Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. e2-38555-996/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
e2-38555-996/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31788-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Stanislovaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Biuro“, uždarajai akcinei bendrovei „Darbius“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „TNS LT“
Ieškovas
G. S.
Advokatai
Justas Čobotas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-38555-996/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31788-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Biuro“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbius“ atstovui advokatui Justui Čobotui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „TNS LT“ atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Biuro“, uždarajai akcinei bendrovei „Darbius“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „TNS LT“, dėl sprendimų panaikinimo, darbo užmokesčio, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

G. S. (toliau – ieškovas, darbuotojas) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2017 m. liepos 19 d. sprendimus Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sprendimai) bei įpareigoti Darbo ginčų komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas; apskaičiuoti ir įpareigoti uždarąją akcinę bendrovę „Biuro“ (toliau – UAB „Biuro“) ir uždarąją akcinę bendrovę „Darbius“ (toliau – UAB „Darbius“) išmokėti jam priklausančią atlyginimo dalį; priteisti jam palūkanas nuo neišmokėto atlyginimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas paaiškino, kad 2015 m. sausio 6 d. ir 2015 m. liepos 21 d. su UAB „Biuro“ sudarė laikinojo darbo sutartis, 2015 m. birželio 18 d. su UAB „Darbius“ sudarė laikinojo darbo sutartį dėl telefoninių apklausų atlikėjo darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „TNS LT“ (toliau – UAB „TNS LT“). Teigė, jog kasdien atvykęs į darbą UAB „TNS LT“ jis darbo laiko apskaitos dokumente šalia planuojamo dirbti laiko (darbo grafiko) ranka įrašydavo savo faktinį atvykimo laiką, o išvykdamas – savo faktinį išvykimo laiką; tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyti kiti duomenys (dirbtinai sumažintas dirbtas laikas), be to, ne visos darbo dienos pažymėtos kaip darbo dienos. Prašė, jei UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ negalės nurodyti faktinio darbo laiko apskaičiavimo tvarkos UAB „TNS LT“, pateikti darbo grafikų ir jo pasirašytų atvykimo ir išvykimo iš darbo apskaitos dokumentų, priteisti jam minimalią mėnesinę algą atitinkantį atlyginimą, įtraukiant priedus bei jau apskaityto darbo laiko užmokestį. Pažymėjo tai, kad į darbo laiką nebuvo įskaitomas privalomų medicininių apžiūrų laikas, prastovų laikas dėl kompiuterių gedimų ar tinkamai neparuoštų darbui apklausų anketų. Nurodė, kad atlyginimas nepriartėdavo prie minimalios mėnesinės algos dydžio, o priedai už atliktas apklausas prilygdavo faktiškai dirbto laiko atlygiui. Kartu pažymėjo, kad jis nežino, ar jo teisės tikrai yra pažeistos. Ieškovo manymu, Darbo ginčų komisija sprendimais nepagrįstai atsisakė nagrinėti jo prašymus.

UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti joms iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. III, b. l. 1–10).

UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ (toliau kartu – atsakovės) paaiškino, kad jos priklauso „Biuro“ įmonių grupei, kuri yra laikinojo įdarbinimo pradininkė Lietuvoje; 2011 m. lapkričio 28 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Starjobs“ (ankstesnis UAB „Biuro“ pavadinimas), kaip įdarbinimo įmonės, ir UAB „TNS LT“, kaip darbo naudotojo, buvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, 2015 m. gegužės 29 d. analogiška laikinojo įdarbinimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Darbius“ ir UAB „TNS LT“; 2015 m. sausio 6 d. buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis su ieškovu, nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. birželio 19 d. ieškovas dirbo 76 dienas pas laikinojo darbo naudotoją UAB „TNS LT“; 2015 m. birželio 18 d. ieškovui buvo pasiūlyta pakeisti darbdavį iš UAB „Biuro“ į UAB „Darbius“, su kuo ieškovas sutiko, buvo sudarytas darbo sutarties pakeitimas bei 2015 m. birželio 18 d. sudaryta nauja laikinojo darbo sutartis, nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 9 d. ieškovas dirbo 124 dienas pas laikinojo darbo naudotoją UAB „TNS LT“, laikotarpiais nuo 2015 m. liepos 7 d. iki 2015 m. liepos 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 17 d. ieškovui buvo suteiktos kasmetinės atostogos; 2016 m. birželio 1 d. ieškovas pateikė UAB „Darbius“ prašymą atleisti jį iš darbo, jo prašymas buvo patenkintas ir nuo 2016 m. birželio 13 d. laikinojo darbo sutartis nutraukta. Teigė, jog jų su UAB „TNS LT“ sudarytose laikinojo įdarbinimo sutartyse įtvirtinta, jog jos privalo vadovautis UAB „TNS LT“ pateikiamais duomenimis ir jų pagrindu moka darbo užmokestį darbuotojui, ieškovui darbo užmokestis buvo išmokėtas tinkamai pagal UAB „TNS LT“ pateiktą informaciją apie ieškovo darbo laiką, ieškovas nepateikė jokių argumentų ir įrodymų savo teiginių pagrindimui. Pabrėžė, kad jos neturi jokio ekonominio pagrindo vengti mokėti laikiniesiems darbuotojams darbo užmokestį, priešingai, jos yra suinteresuotos, kad laikinieji darbuotojai uždirbtų kuo didesnius darbo užmokesčius, nes nuo to tiesiogiai priklauso joms, kaip paslaugų teikėjoms, mokami atlyginimai už laikinojo įdarbinimo paslaugą. Kartu pažymėjo, kad Darbo ginčų komisiją pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti ieškovo 2017 m. birželio 8 d. prašymus.

Teismo posėdžio metu UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ atstovas papildomai paaiškino, kad byloje nėra įrodymų, kad UAB „TNS LT“ vedė ydingą apskaitą, ieškovas darbo santykių metu gaudavo darbo užmokestį, su juo sutikdavo, pretenzijų nereiškė.

UAB „TNS LT“ su ieškiniu nesutiko, palaikė atsakovių poziciją.

Teismo posėdžio metu UAB „TNS LT“ atstovė papildomai paaiškino, kad UAB „TNS LT“ darbo laiko apskaita vykdoma labai tiksliai, ieškovas niekada nesikreipė į UAB „TNS LT“ dėl darbo užmokesčio netikslumų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo su darbuotoju teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. sausio 6 d. ieškovas ir UAB „Biuro“ sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. 1/63, pagal kurią ieškovas nuo 2015 m. sausio 7 d. pradėjo dirbti telefoninių apklausų atlikėju UAB „TNS LT“ (el. b. t. I, b. l. 41–42), 2015 m. birželio 15 d. tarp UAB „Biuro“ ir UAB „Darbius“ buvo sudarytas susitarimas dėl darbuotojų perkėlimo (el. b. t. I, b. l. 49), ieškovas 2015 m. birželio 18 d. sutiko su darbdavio pakeitimu (el. b. t. I, b. l. 50), 2015 m. birželio 18 d. ieškovas ir UAB „Darbius“ sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. 10014, pagal kurią ieškovas nuo 2015 m. birželio 22 d. pradėjo dirbti laikinuoju darbuotoju (el. b. t. I, b. l. 45–46), darbo sutartis nutraukta 2016 m. birželio 13 d. darbuotojo prašymu (el. b. t. I, b. l. 27, 71), 2015 m. liepos 21 d. ieškovas ir UAB „Biuro“ sudarė laikinojo darbo sutartį Nr. 18417, pagal kurią ieškovas 2015 m. liepos 21 d. dirbo laikinuoju darbuotoju (el. b. t. I, b. l. 51–52), Darbo ginčų komisija sprendimais atsisakė nagrinėti ieškovo prašymus (el. b. t. I, b. l. 11–12, 13–14).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

DK 93 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.

DK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi pats tinkamai neįsitikęs, jog jo teisės yra pažeistos, ieškinyje nurodydamas, kad jis nežino, ar jo teisės tikrai yra pažeistos. Nors teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartyje ieškovui nurodė, kokių jo paaiškinimų trūksta byloje, tačiau teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo, raštu tokių paaiškinimų, gavęs atsakovių atsiliepimą su bylai išnagrinėti reikalinga medžiaga, neteikė. Teismas išsamiai įvertinęs į bylą pateiktą medžiagą nenustatė jokių ieškovo teisių pažeidimų dėl jam mokėto darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 6 d. iki 2016 m. birželio 13 d., kai jis buvo sudaręs laikinojo darbo sutartis su atsakovėmis dėl telefoninių apklausų atlikėjo darbo UAB „TNS LT“.

Pabrėžtina, kad UAB „TNS LT“ 2017 m. lapkričio 3 d. rašte teismui (el. b. t. III, b. l. 157) nurodė, jog telefoninių apklausų atlikėjai, atėję į darbą, registruojasi kompiuterinėje sistemoje ir nuo šio registracijos laiko yra skaičiuojamas darbuotojų darbo laikas, taigi, ieškovo teiginys, jog jis darbo laiko apskaitos dokumente ranka įrašydavo savo atvykimo į darbą ir išvykimo iš darbo laiką, yra nepagrįstas; teismo posėdžio metu UAB „TNS LT“ atstovė patvirtino, kad UAB „TNS LT“ darbo laiko apskaita vykdoma labai tiksliai. Iš 2011 m. lapkričio 28 d. laikinojo įdarbinimo sutarties Nr. N-446, sudarytos tarp uždarosios akcinės bendrovės „Starjobs“ (ankstesnis UAB „Biuro“ pavadinimas), kaip įdarbinimo įmonės, ir UAB „TNS LT“, kaip darbo naudotojo, 8.2 punkto ir iš 2015 m. gegužės 29 d. laikinojo įdarbinimo sutarties Nr. N-01, sudarytos tarp UAB „Darbius“, kaip įdarbinimo įmonės, ir UAB „TNS LT“, kaip darbo naudotojo, 8.2 punkto (el. b. t. II, b. l. 15, 16) matyti, jog darbo naudotojas pateikdavo įdarbinimo įmonei darbuotojo atliktų darbų dydžius bei dienas, kuriomis darbuotojas dirbo, ir jo darbo trukmę. Atsakovės į bylą pateikė įrodymus apie darbuotojui apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį pagal UAB „TNS LT“ teiktą informaciją apie jo darbo dienas ir laiką (el. b. t. III, b. l. 14–15, 20–22, 28–112). Ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytas dirbtinai sumažintas jo dirbtas laikas ir ne visos darbo dienos pažymėtos kaip darbo dienos, neginčijo darbo užmokesčio aritmetinio apskaičiavimo teisingumo. Be to, UAB „Biuro“, UAB „Darbius“, UAB „TNS LT“ nurodė, kad iki tol ieškovas niekada į jas nesikreipė dėl neteisingai išmokamo darbo užmokesčio, tokią jų poziciją patvirtino ir pats ieškovas savo 2017 m. rugsėjo 1 d. atskirajame skunde, vadinasi, darbo santykių metu ir ilgą laiką po jų ieškovas sutiko su jam išmokėtu darbo užmokesčio dydžiu. Ieškovas byloje neįrodė, kad atsakovės jam neišmokėjo darbo užmokesčio dalies.

Nors ieškovas ieškinyje teigė, kad į darbo laiką nebuvo įskaitomas privalomų medicininių apžiūrų laikas, prastovų laikas dėl kompiuterių gedimų ar tinkamai neparuoštų darbui apklausų anketų, tačiau savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų į bylą nepateikė. Be to, nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo darbo užmokestis nepriartėdavo prie minimalios mėnesinės algos dydžio, tačiau, kaip teisingai pažymėjo atsakovės, ieškovas pats ieškinyje patvirtino, kad jis dirbdavo ne kiekvieną dieną ir ne visą darbo dieną, todėl pagrindo minimalios mėnesinės algos skaičiavimui nebuvo.

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovės teisingai apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui darbo užmokestį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus apskaičiuoti ir įpareigoti atsakoves išmokėti jam priklausančią atlyginimo dalį; priteisti jam minimalią mėnesinę algą atitinkantį atlyginimą, įtraukiant priedus bei jau apskaityto darbo laiko užmokestį. Nesant pagrindo pagrindinio reikalavimo tenkinimui, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Pažymėtina, kad Darbo ginčų komisija sprendimais (el. b. t. I, b. l. 11–12, 13–14) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymus dėl praleisto kreipimosi termino ir nesant pagrindo jo atnaujinimui, nurodydama, kad ieškovas UAB „Biuro“ dirbo nuo 2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. birželio 21 d. bei 2015 m. liepos 21 d., UAB „Darbius“ dirbo nuo 2015 m. birželio 22 d. iki 2016 m. birželio 13 d., o į Darbo ginčų komisiją su prašymais dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi tik 2017 m. birželio 8 d. Teismas sutinka su tokia Darbo ginčų komisijos pozicija, kadangi pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka; teismas aukščiau jau konstatavo, kad darbo santykių metu ir ilgą laiką po jų ieškovas sutiko su jam išmokėtu darbo užmokesčio dydžiu, pats patvirtino, kad į atsakoves jis niekada nesikreipė dėl neteisingai išmokamo (išmokėto) darbo užmokesčio, jis nenurodė jokių aplinkybių, kada ir kodėl jis nusprendė, jog darbo užmokestis jam buvo mokamas netinkamai, nors net pačiame ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis nežino netgi dabar, ar jo teisės tikrai yra pažeistos. Pabrėžtina, kad kiekvienas asmuo turi sąžiningai, atsakingai rūpintis savo teisių gynimu, atleidimo iš darbo dieną įsitikinti, kad su juo atsiskaityta yra tinkamai, taigi, Darbo ginčų komisija pagrįstai DK 289 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą skaičiavo nuo ieškovo darbo teisinių santykių su atsakovėmis pabaigos, todėl pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo prašymus. Taigi, pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo nėra.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas trijų metų senaties termino kreiptis į teismą nepraleido, todėl teismas išnagrinėjo ieškovo pateiktą ieškinį, laikydamas, kad ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ieškovas pasinaudojo. Taigi, tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti Darbo ginčų komisiją iš naujo nagrinėti darbo bylas nėra, be to, įstatymas netgi nesuteikia teismui teisės įpareigoti Darbo ginčų komisiją iš naujo nagrinėti prašymus.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nors atsakovės atsiliepime prašė priteisti joms iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų joms priteisimo netenkinamas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteisiamos, kadangi jis nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleistas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovo G. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Stanislovaitienė