- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-03
- Bylos Nr.
- 2A-43-538/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai
- Trečiasis asmuo
- Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos darbo ginčų komisijai
- Advokatai
- Galina Morozova, Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
- 11.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja P. Markauskienė Procesinio sprendimo kategorija 11.7.2;
2008 m. sausio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Jolitai Mickevičienei, dalyvaujant ieškovei L. J., ieškovės atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui, atsakovės atstovėms A. Š. ir advokatei Galinai Morozovai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovei Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai, trečiajam asmeniui Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos darbo ginčų komisijai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Mosėdžio vidurinės mokyklos (dabartinis pavadinimas – Skuodo rajono Mosėdžio gimazija) darbo ginčų komisijos 2006 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės prašymą dėl 18278,55 Lt neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo iš atsakovės bei priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001 m. lapkričio 12 d. pradėjo dirbti Mosėdžio vidurinėje mokykloje mokytoja pagal terminuotą darbo sutartį, jos darbo užmokestis per mėnesį buvo 1006,45 Lt. Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovei vietoje pradinių klasių mokytojos pradėjus dirbti etikos mokytoja sumažėjo jos darbo krūvis ir darbo užmokestis. Ieškovės teigimu, sumažintas darbo užmokestis jai mokamas neteisėtai, todėl prašo panaikinti Mosėdžio vidurinės mokyklos darbo ginčų komisijos 2006 m. liepos 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovės prašymas sumokėti darbo užmokesčio skirtumą – 18278,55 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš L. J. Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai 2000 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ir 52,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančius surinktus įrodymus, nurodė, kad ieškovė praleido įstatymų nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (DK 27 str. 1 d.). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad ieškovės darbo krūvis buvo sumažintas ir jai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis nuo 2002 m. rugsėjo mėn., o į teismą ieškovė kreipėsi 2006 m. liepos 14 d. Atsakovei prašius taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovei nepateikus įrodymų, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas padarė išvadą, jog ieškovė nesiėmė priemonių, siekdama laiku apginti savo pažeistas teises. Teismas atmetė ieškovės teiginį, kad apie savo pažeistas teises ji sužinojo 2006 m. gegužės 11 d. valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą mokykloje ir pripažinus, kad sumažintas darbo užmokestis ieškovei mokamas neteisėtai, nurodęs, kad ieškovei apie sumažintą darbo užmokestį buvo žinoma nuo 2002 m. rugsėjo 18 d., kuomet jai pirmą kartą buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis.
Šalies argumentai
Ieškovės apeliaciniame skunde prašoma panaikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties instituto taikymą ir aiškinimą, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes daromas tęstinio pobūdžio teisės pažeidimas – nemokamas visas ieškovei priklausantis darbo užmokestis. Be to, teismas nepagrįstai taikė bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą ginčo santykiui dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo (DK 27 str.), nes, apeliantės teigimu, turėtų būti taikoma specialioji teisės norma – DK 298 straipsnis, kuriame nustatyta, jog darbuotojui priteisiamos sumos ne daugiau kaip už trejus metus. Šis terminas nustato ne teisės ginti pažeistą teisę trukmę ir nėra ieškinio senaties terminas, bet materialaus reikalavimo išlaikymo trukmę - materialinės teisės į darbo užmokestį galiojimą. DK 298 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra analogiška CK 3.200 straipsnio teisės normoms, kurios taip pat nustato materialinės teisės galiojimo terminą. Apeliantė akcentuoja ir tai, kad apie teisių pažeidimą jai tapo žinoma tik 2006 m. gegužės 11 d., valstybinei darbo inspekcijai atlikus tyrimą apeliantės skundo pagrindu ir pateikus išvadą, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog apeliantė sutiko dirbti pakeistomis sąlygomis, nes ieškovės tylėjimą ir neveikimą sąlygojo darbdavio – stipresnės darbo sutarties šalies – paaiškinimai, jog apeliantės teisės nėra pažeidžiamos. Be to, darbdavys, keisdamas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, privalėjo gauti ieškovės sutikimą raštu (DK 22-23 str.). Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog ieškovės teisių pažeidimas konstatuotas ir ekspertizės akte. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė mano, kad ji, kaip silpnesnė darbo sutarties šalis, turi teisę į išimtinę jos pažeistų teisių gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovės pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašoma Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad su ieškove 2001 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta terminuota darbo sutartis, pagal kurią ji buvo priimta dirbti Skuodo rajono Mosėdžio vidurinės mokyklos mokytoja. Ieškovė iki 2002 m. rugsėjo mėn. dirbo pradinių klasių mokytoja ir jos darbo užmokestis buvo 1006,45 Lt. Nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovei vietoje pradinių klasių mokytojos ėmus dirbti etikos mokytoja, jos darbo užmokestis sumažėjo iki 600,26 Lt.
Nors gindama savo pažeistas teises, ieškovė teigia, kad jai iš atsakovės turėtų būti priteistas nuo 2002 m. rugsėjo mėn. sumažėjusio darbo užmokesčio skirtumas už 3 metus – 18278,55 Lt, teisėjų kolegijos, nagrinėjančios šią bylą apeliacine tvarka, manymu, tenkinti ieškovės pateikto apeliacinio skundo nėra teisinio pagrindo. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi vadovaudamasis tuo metu galiojusio LR Darbo sutarties įstatymo 42 str. 1 d. ir šiuo metu galiojančio LR DK 297 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias darbuotojas nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą ir tik nustačius darbuotojų teisių pažeidimą (neteisėtų būtinų ir darbo sąlygų pakeitimą) jam gali būti priteistas darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad terminuota darbo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2001 m. lapkričio 12 d. (t. 1, b. l. 15), neterminuota darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos mokytoja, buvo sudaryta 2002 m. balandžio 11 d. (t. 1, b. l. 18), o 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovė pradėjo dirbti etikos mokytoja ir jai buvo mokamas atlyginimas pagal darbo krūvį. Į teismą dėl pažeistų teisių gynybos ieškovė kreipėsi 2006 m. liepos 14 d. (t. 1, b. l. 1-3), taigi praleidusi tuo metu galiojusio LR Darbo sutarties įstatymo 42 str. 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą, o dėl LR Darbo sutarties įstatymo 22 str. 4 d. numatyto vidutinio darbo užmokesčio skirtumo už 3 mėnesius išmokėjimo ieškovė praleido 3 m. senaties terminą (LR DK 27 str. 2 d.). Atsakovei prašius taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškinio senatis būtų buvusi praleista dėl svarbių priežasčių, be to, atsižvelgiant į tai, kad senaties terminas praleistas žymiai, pagrįstai atmetė ieškovės pareikštą ieškinį (DK 27 str. 5 d., CK 1.131 str. 1 d.).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2006 m. gegužės 11 d. valstybinei darbo inspekcijai atlikus patikrinimą mokykloje ir nustačius, kad sumažintas darbo užmokestis ieškovei buvo mokamas neteisėtai. Nors apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie savo pažeistas teises (CK 1.127 str. 1 d.), tačiau nagrinėjamoje byloje teisės į ieškinio atsiradimą sieti su 2006 m. gegužės 11 d. valstybinės darbo inspekcijos atliktu patikrinimu, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2001 m. lapkričio mėn. – 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovei dirbant pradinių klasių mokytoja jos darbo užmokesčio dydis per mėnesį buvo 1006,45 Lt, o nuo 2002 m. rugsėjo mėn. ieškovei pradėjus dirbti etikos mokytoja jai buvo mokamas 600,26 Lt dydžio darbo užmokestis kas mėnesį. Taigi apie pažeistas teises ieškovė turėjo sužinoti jau 2002 m. rugsėjo mėn., kai pradėjo dirbti etikos mokytoja ir jai buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, todėl pripažintina, kad ieškinio senaties terminas baigėsi praėjus vienam mėnesiui nuo šių aplinkybių atsiradimo momento ir šios aplinkybės ieškovei buvo aiškiai žinomos bei suprantamos ir neturint specialių žinių. Be to, pabrėžtina, kad sprendžiant ieškinio senaties termino taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, DK 298 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes šios teisės normos skirtos ne ieškinio senaties termino instituto teisiniam reglamentavimui, bet nustato maksimalų terminą, už kurį darbuotojui gali būti priteisiamas jo negautas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos, jeigu pripažįstamas darbuotojo teisių pažeidimas.
Būtina pažymėti ir tai, kad iš šalių sudarytos darbo sutarties (t. 1, b. l. 18) matyti, kad ieškovės darbo užmokesčio dydis siejamas su jos darbo krūviu, nes darbo sutartyje nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį pagal tarifikaciją. Kadangi ieškovei pradėjus dirbti etikos mokytoja jos darbo krūvis, lyginant su ieškovės darbo krūviu jai dirbant pradinių klasių mokytoja, sumažėjo, mažesnis darbo užmokestis jai buvo mokamas pagrįstai.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad, keisdamas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, darbdavys privalėjo gauti rašytinį darbuotojo sutikimą. Bylos šalių sudaryta darbo sutartis patvirtina, kad ieškovė buvo priimta dirbti Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos mokytoja, todėl ieškovę vietoje pradinių klasių mokytojos paskyrus dirbti etikos mokytoja, atsakovė neprivalėjo gauti ieškovės rašytinio sutikimo, nes nei ieškovės būtinosios darbo sąlygos, nei darbo apmokėjimo sąlygos nesikeitė (1991 m. lapkričio 28 d. LR darbo sutarties įstatymo 8 str. 1 d.). Pažymėtina, kad ieškovė per įstatymo nustatytą terminą neginčijo jos paskyrimo dirbti etikos mokytoja, dirbo atitinkamai mažesnį valandų skaičių ir jai buvo mokamas atitinkamai mažesnis atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, nesant pagrindo pripažinti jos paskyrimą dirbti etikos mokytoja neteisėtu, priteisti ieškovės nurodytą atlyginimo skirtumą už nedirbtą laiką nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovei priteistina 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.), ir tai atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. J. atsakovei Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijai 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.