karjero eksploatavimui.

Apelianto nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad už žalą gamtai toje pačioje vietoje jau buvo nubausta R. Č. motina, kuri žvyro karjerą eksploatavo iki savo mirties. Taip pat teismas pagrindiniu įrodymu laikė specialisto A. B. išvadą, kad aplinka sugadinta negrįžtamai, tačiau teisiamojo posėdžio metu specialistas nurodė priešingai, kad tariamai bendrovės sunaikinta augalija turi atsistatyti po penkerių metų.

Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, kad paviršinis žemės sluoksnis buvo nukastas dar karjerą eksploatuojant R. Č. motinai. Apeliacinės instancijos teismui priėmus spendimą, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįsta, tai apeliantas pripažįsta, kad civilinis ieškinys, jeigu jis patenkintas pagrįstai, turėjo būti priteistas iš UAB „Č.“.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. Č. gynėjai, nuteisto juridinio asmens- UAB „Č.“ atstovas- advokatas R. Matonis prašė apeliacinius skundus patenkinti juose nurodytais motyvais.

Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo R. Č. skundas tankintinas iš dalies, o UAB „Č.“ atstovo-advokato R.Matonio skundas pilnai tenkintinas.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai, pirmos instancijos teismas dėl veikos numatytos LR BK 270 str. 2d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o, kolegijos įsitikinimu, nepadaryta veika turinti šio nusikaltimo požymių, nuosprendis naikintinas dėl atskiros- LR BK 270 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, priimant dėl jos naują nuosprendį bei pakeičiant apylinkės teismo priimto nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, o kitoje dalyje nuosprendį paliekant nepakeistą(LR BPK 326 str. 1d. 3p., 4p., LR BPK 326 str. 3d., 4d.).

Kadangi apeliantai skunduose ginčija tik LR BK 270 str. 2d. numatytą veiką, kuria pripažinti kaltais, o veikos už kurią jie nuteisti pagal LR BK 202 str. 1d. padarymo aplinkybių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir nuosprendžio motyvų, pagal kuriuos nuteistieji nuteisti pagal LR BK 202 str. 1d., neanalizuoja( BPK 320 str.3d.).

R. Č. pagrįstai teigia, kad augmenija bei reljefas sklype, kurio paviršinis žemės sluoksnis buvo nukastas, nėra saugomi objektai, todėl ne­reikia gauti leidimų ar sutikimų šiuos augalus sunaikinti, kasti žemę ar kitaip eksploatuoti paviršinį žemės sluoksnį. Tačiau nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog už žalą gamtai toje pa­čioje vietoje jau buvo nubausta jo mirusi motina, eksploatavusi žvyro karjerą iki savo mirties. Ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės įvertinant nuteistųjų veiksmus, nes jiems inkriminuoti tik tie veiksmai, kuriuos atliko būtent jie, o ne Č.. Kad paviršinis žemės sluoksnis buvo nukastas nuteistųjų, patvirtina byloje esantys dokumentai-važtaraščiai, sąskaitos.

Pagrįstas skundo motyvas, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje turėtų būti reiškiamas pagal civilinio proceso taisykles ir civilinės materialinės teisės normas, civilinis ieškovas žalos dydį turėtų pagrįsti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, o tarp neteisėtos veikos ir padarytos žalos dydžio turi būti priežastinis ryšys. Civilinis ieškovas pateikė dokumentus ir argumentavo, kokia žala buvo padaryta sunaikinus augaliją bei suardžius reljefą. Ar ši baudžiamojoje byloje nurodyta ir prašyta priteisti žala yra įrodyta ir, ar pagrįstas pareikštas civilinis ieškinys, kolegija nevertina, kadangi konstatuoja, jog prašoma priteisti žala jei ir kilo, tai ne dėl LR BK numatytų nusikalstamų veiksmų.

R. Č. ir UAB “Č.” kaltinti ir nuteisti ne už teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, o už tai, kad pažeidė gamtos išteklių naudojimo taisykles, versliškai ir stambiu mastu vykdydami ūkinę – komercinę veiklą, susijusią su gamtos išteklių naudojimu-žvyro išgavimu, neturėdami būtino tokiai veiklai leidimo iškasę 92 757 m³ žvyro ir jį pardavę už 345 722,17 lt., pažeidė jau minėtų teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko padarė didelės žalos augmenijai-sunaikino aplink karjerą vyravusią europinės svarbos buveinėms priskirtą stepinių pievų augaliją, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos, bei sukėlė kitų sunkių padarinių aplinkai – negrįžtamai suniokojo unikalų kalvotą reljefą ir kraštovaizdį.

LR BK 270 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos būtinasis bei esminis požymis yra padariniai, susiję su fizinės ar materialinės žalos padarymu ir išreikšti vertinamaisiais požymiais-didelė žala gyvūnijai, augmenijai bei kiti sunkūs padariniai aplinkai.

Kolegijos nuomone, didelė žala padaroma tuomet, kai valstybės specialiai saugomas gamtos objektas visiškai sunaikinamas arba smarkiai apgadinamas, arba jam padaroma didelių materialinių nuostolių. Sunkūs padariniai gamtai atsiranda tik tuomet kai negrįžtamai suniokojama gamtiniu požiūriu unikali ar bent jau vertinga ir valstybės saugojama aplinka, o jos nėra galimybės atstatyti. Tarp didelės žalos ar sunkių padarinių aplinkai ir aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo įstatymų pažeidimo turi būtinai būti priežastinis ryšys t.y. didelė žala ir sunkūs padariniai aplinkai turi kilti būtent dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimo.

Tiek kaltinime, tiek ir apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje didelė žala pasireiškė tuo, jog buvo sunaikinta aplink karjerą vyravusi europinės svarbos buveinėms priskirta stepinių pievų augalija, kurią daugelyje vietų sudarė retos šilagėlinio motiejukyno įvairių singenetinių stadijų bendrijos, o kiti sunkūs padariniai aplinkai atsirado dėl to, jog negrįžtamai buvo suniokotas unikalus kalvotas vietovės reljefas bei kraštovaizdis.

Kolegija konstatuoja, jog kaltinime bei apylinkės teismo nuosprendyje minimi vertinamieji požymiai-didelė žala augmenijai bei kiti sunkūs padariniai aplinkai, nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįstai argumentuoti.

Tokią išvadą kolegiją daro dėl to, jog nei kaltinamajame akte nei apylinkės teismo nuosprendyje nenurodyta, kokiais kriterijai vadovaujantis konstatuojama, jog kaltinamųjų veiksmais buvo padaryta didelė žala augmenijai, o aplinkai atsirado kiti sunkūs padariniai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ne valstybei, o privačiam asmeniui priklausantis žemės sklypas, kuriame buvo nukastas viršutinis žemės sluoksnis ir, anot kaltinimo, sunaikinta laukinė pievų augalija, nepriskirtinas prie vertingų bei valstybės saugomų teritorijų, kurioms taikytinas specialus režimas ir kurios saugotinos pagal specialų valstybinių institucijų sprendimą. Jokio specialaus leidimo suarti žemės sklypą ar kitaip naikinti jame vyravusią ir prie valstybės saugojamų augalų nepriskirtą stepinių pievų augaliją sklypo savininkai ar žvyrą iškasę asmenys neturėjo gauti. Kolegijos įsitikinimu, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, kuris sunaikino specialiu sprendimu į saugomos augmenijos sąrašą neįtrauktą ir konkrečia žala(fizine ar materialine) neįvertintą laukinių pievų augmeniją, nemotyvuojant ir neargumentuojant, kodėl ta žala vertintina kaip didelė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog galiojantys įstatymai apskritai nenumato atsakomybės už laukinių pievų augmenijos sunaikinimą. Netgi LR Administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato atsakomybę tik už savavališką medžių, krūmų, gėlynų ir žaliųjų vejų žalojimą arba naikinimą vietose, saugomose pagal specialiuosius sprendimus(ATPK 78 str.), saugomų gamtinių teritorijų režimo pažeidimus(ATPK 76 str.)., į LR Raudonąją knygą įrašytų augalų naikinimą(ATPK 67 str.), šienaujamų pievų ir ganyklų gadinimą tik miškų žemėje(ATPK 65 str.). Todėl kolegija daro išvadą, jog jei nuteistųjų veiksmais augmenijai ir buvo padaryta kokia tai žala, tai ji jokiu būdu negali būti įvertinta kaip didelė. Dėl šios priežasties šis LR BK 270 str. 2d. veiką kvalifikuojantis požymis kaltinamiems asmenims negalėjo būti inkriminuotas.

Nuteistieji kaltinti bei nuteisti dar ir už tai, jog sukėlė kitų sunkių padarinių aplinkai t.y. negrįžtamai suniokojo unikalų kalvotą reljefą ir kraštovaizdį.

LR BK 270 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra pati gamtinė aplinka bei jos elementai: gamtinio pobūdžio saugomos teritorijos ir kitos aplinkos apsaugos požiūriu svarbios teritorijos, garantuojančios kraštovaizdžio stabilumą (pvz. rezervatai, draustiniai, įvairios paskirties apsaugos zonos, valstybiniai parkai ir t.t.), gyvos ir negyvos gamtos paminklai, kuriuos būtina išsaugoti ateičiai ir pan. Kaip jau aptarta aukščiau, kaltinime minima teritorija neįtraukta į paminėtas ir aplinkos apsaugos požiūriu svarbias ar valstybės saugomas teritorijas, kraštovaizdžio draustinių sąrašą. Kolegijai nekyla abejonių, jog įstatymų nustatyta tvarka nepateikdami informacijos apie gamtos išteklių naudojimą, ją nuslėpdami ir savavališkai juos naudodami, pažeisdami žemės gelmių, jų išteklių apsaugos ir eksploatavimo reikalavimus, numatytus kaltinime nurodytuose teisės aktuose, kaltinamieji padarė LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁸ str., 53 str. numatytus pažeidimus, o ne LR BK 270 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką, todėl turėjo atsakyti bei žalą atlyginti būtent už tokius veiksmus. Kolegija byloje nerado objektyviai pagrįstų, motyvuotų ir argumentuotų faktinių duomenų, patvirtinančių nuosprendyje padarytą išvadą, kad kaltinime nurodytos teritorijos reljefas ar kraštovaizdis buvo tiek saviti ir unikalūs, kad žemės nustumdymas ir žvyro iškasimas sukėlė sunkių padarinių aplinkai.Darytina išvada, kad apylinkės teismas šį vertinamąjį kriterijų įvertino netinkamai ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, jog kaltinamieji padarė ne LR ATPK numatytus teisės pažeidimus, o LR BK 270 str. 2d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kaip jau minėta, LR BK 270 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos dalykas plačiąja prasme yra gamtinė aplinka t.y. gamtoje funkcionuojanti ir tarpusavyje susijusi visuomeninę reikšmę ar vertę turinčių aplinkos elementų visuma-žemės paviršius, jos gelmės, vanduo ir pan. Šio nusikaltimo dalykas siauresne prasme yra vertingi gamtos ištekliai-žemės paviršius, jos gelmės, vanduo, dirvožemis, augalija, gyvūnija. Nusikaltimų aplinkai ir žmonių sveikatai dalykas yra labai svarbus šiuos nusikaltimus atskiriant nuo kitų nusikaltimų, tame tarpe ir nuo nusikaltimų nuosavybei. Būtina nustatyti momentą, nuo kurio gamtiniai ištekliai praranda savybes būdingas natūraliai gamtinei aplinkai ir tampa turtu, preke. Jeigu nusikaltimo dalykas atsirado dėl tam tikros darbinės veiklos ir dėl darbinės veiklos jis neatlygintinai yra paimamas iš natūralios gamtos, toks dalykas turėtų būti pripažintas nusikaltimo nuosavybei dalyku.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju nuteistieji kaltinti ir nuteisti už tai, jog jie, nebūdami žemės gelmių savininkais, neturėdami būtino leidimo naudoti valstybei priklausančių žemės gelmių naudingą iškaseną- žvyrą, jį išgavo ir pardavė t.y. be atitinkamo leidimo paėmė iš natūralios gamtinės aplinkos jos gelmėse esantį bei valstybei priklausantį turtą- naudingą iškaseną bei ją realizavo. Kolegijos nuomone, tokios veiklos objektas yra valstybei priklausanti nuosavybė, o dalykas-nusikaltimų nuosavybei dalykas. Tačiau, kadangi skundo dėl kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko nėra, o nuosprendį apskundė tik nuteistieji ir bloginti jų teisinės padėties apeliacinės instancijos teismas negali, kaltinimo keitimo į sunkesnį kaltinimą klausimas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d. 3p., 328 str. 4p., LR BPK 326 str. 3d., 4d., 329 str. 1p.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

Nuteistojo R. Č. skundą tenkinti iš dalies, o juridinio asmens-UAB „Č.“ atstovo advokato Romualdo Matonio apeliacinį skundą tenkinti pilnai. 2008-01-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl atskiros LR BK 270 str. 2d. numatytos nusikalstamos veikos panaikinti bei priimti toje dalyje naują nuosprendį: R. Č. ir UAB „Č.“ dėl veikos numatytos LR BK 270 str. 2d. išteisinti, nesant jų veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendžio dalį, kurioje iš nuteistųjų R. Č. ir UAB „Č.“ priteistas 490193,39 Lt. civilinis ieškinys: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono apsaugos departamento pareikštą 490193,39 Lt. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Kitoje dalyje, kur R. Č. pripažintas kaltu pagal LR BK 202 str.1d. ir nuteistas 12 350 Lt. ( 95 MGL) bauda, o UAB „Č.“ pripažinta kalta pagal LR BK 202 str.1d. ir nuteista 585 000 Lt. ( 4500 MGL) bauda Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-01-31 nuosprendį palikti nepakeistą.