- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- I1-5847-283/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00168-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir D. G.) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, ir atsakovės atstovas) priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis per 2019 m. spalio 30 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14-ajame būryje. Tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Visuomenės sveikatos centras). Teigė, kad nors Visuomenės sveikatos centras patikrinimų metu nustatė higienos normų pažeidimų, tačiau jie nebuvo šalinami. Pareiškėjas nurodė, kad siena, skirianti gyvenamąją patalpą nuo prausyklos ir dušinės, neturi garso izoliacijos, todėl nuolatos girdėjo vandens tekėjimą ir kitus garsus, kurie trukdė pareiškėjui išsimiegoti. Be to, šios sienos viršutinėje dalyje yra plyšių, per kuriuos į gyvenamąją patalpą patekdavo drėgmė, dėl to ant sienos veisėsi pelėsis. Nurodė, kad patikrinimo metu Visuomenės sveikatos centro darbuotojai patalpos drėgmei nustatyti matavimus atliko patalpos viduryje, nors drėgmės šaltinis buvo nurodyta siena. Tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose veisėsi blakių ir tarakonų, kurie trukdė tinkamai išsimiegoti ir turėjo neigiamos įtakos sveikatai. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – jautė dvasinius bei kitus išgyvenimus, pablogėjo sveikata ir savijauta (b. l. 1–2).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į skundą prašė D. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14-ojo būrio patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kurio viena siena ribojasi su gyvenamąja patalpa. Tvirtino, kad sanitarinį mazgą ir gyvenamąją patalpą skiria plytų mūro siena ir cementinė plokštė, atspari drėgmei, šioje sienoje plyšių nėra. Nurodė, kad pataisos įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, o esant būtinumui, pagal nuteistųjų rašytinius prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Trečiojo sektoriaus 2-ojo būrio patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, patalpas galima vėdinti ir per langus, o 14-ojo būrio (buvusio 17-ojo būrio) patalpos vėdinamos per langus. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 110 straipsnio 1 dalies 3 punktas įpareigoja nuteistuosius valyti savo gyvenamas patalpas, todėl jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų budėtojo pareigas, t. y. kasdien tinkamai patalpas valytų, jas vėdintų, jose negalėtų atsirasti pelėsis ar veistis parazitai. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudarę sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Utenos deratizacija“, kuri teikia kenkėjų kontrolės paslaugas. Vertino, kad pareiškėjo teiginiai apie pataisos įstaigos galimai neteisėtus veiksmus, teisės aktų pažeidimus yra bendro pobūdžio, abstraktūs, o pareiškėjo neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu (b. l. 12–16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš suinteresuoto asmens kalinimo Pravieniškių PN-AK teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Be to, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, taikymas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Išanalizavus pareiškėjo skunde nurodytas faktines aplinkybes, sprendžiama, jog D. G. aiškiai ir konkrečiai apibrėžė, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2021 m. sausio 25 d. (b. l. 1).
Bylos duomenimis, pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje: nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 19 d. – 14-ojo (iki 2020 m. sausio 7 d. – 17-ojo) būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, o nuo 2020 m. sausio 20 d. iki 2021 m. sausio 25 d. – 2-ojo būrio 5-ojoje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 19); nuo 2019 m. spalio 30 d. iki 2020 m. sausio 19 d. D. G. buvo kalinamas 14-ojo (buvusio 17-ojo) būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje, kurios viena siena ribojasi su šio būrio sanitariniu mazgu (b. l. 12–13, 19, 33).
Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 14-ojo būrio 1-osios gyvenamosios patalpos siena, skirianti šią patalpą nuo prausyklos ir dušinės, yra be garso izoliacijos, todėl jis nuolatos girdėjo vandens tekėjimą ir kitus garsus, kurie trukdė išsimiegoti.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14-ojo būrio patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kurio viena siena ribojasi su gyvenamąja patalpa; sanitarinį mazgą ir gyvenamąją patalpą skiria plytų mūro siena ir cementinė plokštė, atspari drėgmei. Nagrinėjant bylą, aplinkybių, sudarančių pagrindą netikėti šiais atsakovės atstovo nurodytais duomenimis nenustatyta, todėl jais remiamasi darant išvadas.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus (toliau – Kalėjimų departamentas) 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), galiojusios iki 2020 m. gruodžio 22 d., numatė pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų (toliau – pataisos įstaigos) nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.1 punkte numatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami nuteistųjų gyvenamieji kambariai; sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui) (5.7 punktas); pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiami nuteistųjų gyvenamieji kambariai (7.1 punktas); sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (7.7. punktas).
Pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles, lengvajai ir paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamieji kambariai įrengiami pagal šiuos reikalavimus: išorinės lauko sienos statomos iš mūro, surenkamo gelžbetonio arba monolitinio gelžbetonio (11.1 punktas); perdangos išliejamos iš gelžbetonio, mūro arba iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, kurių storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm (11.2 punktas); pirmajame aukšte esančių gyvenamųjų kambarių pagrindas įrengiamas iš cementinio skiedinio (11.3 punktas); grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (11.4 punktas). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamųjų kambarių įrengimui nustatė šiuos reikalavimus: išorinės lauko sienos statomos iš mūro, surenkamo gelžbetonio arba monolitinio gelžbetonio; mūro sienos tarp gyvenamųjų kambarių turi būti ne plonesnės kaip 25 cm storio, o gelžbetonio sienos tarp gyvenamųjų kambarių – ne plonesnės kaip 8 cm storio (13.1 punktas); perdangos išliejamos iš gelžbetonio, mūro arba iš surenkamų gelžbetoninių plokščių, kurių storis turi būti ne mažiau kaip 12 cm (13.2 punktas); pirmajame aukšte esančių gyvenamųjų kambarių pagrindas įrengiamas iš cementinio skiedinio (13.3. punktas); gyvenamųjų kambarių grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, danga turi būti atspari drėgnam valymui ir dezinfekcinių medžiagų poveikiui (13.4 punktas); gyvenamuosiuose kambariuose įrengiama ne mažesnė kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabina; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis (13.5 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normose HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) papildomų reikalavimų sanitarinių mazgų ar gyvenamųjų patalpų įrengimui nėra nustatyta.
Išanalizavus nurodytas teisės normas, daroma išvada, kad teisės aktai nereikalauja, jog pataisos įstaigos sienos privalo būti įrengiamos taip, kad užtikrintų visišką garso izoliaciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginys, kad gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo skirianti siena įrengta netinkamai, yra subjektyvaus pobūdžio, jam patvirtinti pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Be to, nagrinėjant bylą, nenustatyta duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjas dėl aptariamo nepatogumo (iš sanitarinio mazgo sklindančių garsų) ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kad dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio triukšmo lygio nustatymo būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas.
Visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80)PA-143 konstatuota, kad Trečiojo sektoriaus 17-ojo ir kitų būrių nuteistiesiems, to paties pastato pirmame aukšte bendrojo naudojimo prausyklose yra įrengti dušai, bei nurodyta, kad nuteistųjų prausimosi grafikas nėra nustatytas, po darbo grįžę nuteistieji gali duše praustis bet kuriuo metu (b. l. 33–38). Atsižvelgus į Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Trečiojo sektoriaus nuteistųjų dienotvarkių duomenis, kad laikas nuo 22 val. 20 min. iki 6 val. 20 min. yra skirtas nuteistųjų miegui (b. l. 7–9), sprendžiama, kad nėra tikėtina, jog nuteistųjų nakties miego metu sanitariniu mazgu galėjo naudotis kiti nuteistieji, dėl ko galėjo sklisti tekančio vandens garsas.
Pareiškėjas teiginiui, kad dėl girdimo tekančio vandens garso negalėjo miegoti naktimis, pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų D. G. asmens sveikatos istorijos išrašų duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl sutrikusio miego į medicinos darbuotojus nesikreipė (b. l. 20–32). Taigi, vien abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad 14-ojo būrio 1-osios gyvenamosios patalpos siena, skirianti šią patalpą nuo prausyklos ir dušinės, įrengta netinkamai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK pažeidė Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus.
Be to, pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė ir tai, jog per sienos, skiriančios gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo, viršutinėje dalyje esančius plyšius į gyvenamąją patalpą patekdavo drėgmė, dėl to patalpoje veisėsi pelėsis. Nurodė, kad Visuomenės sveikatos centro darbuotojai patalpos drėgmės matavimus atliko patalpos viduryje, nors drėgmės šaltinis buvo siena, skirianti gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą bei pateiktoje Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2021 m. gegužės 18 d. pažymoje Nr. 77-1043 nurodė, kad gyvenamosiose patalpose užtikrinama tinkama temperatūra, o esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus, išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pravieniškių PN-AK tvirtino, kad 14-ojo (buvusio 17-ojo) būrio 1-ąją gyvenamąją patalpą nuo sanitarinio mazgo skiriančioje sienoje plyšių nėra, šio būrio patalpos vėdinamos per langus. Paaiškino, kad patalpų švarai ir tvarkai palaikyti suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės, bei pabrėžė, kad jei patalpose gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas, t. y. kasdien tinkamai jas valytų, vėdintų, jose pelėsis negalėtų veistis (b. l. 13, 33).
Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus reglamentuoja Higienos norma HN 134:2015. Higienos normos HN 134:2015 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., o 39 punktas – kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Išanalizavus atsakovės atstovo pateiktų Visuomenės sveikatos centro 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-143 ir 2019 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-9093) duomenis, daroma išvada, kad 14-ojo (buvusio 17-ojo) būrio patalpose pelėsio nebuvo rasta (b. l. 33–38, 39–46).
Vertinant pareiškėjo skundo teiginį, kad jis ne kartą kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų 14-ajame būryje, atsižvelgiama, kad byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas dėl Higienos normos HN 134:2015 16 ir 39 punktų reikalavimų pažeidimų būtų kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Visuomenės sveikatos centras netinkamai atliko gyvenamosios patapos santykinės drėgmės matavimus, tačiau šios aplinkybės nekonkretizavo, nenurodė, kada konkrečiai Visuomenės sveikatos centras, jo vertinimu, netinkamai atliko oro santykinės drėgmės matavimus, tokių duomenų teismui nepataikė.
Pareiškėjo pateikto nuteistajam N. R. adresuoto Visuomenės sveikatos centro 2020 m. spalio 13 d. rašto Nr. (2-12 4.80)2-80052 „Dėl skundo“ duomenimis, Visuomenės sveikatos centrui 2020 m. rugsėjo 16 d. atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14-ojo būrio 1-ojoje sekcijoje (kairėje sienoje kampe) yra vietomis matomo pelėsio (b. l. 3–4). Visuomenės sveikatos centras konstatavo, kad nors šioje gyvenamojoje patalpoje nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, tačiau šią gyvenamąją patalpą galima išvėdinti per atsidarinėjančius langus, o nustatyti patalpos oro santykinės drėgmės parametrai atitiko Higienos normos HN 134:2015 keliamus reikalavimus; fakto, kad sanitarinį mazgą nuo 14-ojo būrio 1-os gyvenamosios patalpos skirianti siena, būtų įtrūkusi, nenustatė (b. l. 3).
Remiantis šiais duomenimis, daroma išvada, kad Trečiojo sektoriaus 14-ojo būrio 1-ojoje gyvenamojoje patalpoje santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.
Teismas vertina, jog aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad pats pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrą dėl Higienos normų reikalavimų pažeidimo, nesudaro pagrindo abejoti Visuomenės sveikatos centro 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu nustatytu Higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimo faktu (b. l. 3).
Apibendrinus tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu neužtikrino Higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimo laikymosi.
Be to, D. G. teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog gyvenamosiose patalpose veisėsi tarakonų ir blakių, dėl ko negalėjo išsimiegoti ir pablogėjo sveikata.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 23 d. pataisos įstaiga yra sudariusi su UAB „Utenos deratizacija“ Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-203 (toliau – sutartis Nr. 76-203), pagal kurią, įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pataisos įstaiga apie pastebėtus kenkėjus informuoja UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją; informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje; patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas; nuteistieji, pastebėję gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose kenkėjus, apie juos privalo pranešti savo būrio resocializacijos specialistui.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), 11 punktas numato, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (3 priedas).
Pareiškėjo pateikto nuteistajam N. R. adresuoto Visuomenės sveikatos centro 2020 m. spalio 13 d. rašto Nr. (2-12 4.80)2-80052 „Dėl skundo“ duomenimis, Visuomenės sveikatos centras 2020 m. rugsėjo 16 d. atliko patikrinimą Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 14-ojo būrio 1-ojoje sekcijoje ir šios operatyvios kontrolės metu buvo rasta blakių ir jų liekanų (b. l. 3). Atsakovės atstovas pateikė Sutartį Nr. 76-203, sudarytą tarp UAB „Utenos deratizacija“ ir Pravieniškių PN-AK, 2020 m. kovo 9 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 76-41 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis), sudarytą tarp Pravieniškių PN-AK ir UAB „Utenos deratizacija“, UAB „Utenos deratizacija“ atliktų darbų aktus (b. l. 61–71, 47–49). Visuomenės sveikatos centro 2019 m. lapkričio 28 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-9093 ir 2020 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-143 duomenimis, Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų nenustatyta (b. l. 39–46, 33–38). UAB „Utenos deratizacija“ 2019 m. lapkričio 11 d. Atliktų darbų akto Nr. 11-11-03 duomenys patvirtina, kad Trečiojo sektoriaus 17-ojo (vėliau – 14-ojo) būrio gyvenamosiose patalpose buvo atlikti kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai (b. l. 47).
Teismas vertina, kad tiek Atliktų darbų akto Nr. 11-11-03 duomenys, tiek aplinkybė, kad atsakovės atstovas buvo sudaręs sutartį dėl kenkėjų naikinimo, nepaneigia Visuomenės sveikatos centro 2020 m. rugsėjo 16 d. patikrinimo metu nustatyto blakių buvimo gyvenamojoje patalpoje fakto.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Pravieniškių PN-AK veiksmai, atlikti vykdant kenkėjų monitoringą bei naikinimą, buvo nepakankami, todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos 20 punkto reikalavimų pažeidimą.
Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK galėtų būti vertinamos kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau nustatytų kalinimo sąlygų pažeidimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžta kaip fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų jis patyrė dvasinius ir kitus išgyvenimus, ir prašė priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą piniginėmis lėšomis, atsižvelgiama į tai, kad teisminėje praktikoje pripažįstama, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų asmens teisių gynimo būdas. EŽTT jurisprudencijoje konstatuojama, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti laikomas kaip savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-601/2013, 2016 m. gegužės 30 d. nutartį ir administracinėje byloje Nr.A-1107-442/2016 ir kt.).
Byloje pateiktais D. G. asmens sveikatos istorijos duomenimis, 2019 m. spalio 30 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų į gydytojus nesikreipė (b. l. 23-32). Be to, ginčo laikotarpiu dėl patiriamų nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, psichologinių problemų, kurias galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, pareiškėjas nesikreipė ir į Pravieniškių PN-AK Psichologinę tarnybą (b. l. 60).
Nagrinėjant bylą nenustačius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjui būtų kilę gilūs, ilgalaikiai padariniai pareiškėjo fizinei ir (ar) psichinei sveikatai, o nustatyti higienos normų pažeidimai (dėl gyvenamojoje patalpoje buvusio pelėsio ir nepakankamo kenkėjų naikinimo) vertinami kaip neintensyvūs, daroma išvada, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o apsiriboti jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktų reikalavimus atitinkančioje aplinkoje pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad buvo pažeista D. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 2019 m. spalio 30 d. – 2021 m. sausio 25 d. laikotarpiu buvo pažeista D. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje sąlygas.
Kitą D. G. skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.