- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-215-175/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- I. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. S. (I. S.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendį, kuriuo už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą jam paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2008 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 6 d.Komisijos 2018 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Alytaus apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą dėl komisijos nutarimo, 2018 m. vasario 20 d. nutartimi jį atmetė. Nutartyje konstatuota, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra tinkamas, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis I. S. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas priėmė nevisai motyvuotą ir šališką nutartį, vadovavosi tik komisijos nutarimu ir visai neatsižvelgė į pateiktą skundą. Nutartyje teismas vertino nusikaltimo sunkumą, paskirtos ir neatliktos bausmės santykį, nuobaudas, nors šios aplinkybės negali būti vertinamos ir nėra esminės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Teisėja nutartyje nurodė, kad nuteistasis turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, tačiau toks mąstymas yra žalingas. Visų su lygtiniu paleidimu ir probacija susijusių institucijų tikslas yra tik nubausti asmenį, niekam neįdomus nuteistųjų pataisos procesas. Skunde nuteistasis pažymi, kad apylinkės teismo nutartyje akcentuota aplinkybė dėl civilinio ieškinio nemokėjimo neturi reikšmės, kadangi per 10 metų niekas neparagino sumokėti ieškinio ar bent pradėti jį mokėti. Pats savo iniciatyva nebemoka, nes neturi nukentėjusiųjų kontaktinių duomenų, nežino kam mokėti. Pasak nuteistojo, nutartyje esantys teiginiai, kad nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų turimiems finansiniam įsipareigojimams vykdyti, elgiasi siekdamas naudos sau, yra nelabai protingi ir yra toli nuo tiesos. Nuteistasis stengiasi padėti žmonėms, vykdo Alacho nurodymus. Dirbdamas pataisos namuose reguliariai siunčia pinigus į „(duomenys neskelbtini)“ fondą, aukoja sergantiems vaikams.Skunde nesutinkama ir su prokurorės atsiliepime išdėstyta pozicija. Prokurorė nurodo, kad nuteistasis nemoka civilinio ieškinio, subjektyviai traktuoja įstatymo nuostatas. Tačiau pati prokurorė, neatsižvelgdama į nuteistojo pateiktus rašytinius įrodymus apie pažeidžiamas teises ir kovą su viešojo administravimo subjektais, priėmė subjektyvų sprendimą, kuris prieštarauja nuteistojo išlaisvinimui iš pataisos namų. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jo padaryti vidaus tvarkos pažeidimai yra analogiški ir pasikartojantys, o teisėja šią aplinkybę nurodo kaip nuteistojo problemą ir anarchiją pataisos įstaigos administracijos atžvilgiu. Atkreipiamas dėmesys, kad už paskutines 15 drausminių nuobaudų nuteistasis yra pateikęs ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Skiriamos nuobaudos yra tik pataisos įstaigos administracijos susidorojimas ir piktnaudžiavimas. Už tą patį negalima bausti penkiolika kartų iš eilės. Už visus pažeidimus yra nubaustas, nors daugelis nuobaudų neturi teisinio pagrindo. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad kardinaliai pakeitė savo elgesį, mąstymą, nuostatas ir įsitikinimus. Nesisvaigina, o tai buvo pagrindinė problema anksčiau. Tolesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimas yra žalingas visuomenei, valstybės ekonomikai. Būdamas laisvėje galėtų dirbti, būtų naudingesnis visuomenei ir nebūtų išlaikomas. Likusios bausmės dalies atlikimas jokios naudos neduos. Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo I. S. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis I. S. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (68 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229 redakcija)). Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje I. S., nors ir dalyvaujančiam socialinės reabilitacijos programose ir mokymuose, vis dar nustatomi šeši kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Svarstant probacijos galimybę svarbu tai, kiek nuteistasis deda pastangų mažinti minėtų veiksnių įtaką savo neteisėtam elgesiui. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, savo elgesiu stengiasi įrodyti, kad yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, laikytis įstatymų ir daugiau nenuskalsti, pateiktoje bylos medžiagoje nėra. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis, nors ir kreipiasi į psichologinės tarnybos specialistus, noriai su jais bendrauja, tačiau priimti jo atžvilgiu vykdomų priemonių rezultatų nesugeba. Per visą bausmės atlikimo laiką (nuo 2008 m. vasario 6 d.) nuteistasis I. S. nei karto neskatintas, tačiau baustas net 59 kartus už įvairius vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Šią aplinkybę skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas akcentavo pagrįstai, kadangi nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas prisitaikyti prie nustatytos tvarkos, laikytis taisyklių ir paklusti teisėtiems reikalavimams yra svarbus faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant probacijos taikymo galimybę konkretaus asmens atžvilgiu. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų pareigų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiuo atveju I. S. elgesys viso bausmės atlikimo metu nesudaro pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad jo atžvilgiu jau šiuo metu taikoma probacija bus efektyvi ir pasieks savo tikslus. Pagrįstas abejones dėl probacijos sėkmingumo kelia ir socialinio tyrimo išvadoje esantys duomenys apie nuteistojo požiūrį į nustatytas taisykles ir tvarką (nesupranta jų reikalingumo), polinkį save pateisinti, neigiamą požiūrį į pareigūnus. Tai, kad nuteistasis yra įsitikinęs, kad nuobaudos skirtos nepagrįstai, teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą neturi, kadangi duomenų apie paskirtų nuobaudų panaikinimą byloje nėra.Pagrindo manyti, kad nuteistasis deda maksimalias pastangas nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui ir tikėtis, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals neduoda ir socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Nuteistojo I. S. nusikalstamo elgesio rizika nuo 73 balų sumažėjo iki 68 balų, tačiau vis tik išlieka vidutinė. Nesant objektyvių duomenų apie nuteistojo pastangas mažinti šią nusikalstamo elgesio riziką, kolegija tokio balų pokyčio nelaiko žymiu ir pakankamu lygtinio paleidimo taikymui. Be to, negali būti neatsižvelgiama į tai, kad didžiąją (63 iš 68) nuteistajam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo dalį sudaro dinaminiai veiksniai. Tai reiškia, kad I. S. nepriekaištingai elgdamasis ir aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo mąstymą ir požiūrį pagal jam nustatytas problemines sritis, šią riziką gali sumažinti iki minimalios.Skundžiamoje nutartyje be paminėtų aplinkybių pagrįstai įvertintas ir nuteistojo pareigos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nevykdymas. Šios pareigos nevykdymą I. S. pateisina nukentėjusiųjų kontaktinių duomenų neturėjimu, tačiau ši aplinkybė jo nuo minėtos pareigos vykdymo neatleidžia. Duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų bandęs gauti informaciją apie tai, kokiu būdų jam atlyginti priteistą civilinį ieškinį, pateiktos bylos medžiagoje nėra. Be to, socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, kad pokalbių metu nuteistasis pats patvirtino, kad nėra suinteresuotas padengti priteistą civilinį ieškinį.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo I. S. (I. S.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.