Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietė, lietuvė, 8 klasių išsilavinimo, netekėjusi, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 9 klasėje, tapatybę patvirtinantis dokumentas asmens tapatybės kortelė (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2012-05-23 apie 19.00 val., būdama netoliese Buivydiškių tvenkinio, esančio Justiniškių mikrorajone, Vilniuje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, matant kitiems asmenims iš nukentėjusiosios R. B. rankinės, gulėjusios ant žemės, paėmė mobilaus ryšio telefoną „Huawei G6620“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Lt su „TELE 2 PILDYK“ SIM kortele, 10 Lt vertės, priklausantį B. B., ir prašant R. B. grąžinti minėtą mobilaus ryšio telefoną, šio negrąžino, tokiu būdu atvirai pagrobė B. B. turtą 410 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiajai B. B. 410 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji J. U. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su ja buvo D. ir jos dvi draugės, vienos iš jų vardas A.. Paaiškino, kad D. ir A. irgi prisidėjo prie minėto įvykio. Ji, t.y. kaltinamoji, kartu su D. pardavė telefoną bei kartu išleido gautus pinigus. Nurodė, kad minėtą dieną nuėjo prie ežero, ji, R. ir D., buvo apie penkios valandos. Jos maudėsi, prie ežero atėjo dvi D. draugės, kurių kaltinamoji nepažįsta. Dėl telefono gavosi taip, jog kaltinamoji su D. norėjo nevykusiai pajuokauti, po to A. pristojo prie R. dėl to, jog ji kažką pasakė D., jos pradėjo pyktis. Vėliau kaltinamoji su D. paėmė tą telefoną. Paaiškino, kad A. buvo pargriovusi R. ant žemės, bet kaltinamoji nematė, kad ji ją spardytų. Po to jos visos išėjo. Kaltinamoji nurodė, kad telefonas gulėjo ant tašės ir ji telefoną paėmė, teigė nežinanti kodėl taip padarė, norėjusi pajuokauti. Kai kaltinamoji paėmė tą telefoną, ji padavė jį D. ir ji paslėpė telefoną krūmuose. Kai atėjo R. ir pamatė, kad jos telefono nėra, pradėjo klausinėti, tačiau jos nesakė, kur tas telefonas. Kai D. pasakė kur telefonas, kaltinamoji jį paėmė, o iš jos paėmė A., kuri pasakė telefono neatiduoti. R. supykus ėjo namo, tačiau ją pasivijo A. ir pradėjo prie R. kabinėtis bei ją pargriovė. R. susitrenkė ranką bei prašė, kad jos nelystų prie jos, kaltinamoji teigė, jog nukentėjusiosios nespardžiusi. Pro šalį ėjo kažkokie trys vyrai, todėl R. paprašė jų, kad jai padėtų ir nuėjo kartu su jais. Tuo metu telefonas buvo dar pas A.. Kaltinamoji su D. norėjo tą telefoną gražinti R., tačiau A. jo nedavė. Kai jos sugrįžo prie ežero, A. padavė telefoną ir pasakė pasilikti jį sau, tą kaltinamoji su D. ir padarė. Kaltinamoji paaiškino, kad ji su D. nuvažiavo namo, persirengė, D. tada pasiūlė parduoti tą telefoną. Kaltinamoji paskambino draugui E., kuris pasakė, kad telefono reikia V.. Jos pasakė, kad tai D. telefonas. Jos susitiko su V., kuris joms davė pinigus, 25-30 litų, ir tada D. bei kaltinamoji nuėjo namo. Kitą dieną jos, t.y. kaltinamoji ir D., susitiko prieš pamokas ir išleido tuos pinigus. Kaltinamoji paaiškino, kad buvo nukentėjusiąją susitikus mokykloje bei jos atsiprašė. Paaiškino, kad gailisi dėl to ką padarė ir pažadėjo, kad tai daugiau nepasikartos.

Kaltinamosios įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė R. U. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji po naktinės pamainos miegojo, kai pamatė praleistus skambučius telefone, dukra jau buvo policijoje, pasakė, kad turi ateiti į policiją. R. U. nuvažiavo į Buivydiškių nuovadą ir ten viską sužinojo. Jos dukra ryte susitiko su tuo vaikinu, kuris nupirko tą telefoną ir jie abu kartu nuvažiavo į Šeškinės nuovadą, iš ten juos pervežė į Buivydiškes, jis tą telefoną grąžino.

Nukentėjusioji R. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad viskas buvo pavasario pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, ji su J. ir D. N. turėjo važiuoti į ekskursiją, tačiau pavėlavo 15 minučių ir nusprendė į ją nebeiti, o nuėjo prie Sereikiškių parko, kur yra teniso laukas ir upė. Sėdėjo prie upės, kalbėjo, klausė muzikos bei sugalvojo nuvažiuoti prie Buivydiškių ežero. Nukentėjusioji paaiškino, kad iš pradžių viskas buvo gerai, jos maudėsi, atėjo dvi D. draugės, A. ir kita mergina, kurios vardo nukentėjusioji neprisimena. Nukentėjusiosios rankinė gulėjo, ant jos rūbai ir jos telefonas. Išlipusi iš vandens ji nerado savo telefono, J. jai parodė telefoną, todėl nukentėjusioji nuėjo maudytis toliau. Vėliau taip pat nerado savo telefono, jai pasakė, kad jis paslėptas krūmuose, tačiau jo ten nebuvo, todėl nukentėjusioji prašė jį grąžinti, pasakė, kad eina namo, tačiau jeigu telefono negrąžins, nieko gero nebus. Nukentėjusioji susidėjo daiktus ir ėjo namo, tačiau ją pasivijo A., šalia buvo J. su D.. A. jai pakišo koją, šalia gulėjo akmuo ir ji į tą akmenį trenkė riešu, jai pradėjo labai skaudėti. Vėliau ji atsistojo, tačiau A. vėl ją pargriovė, paėmė jos galvą ir lenkė žemyn, klausė ką ji pasakė apie D., tačiau nukentėjusioji viską neigė. Pro šalį ėjo trys vyrai, todėl nukentėjusioji paprašė jų ją palydėti iki stotelės, nes ją nori sumušti. J. ją laikė, sakė pabūti, tačiau ji puolė į ašaras ir nuvažiavo namo. Tą dieną jos motina buvo naktinėje pamainoje, todėl nieko negalėjo padaryti, tik kitą dieną jos nuvažiavo į policiją. Nukentėjusioji paaiškino, kad pačioje pabaigoje telefoną matė pas A. rankose, kuri po to perdavė telefoną J. ir daugiausiai mačiusi jį J. rankose. Nurodė, kad J. jos atsiprašė socialinio pedagogo akivaizdoje ir ji jai atleido. Nurodė, kad telefonas buvo grąžintas, tačiau trūko 2 GB kortelės ir SIM kortelės su tą dieną papildyta sąskaita.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė B. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji tą dieną dirbo, buvo paskutinis skambutis, jai paskambino dukra ir pasakė, kad eina namo, o kitą dieną, kai ryte ji, t.y. įstatyminė atstovė, atėjo namo, dukra jai pasakė, kad atimtas telefonas, todėl jos nuvažiavo rašyti pareiškimo.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė G. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo pranešimai iš mokyklos dėl J. U. dėl nelankymo, tačiau šiuo metu ši problema yra išspręsta.

Teismo posėdžio metu šalys pateikė susitaikymo protokolą, kuriame nurodė, kad nukentėjusioji su kaltinamąja susitaikė, kaltinamoji atsiprašė bei atlygino žalą nukentėjusiajai (b.l. 99).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo V. L. parodymų matyti, jog 2012-05-25 apie 12.00 val. jam paskambino bendradarbis E. ir pasiūlė pirkti mobilaus ryšio telefoną “Huawei” už 40 litų. Paklausė kur gali įsigyti tą telefoną, ir E. pasakė, kad tai J. mobilusis telefonas. J. pažįsta, nes buvo su šia vienoje kompanijoje. E. pasakė J. telefono numerį 867369795. Paskambino J., susitarė susitikti su šia Viršuliškių g. 12 kieme, kad parodytų minėtą telefono aparatą. Apie 15.00 val. J. atėjo kartu su D.. J. turėjo rankoje telefono aparatą “HUAWEI”, kurį padavė jam apžiūrėti. Apžiūrėjo telefoną, pasiūlė už telefoną 20 litų, bet susiderino už 25 litus. Paklausė merginų iš kur gavo tą telefoną, J. atsakė, kad tai D. telefonas. D. nieko nesakė. Telefoną davė naudotis žmonai M. L.. Kad telefonas vogtas nežinojo (b.l. 18).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. L. parodymų matyti, kad 2012-05-25 apie 12.00 val. paskambino vyras V. L. ir pasiūlė nebrangiai nupirkti mobilaus ryšio telefoną “Huawei”. Pasakė, kad telefoną jam siūlo nupirkti kažkoks jo draugas, kurio ji nepažįsta, kad telefonas parduodamas už 30 litų. Nusprendė tą telefoną įsigyti, nes vyras pasakė, kad telefonas geras ir nevogtas. Atvažiavus vyrui namo, šiam davė 30 litų ir maždaug apie 15.00 val. vyras atvežė jai mobilaus ryšio telefoną “HUAWEI G6620”. Minėtu telefonu naudojosi ji. Kur vyras gavo tą telefoną nežino (b.l. 19).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos D. N. parodymų matyti, jog 2012-05-23 apie 16.00 val., kartu su draugėmis J. ir R., su kuriomis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nutarė nuvažiuoti prie Buivydiškių ežero. Trise nuvažiavo prie Buivydiškių ežero, kur maudėsi. Vėliau išsimaudžiusios, išlipo į krantą. Netrukus atėjo pažįstamos merginos A. ir L.. Kiek tiksliai toms merginoms metų nežino, bet galėtų būti apie 14-15 metų. Merginos pasiteiravo ar šiltas vanduo, ji atsakė, kad taip ir merginos nuėjo į vandenį maudytis. Būnant krante J. paėmė R. batus, kuriuos pradėjo mėtyti į vandenį. R. norėjo pasiimti batus, tačiau nespėjo. Tuo metu būnanti vandenyje A. priplaukė ir paėmė R. batus, kuriuos nuo R. slėpė. Vėliau A. R. batus išmetė į krantą. R. juos pasiėmė. Tuo metu kol R. iš A. pasiėmė batus, būdama krante J.paėmė R. mobilaus ryšio telefoną. Kur J. dėjo telefoną ji nežino, tik žino, kad ši jį turėjo. Vėliau A. išlipo iš vandens ir nuėjo prie R. ir pradėjo kalbėtis. A. puolė R. kaltinti, kad ši apkalbėjo ją. Tačiau ji nebuvo girdėjusi, kad R. ją apkalbėtų. Tačiau, kadangi bijojo kištis į pokalbį, stovėjo ir tylėjo, žiūrėjo kas vyks toliau. R. pasakė, kad pasilikite tą telefoną, tik nemuškite jos. Po šių žodžių R. pasisuko eiti. Netrukus R. pasivijo iš nugaros A., pakišo šiai koją ir pargriovė ant žemės. Po ko A. paėmė R. galvą už susuktų plaukų kuodelio ir prispaudė prie žemės ir šios paklausė “Ką pasakei ant D.”. Tuomet R. sakė, kad ją pavadino ,,dura“. Netrukus pro šalį ėjo trys nepažįstami vyrai. R. pasiprašė eiti kartu su tais vyrais. A. nenorėjo paleisti R. ir vyrams pasakė, kad pačios išsiaiškins. Tačiau vienas iš vyrų išskyrė A. su R. ir pasakė, kad kitą dieną išsiaiškins. R. išėjo kartu su vyrais. Kodėl J. neatidavė R. mobilaus ryšio telefono, nežino. Kai R. nuėjo, J. pasakė, kad važiuojam ir priduosim R. telefoną. Kuriuo tiksliai metu A. su L. išvažiavo nepamena, bet jos išsiskirstė. Ji sakė J., kad reikia grąžinti R. mobilaus ryšio telefoną, tačiau ši nesutiko. Po ko su J. atvažiavo į Viršuliškes. Vaikščiojo po prekybos centrą ,,Mada“. Prekybos centre J. sutiko pažįstamų vaikinų, kuriems siūlė pirkti R. mobilaus ryšio telefoną už 40 litų. Matė, kad R. mobilaus ryšio telefono modelis buvo ,,Huawei“. Tačiau prekybos centre niekas nepirko telefono. Vėliau R. pasakė, kad telefoną priduos draugui. Ji nesutiko važiuoti kartu, nes reikėjo sugrįžti į namus. Važiavo į namus, o J. nuvažiavo parduoti telefoną. Tą pačią dieną jai į telefoną parašė žinutę, kad pardavė telefoną už 20 litų. Sekančią dieną su J. susitiko prie spaudos rūmų ir ėjo prie parduotuvės ,,Mada“. Būnant prie ,,Mados“ J. pas draugą, kurį ji matė pirmą kartą paprašė, kad nupirktų cigarečių. Tiksliai nepamena kokių cigarečių joms nupirko. Cigarečių nupirko du pakelius ir šiuos kartu su J. surūkė. Daugiau nieko su J. nepirko (b.l. 23).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos L. J. parodymų matyti, kad dabar jau tiksliai neprisimena kada tai buvo, bet jau senokai, galimai vasaros pradžioje, kartu su savo drauge A. G. atėjo prie ežero, esančio Justiniškėse. Ten tuomet sutiko mergaitę vardu D., pavardės nežino, kuri buvo su kažkokiomis 2 savo draugėmis. Tas D. drauges tada pamatė pirmą kartą, šių jokių duomenų nežino ir nieko apie jas pasakyti negali. Bendravo ir kažkokiu momentu D. ir viena iš šios draugių pradėjo metyti kitos savo draugės batus. Ta mergaitė, kurios batus metinėjo, pradėjo pykti, įsižeidė, sakė, kad išeina namo. Ši persirengė ir tada pamatė, kad nėra šios batų. Šios batus tuomet D. ir kita mergaitė mėtė į ežerą. Tada ši pasakė, kad išeis basa. Tada kita D. draugė iš kažkur paėmė tos mergaitės telefoną. Tada ta, kurios telefonas buvo, pradėjo prašyti, kad jai grąžintų telefoną, bet telefono jai negrąžino. Tada ta mergaitė apsiverkė ir išėjo. Tada ta D. draugė, kuri paėmė telefoną, pasakė „einam ją pasivysime“. Tada D. su savo drauge ir A. pradėjo vytis tą mergaitę. Ji tuomet liko prie daiktų, su šiomis nėjo. Matė, kad šios pasivijo tą mergaitę ir pradėjo su ja kalbėtis. Tačiau ji negirdėjo ką būtent kas iš jų sakė, apie ką šios kalbėjosi, nes buvo toli ir nieko negirdėjo. Matė, kad visos 3 merginos, t.y. D., šios draugė, kuri prieš tai paėmė telefoną ir jos draugė A., stumdė tą merginą, tačiau negali nurodyti tiksliai kas ką darė, konkrečių šių veiksmų negali nurodyti. Ji tik matė, kad šios visos tą stumdė. Matė, kad mergina, kurią įžeidė ir pasivijo, sėdėjo prie krūmų, sėdėjo jau po to kai šią pastūmė, bet kas šią pastūmė, kad ši atsisėdo, ji nematė. Kažkokiu momentu, kai šios ten aiškinosi, matė, kad pro šalį ėjo kažkokie 2 vyrai, kurie pamatė kas vyksta ir pasakė tai merginai, kad ši eitų kartu su jais. Ta mergina atsikėlė ir nuėjo su tais vyrais. Tada A., D. ir šios draugė grįžo ten, kur buvo ji, ir beveik iš karto jos su A. iš ten išėjo. Kai tos merginos grįžo, tai telefono, kurį D. draugė paėmė iš tos išėjusios merginos, ji nematė. Ji nežino kur tuomet buvo tas telefonas. Niekas apie telefoną nekalbėjo, ji apie telefoną neklausė, nes jai tai nerūpėjo. Kas atsitiko su tuo telefonu nežino. Kodėl tą merginą stumdė, irgi nežino, niekas iš mergaičių apie tai nieko nesakė (b.l. 27).

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos A. G. parodymų matyti, kad dabar jau tiksliai neprisimena kada tai buvo, bet jau senokai, galimai vasaros pradžioje, kartu su savo drauge L. J. atėjo prie ežero, esančio Justiniškėse. Tuomet ten buvo 3 mergaitės, vienos vardas D., šią ankščiau matė, bet nebendrauja, kitų 2 mergaičių iki tos dienos nepažinojo, tą dieną pamatė pirmą kartą. Šios sakė savo vardus, bet dabar jų neprisimena. Tos mergaitės buvo L. pažįstamos. Bendravo ir kažkokiu momentu D. ir viena iš jos draugių pradėjo mėtyti kitos savo draugės batus. Tos mergaitės batus D. ir kita mergaitė mėtė į ežerą. Ji kelis kartus išmėtė batus iš ežero, nes tuomet maudėsi, bet šios liepė to nedaryti. Ta mergaitė, kurios batus mėtė, pradėjo pykti, sakė, kad jau reikia išeiti, įsižeidė, sakė, kad išeina namo basa. D. draugė atėmė iš tos mergaitės telefoną, matė, kaip ši ištraukė telefoną iš šios rankų. Ta mergaitė prašė, kad grąžintų telefoną, bet jai telefono negrąžino. Tada ta mergaitė apsiverkė ir išėjo. Tada D. draugė, kuri turėjo tos mergaitės telefoną, pasakė „einam ją pasivysime“. Šios jai pasiūlė pasivyti tą mergaitę kartu, sakė, „einam, einam, pasityčiosim iš jos“. Tada šios abi jai papasakojo, kad ta mergaitė tyčiojosi iš šių, šias apkalbinėjo, padarė labai daug blogo. Tos mergaitės prašė, kad ji pakalbėtų su šia, prašė, kad ji šią sumuštų už blogus darbus. Nuėjo kartu su šiomis. Norėjo su šia pasikalbėti, mušti šios nenorėjo. Tada pradėjo vytis tą mergaitę. D. ir šios draugė pirmos priėjo prie tos mergaitės. Kai ji priėjo prie jų, pradėjo su šia kalbėtis. Klausė kam ši apkalbinėjo ir skriaudė tas savo drauges. Ta mergaitė viską neigė. Tada D. nuėjo šiek tiek toliau nuo jų ir stovint ten tik nurodinėjo ką daryti. D. sakė „muškit ją, stumdykit ją, paspardykit ją“. Tada jos su ta kita mergaite kartu pradėjo stumdyti tą mergaitę, tačiau dabar jau negali nurodyti tiksliai kas ką darė, konkrečių savo ir kitos mergaitės veiksmų negali nurodyti. Ji tos mergaitės kojomis nespardė. Šią tik stumdė. D. nelindo prie tos mergaitės, sakė, kad šių mamos bendrauja. Nuo kažkokio jos pastūmimo ta mergaitė atsisėdo ir tada pradėjo verkti, sakė, kad šiai skauda ranką. Tada šios jau nebestumdė, kai ši atsistojo, paėmė šią už rankos, norėjo pažiūrėti kas atsitiko su ranka. Ši sakė, kad neimtų stipriai už rankos, nes ta šios ranka buvo išnirusi, kad šiai labai skauda. Tada pradėjo atsiprašinėti, kad stipriai šią pastūmė. Ta mergaitė pasakė, kad viską gerai, nieko tokio. Tada pro šalį ėjo kažkokie 2 vyrai, kurie matė, kad ta mergaitė buvo stumdoma, ir šie pasakė tai merginai, kad ši eitų kartu su jais. Ta mergina nuėjo su tais vyrais. Tada grįžo ten, kur buvo jos daiktai ir beveik iš karto visos iš ten išėjo. Jos su L. nuėjo savo reikalais, tos dvi mergaitės nuėjo savo reikalais. Kai jos grįžo ten, kur buvo daiktai, tai matė, kad telefonas buvo pas D. draugę, matė, kad ši iš telefono išėmė atminties kortelę, įdėjo tą kortelę į savo telefoną, pasakė, kad turės kur įrašyti muziką. Telefoną ši įsidėjo sau į kišenę. Ką ši padarė su tuo telefonu nežino ir pasakyti negali (b.l. 32).

2012-06-26 nutarimu B. B. pripažinta civiliniu ieškovu, ieškinio dydis 115 Lt (b.l. 9).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad J. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2012 m. gegužės 23 d. paėmė nukentėjusiosios R. B. mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele bei jo negrąžino, vėliau jį pardavė, tokiu būdu atvirai pagrobė B. B. priklausantį 410 Lt vertės turtą. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, nurodė visas aplinkybes. Kaltinamosios J. U. parodymus taip pat patvirtina nukentėjusiosios R. B. parodymai bei kiti liudytojų parodymai.

Kaltinamosios J. U. kaltė įrodyta, abejonių nekelia. Jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., kadangi ji atvirai pagrobė svetimą, B. B. priklausantį turtą – mobilaus ryšio telefoną su SIM kortele, kurio vertė – 410 Lt.

Kaltinamosios J. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, ką patvirtino nuoširdžiais parodymais, atlygino padarytą turtinę žalą. J. U. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Sprendžiant J. U. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas nustatė, kad ji pirmą kartą būdama nepilnamete padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl padarytos veikos gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir visiškai atlygino padarytą turtinę žalą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d., teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos ir pagrindai atleisti nepilnametę J. U. nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 93 str. 2 d., skirti jai auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė B. B. buvo pareiškusi 115 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau šalys teismui pateikė susitaikymo protokolą, pagal kurį kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, o kaltinamoji atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai bei jos įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendė:

J. U., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str., ir bylą nutraukti.

Sutinkamai su BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 3 d. 5 p., paskirti J. U. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ją šiuo laikotarpiu tęsti mokslus bei be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

J. U. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti kaltinamosios J. U. ir nukentėjusiosios R. B. susitaikymo protokolą, pagal kurį kaltinamoji ir nukentėjusioji susitaikė, o kaltinamoji atlygino padarytą žalą nukentėjusiajai bei jos įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.