- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e1-3818-1165/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33244-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Padriezaitė
- Kaltinamasis
- A. K.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai rankoje laikė perlenktą voką, kuriame buvo narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 0,615 g., Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 16,2 %, iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., 20.50 val., kol jam būnant automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo Vasarvietės g., Kaune, šią narkotinę medžiagą pas jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis A. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 20.50 val. jis susitiko su draugu M. A. ir kartu buvo jam priklausančiame automobilyje „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vasarvietės g., Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis su savimi rankoje turėjo 50 eurų kupiūros imitacinį voką, kuriame buvo du tušti folijos ritinėliai ir palaidai paskleista narkotinė medžiaga – kanapės, kurią ketino surūkyti. Tačiau apie 20.50 val. prie jų priėjo policijos pareigūnai. Jis tuo metu rankoje laikė minėtą voką, kuomet pareigūnai atliko jo dalinę apžiūrą. Rankoje turėtą voką su narkotinėmis medžiagomis padavė jiems ir pasakė, kad tai „žolė“. Medžiagų jis neslėpė, iškart pripažino, kad tai jam priklausančios medžiagos. Mindaugas apie jas nieko nežinojo. Kur ir iš ko jis gavo narkotines medžiagas, nežino, nes dažnai nerūko, o medžiagas turėjo gerokai iš anksčiau, todėl kur jas gavo, pasakyti negali (e. b. 1 t., b. l. 39 – 42).
Be paties kaltinamojo parodymų, jo kaltė grindžiama liudytojo parodymais ir baudžiamojoje byloje surinktais rašytiniais įrodymais.
Liudytojas M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. apie 20 val. nuvyko iki A. namų, jį paėmė savo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie vyko į miestą pasivažinėti. Jie susitinka dažnai, nes yra kolegos ir gerai sutaria. Apie 20.30 val. jiems būnant jo automobilyje Vasarvietės g., Kaune, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, netoliese Kleboniškio miško, prie jų priėjo policijos pareigūnai, prisistatė, parodė pažymėjimus ir liepė jiems išlipti. Vienas pareigūnų atliko jo dalinę asmens apžiūrą, kurios metu nieko draudžiamo nerado bei apžiūrėjo jo automobilį. O kitas pareigūnas apžiūrėjo jo draugą A. ir pas jį rado, kaip suprato, narkotinės medžiagos – kanapių. Kur pas jį rado minėtas medžiagas, jis nežino ir nematė, tik pamena, kad po to ėjo iki pareigūnų automobilio supildyti dokumentus, kur ir suprato kas nutiko. Ką A. sakė pareigūnams negirdėjo, jis buvo šiek tiek toliau nuo jo ir pareigūno, kuris apžiūrėjo jį, tad apie „žolę“ sužinojo tik vėliau. Apie A. turimas narkotines medžiagas jis nieko nežinojo, mašinoje esantis kanapių kvapas greičiausia buvo nuo jų, nes jis pats „žolės“ nerūko, tačiau ir automobilyje sėdint įtarimo, kad draugas gali turėti žolės nebuvo. Kur jis gavo narkotinių medžiagų nežino, bet jam nesiūlė ir prie jo nerūkė, jie apie tai niekada nekalbėjo (e. b. 1 t., b. l. 28 – 31).
2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. vykdant tarnybą kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju M. S., apie 20.50 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vasarvietės g., Kaune, pastebėjo transporto priemonę „BMW“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) Priėjo prie minėtos transporto priemonės. Priekinėje keleivio pusėje sėdintis A. K., gim. (duomenys neskelbtini), atidarė automobilio langą. Pajautė galimai narkotinių medžiagų kvapą. A. K. ir priekinėje vairuotojo pusėje sėdinčio M. A., gim. (duomenys neskelbtini), paprašė išlipti iš automobilio. A. K. atliekant dalinę asmens apžiūrą rankose buvo rastas kartoninis perlenktas vokas, kuris simbolizavo 50 eurų kupiūrą, kuriame buvo du folijos ritinėliai bei išberta galimai augalinės kilmės narkotinė ar psichotropinė medžiaga. A. K. paaiškino, kad rasta medžiaga yra ,,žolė“, kurios yra apie 0,5 gramo. Dėl narkotinių medžiagų vartojimo šlapimo tyrimo atlikimui A. K. buvo nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Pažymima, kad M. A. priklausančių neleistinų daiktų nerado, todėl šiam buvo įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą (e. b. 1 t., b. l. 5 – 6).
2023 m. spalio 23 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dovanų voko su 50 eurų kupiūros atvaizdu, 2023 m. rugpjūčio 30 d. rasta pas A. K., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,615 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 % (e. b. 1 t., b. l. 20 – 23).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. šlapime, paimtame 2023 m. rugpjūčio 30 d. 21.30 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (e. b. 1 t., b. l. 62).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
BK 259 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, įtrauktos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslams, sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5. Aptariamo nusikaltimo dalyko požymis – kiekis – yra svarbus, nes pagal jį diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Rekomendacijos) patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu. Kaip matyti iš minėto sąrašo, dideliu ar labai dideliu kiekiu, priklausomai nuo narkotinės ar psichotropinės medžiagos rūšies, gali būti pripažįstami įvairūs svoriai, Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatytas ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos bendras svoris, rūšis, pavadinimas, bet ir pačios narkotinės / psichotropinės medžiagos kiekis.29
Šiuo atveju, A. K. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, kadangi jis su savimi laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,615 g, Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 16,2 %, Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltinamasis patvirtino, kad 2023 m. rugpjūčio 30 d. jis su savimi rankoje turėjo 50 eurų kupiūros imitacinį voką, kuriame buvo du tušti folijos ritinėliai ir palaidai paskleista narkotinė medžiaga – kanapės, kurias ketino surūkyti. Tai, kad pas kaltinamąjį rankose, dalinės apžiūros metu, buvo rastas vokas, kuriame buvo du tušti folijos ritinėliai ir palaidai paskleista narkotinė medžiaga – kanapės, patvirtina ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada patvirtina, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš dovanų voko su 50 eurų kupiūros atvaizdu, 2023 m. rugpjūčio 30 d. rasta pas A. K., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,615 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,2 %.
Pažymėtina, kad asmens veiksmus kvalifikuojant pagal atitinkamą BK 259 straipsnio dalį, būtina įvertinti rastų narkotinių medžiagų kiekį. Kaip minėta, kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis, kurių masė yra 0,615 g (16,2 %, proc.). Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Rekomendacijas, A. K. su savimi turėtos narkotinės medžiagos – kanapių kiekis (0,615 g) laikomas nedideliu. Akivaizdu, kad tokį nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį kaltinamasis su savimi laikė neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti. Tai, jog kaltinamasis narkotines medžiagas laikė neturėdamas tikslo jas platinti, o savo reikmėms, patvirtina ir liudytojo parodymai, kad apie kaltinamojo laikomą narkotinę medžiagą nieko nežinojo ir jam jos siūlyta nebuvo bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta aplinkybė, kad A. K. šlapime, paimtame 2023 m. rugpjūčio 30 d. 21.30 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Akivaizdu, kad veikos padarymo metu kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamojo A. K. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Dėl A. K. skirtinos bausmės ir kitų klausimų
Skiriant bausmę A. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos keturios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, o turtinė ar neturtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nebuvo padaryta, civilinio ieškinio byloje nėra. Iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir jam siūloma bausme (bauda) bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės (e. b. 1 t., b. l. 81 – 84). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokurorė pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis A. K., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. K. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis, baustas administracine tvarka, psichiatrijos klinikos stacionare ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas, teisiamas pirmą kartą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė, bei atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam baudos dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- 0,460 g kanapės (antžeminės dalys), supakuotos į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir sudėtos į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „Lietuvos policijos*Kriminalistinių tyrimų centras Nr.3*Dokumentams“, saugomos Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinos.
Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro 308,84 Eur už objektų tyrimą. BPK 103 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, jog proceso išlaidas sudaro ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį. Taigi, nekyla abejonių, kad išlaidos, kurios yra patiriamos tais atvejais, kai ekspertas ar specialistas atlieka tyrimą kaip tarnybinę užduotį, negali būti vertinamos kaip proceso išlaidos. Nagrinėjamu atveju pas kaltinamąjį rastos medžiagos tyrimas, po kurio buvo pateikta specialisto išvada, buvo atliktas ikiteisminio tyrimo pareigūno iniciatyva. Šį tyrimą kaip tarnybinę užduotį, vykdydamas savo tarnybines pareigas, atliko Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras, todėl priteisti tyrimui išleistą pinigų sumą kaip proceso išlaidas iš kaltinamojo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 15 MGL, tai yra 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. K. sumažintą bausmę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:
- 0,460 g kanapes (antžemines dalis), supakuotas į bespalvį plastikinį užspaudžiamą maišelį ir sudėtas į voką, kuris užklijuotas ir užantspauduotas antspaudu „Lietuvos policijos*Kriminalistinių tyrimų centras Nr.3*Dokumentams“, saugomus Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
Proceso išlaidų, kurias sudaro 308,84 Eur, iš A. K. nepriteisti.
Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.