Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-02-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-53-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-02-25
Bylos Nr.
A18.-53-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-05092-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J. I.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
A18.-53-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-05092-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 19.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. vasario 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. I., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. I. 2019 m. gruodžio 1 d. apie 00.15 val. adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,33 prom. neblaivumas) viešoje vietoje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir trukdė jiems atlikti jiems pavestas pareigas. Šiais veiksmais A. J. I. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. J. I. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 30 d. jį aplankė sūnus A. I.. Jie tą vakarą gėrė degtinę nuo maždaug 19 val. iki vidurnakčio, išgėrė gal 0,35 litro, o sūnus atėjo galimai jau išgėręs. Paskui jis sūnų lydėjo namo. Sūnus turi bėdą, kad pavartojęs alkoholio jis krenta, nesiorientuoja. Kai jis sūnų palydėjo beveik iki NESTE kolonėlės (duomenys neskelbtini) gatvėje, matė, kad sūnui blogai, sakė jam, kad eitų pas jį į namus pernakvot, nes jis gyvena vienas dviejų kambarių bute, todėl yra vietos, ir jie nuėjo. Kartais sūnus krisdavo, tada jis sūnų pakeldavo ir eidavo toliau. Pakeliui, (duomenys neskelbtini), yra keli barai, sūnus ten krito. Iš kažkur atsirado policija, nors ji tikrai ne dėl jų buvo iškviesta, pareigūnai tiesiog pamatė sūnaus būklę. Policininkai pristojo prie sūnaus dėl to, kad jis yra girtas ir reikia jį vežti. Jis, kaip tėvas, pasakė, kad jo namai yra už 100 metrų nuo šios vietos ir veda sūnų namo, bet policininkai to padaryti neleido, sakė, kad reikės sėsti į tarnybinį automobilį, o jis su tuo, kaip tėvas, nesutiko. Jo namas matėsi iš tos vietos, jis tai pareigūnams parodė ranka, tačiau pareigūnai atsakė, kad sūnus jau jiems pasipriešino ir jį reikia vežti. Jis prisimena, kad buvo susistumdymas su sūnumi, o paskui jau atsimena tik kaip buvo areštinėje. Jo sūnus būna, kad nesiorientuoja išgėręs, į agresiją reaguoja agresija. Jis neatsimena, ką paskambinęs sakė policijai, skambino pagalbos. Policininkai jį vadino necenzūriniais žodžiais, kalbėjo nepagarbiai, nors jo girtumas buvo lengvas ir su juo neturėjo taip elgtis. Jis tiesiog gynė sūnų. Tyrėjas jam sakė, kad jeigu buvo 100 metrų atstumas iki namų, tai pareigūnai galėjo juos tiesiog palydėti. Jis nelabai suprato tokio policijos elgesio. Jis policijai nesipriešino, tiesiog prašė, kad jie neimtų sūnaus. Jis sūnų laikė, prašė, kad jo neišvežtų ir leistų parvesti namo, o pareigūnai sakė, kad jis sūnų paleistų, stūmė jį. Po to jį įsodino į tarnybinį automobilį dėl to, kad nepaleido sūnaus. Jis mano, kad pareigūnai elgėsi netinkamai. Tuo metu jis nesijautė labai girtas, ėjo normaliai, įpūtė 1,3 promilės. Laiko tarpo iki, kol buvo pristatytas į policiją nepamena, nes mano, kad prieš jį panaudojo kažkokias priemones.

Liudytojas A. I., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis įvykį prisimena. Jis gyvena su mama (duomenys neskelbtini). A. J. I. yra jo tėvas, gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio vakarą jis buvo pas tėvą svečiuose, atėjo gal jau truputį išgėręs. Jie gėrė degtinę, išgėrė 0,7 l. Po to nutarė grįžti pas tėvą pernakvoti. Jis šiaip neserga, nebent slogomis, nežino, kodėl jam pasidarė silpna tą vakarą. Būna, kad kartais silpnoka pasidaro, vieną kartą jau taip buvo, kad negalėjo atsistoti, atsiremti ranka, kaip raumenys nedirbtų. Įvykį jis atsimena sunkiai, kadangi jam buvo silpna, atsimena, kad kažkas priėjo, paskui atsimena, kad buvo prie automobilio, jam dujom papurškė policininkas, atsimena, kad komisariate jam liepė akis išsiplauti. Neatsimena, kad priešinosi policijai. Jį su tėvu iš policijos paleido atskirai ir jie susitiko. Tėvas papasakojo, kad skambino BPC, kad jį irgi sulaikė ir viskas.

Liudytoja V. I., apklausta teismo posėdyje, parodė, kad kartu su A. J. I. negyvena, jis yra jos buvęs sutuoktinis. Jos sūnus A. netoleruoja alkoholio, tik truputį išgeria ir krenta arba tiesiog užmiega. Ligomis jis neserga, priklausomybės alkoholiui neturi, bet kai išgeria, tai kur eina, ten krenta. A. J. I. alkoholį toleruoja, jis būdamas lengvo girtumo, negalėjo nežinoti savo namų adreso. Nei vienas, nei kitas nėra agresyvus. Įvykio dieną ji galvojo, kad sūnus pasiliko pas tėvą, nes iš vakaro sakė, kad tėvas jį kviečia. Ji jam iš karto sakė, kad pasiliktų nakvoti pas tėvą. Ji 22 val. skambino, vyras nekėlė ragelio, paskui 12 val. skambino, irgi nekėlė. Ji turi globotinę, jai pasakė, kad turbūt sūnus liko pas tėvą nakvoti ir rami nuėjo miegoti, o iš ryto sužinojo naujieną, kai sugrįžo. Ji jo rankinėje rado atspausdintą policijos raštą, labai susijaudino, A. paklausė, kas atsitiko, šis papasakojo, kad buvo areštinėje. Sakė, kad jį tampė, nutraukė rankinės diržą, kad jam pasidarė bloga ir jis nuvirto. Sakė, kad galvojo eiti namo, bet tėvas pasiūlė grįžti atgal, nes jie nedaug buvo nuėję, tada pasirodė policininkai, kurie galvojo, kad jie išėjo iš baro ir neleido jiems grįžti į tėvo namus.

Liudytojas K. I., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad jis yra Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyr. patrulis. Šis įvykis buvo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje du neblaivūs asmenys nevykdė reikalavimų, tikslios datos ir laiko nepamena. Įvykio dieną patruliavo su patruliu P. S. ir važiuodami pro (duomenys neskelbtini) parduotuvę pastebėjo du vyriškius, vienas iš jų gulėjo ant žemės, negalėjo atsikelti, kitas bandė kelti ir tas, kuris bandė kelti, sėdi teismo salėje (A. J. I.). Privažiavę pabendravo su vyriškiais, iš karto tapo aišku, kad abu asmenys neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, asmenys negalėjo paaiškinti, kur gyvena. Jie bandė nuo žemės pakelti tą vyriškį, kuris griuvinėjo ir savarankiškai negalėjo paeiti, ir įsodinti jį į tarnybinį automobilį. Tas pilietis pradėjo priešintis, tuo tarpu A. J. I. pradėjo laikyti tą asmenį ir trukdė jiems įsodinti, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitraukti, netrukdyti atlikti savo darbo. A. J. I. buvo blaivesnis, negriuvinėjo, bet taip pat buvo neblaivus, jo girtumo neatsimena. Buvo įmanoma suprasti, ką jis šnekėjo. A. J. I. aiškino, kad kitas asmuo yra jo sūnus, bet nepasakė, kokiu adresu gyvena. Sakė, kad palydės sūnų namo. Pareigūnai sutiko, tačiau kai A. J. I. bandė pakelti sūnų, niekaip jo nepakėlė, todėl iki namų nuvesti niekaip negalėjo. Asmenį pakėlė policijos pareigūnai, įsodino į privažiavusį tarnybinį automobilį. Asmuo pats nelabai pastovėjo, jį reikėjo prilaikyti. Kai randa išgėrusį žmogų, kuris nelabai sugeba keliauti, reikia imtis kažkokių priemonių, būna taip, kad geranoriškai paveža iki namų, bet kartais žmogus negali pasakyti, kur gyvena, atsikalbinėja. Kiek atsimena, A. J. I. kažką minėjo, kad netoli gyvena, bet nepamena, kad sakytų tikslų adresą. Jis mano, kad A. J. I. galimai nenorėjo nurodyti, kur gyvena, nei vienas, nei kitas nenurodė jokio adreso. Gal ir rodė, kur gyvena, bet toje vietoje gal 10 namų yra, atstumo nesakė. A. J. I. skambino į BPC, lyg sakė, kad tam, jog iškviestų kitą policijos ekipažą. Neatsimena, ar A. J. I. į tarnybinį automobilį sėdo pats, pagrindinis dalykas yra tai, kad jis laikė sūnų už megztinio ir trukdė šį įsodinti į tarnybinį automobilį, tokiu būdu jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, paskui porininkas, suėmęs už parankės, jį patraukė į šoną. A. J. I. atžvilgiu jie elgėsi korektiškai, reikalavo ir prašė, kad netrukdytų dirbti, bet jis nereagavo. Spec. priemonės, kiek atsimena, prieš A. J. I. nebuvo naudotos, prieš sūnų buvo naudotos tarnybinės dujos ir galimai antrankiai. Jei tarnybiniame pranešime nenurodyta, kad prieš A. J. I. buvo naudotos spec. priemonės, vadinasi, jos nebuvo naudotos. Kai naudojo dujas prieš sūnų, A. J. I. buvo šone prie jo kolegos, kuris panaudojo dujas, todėl jam negalėjo būti poveikio. Jie į komisariatą pristatė sūnų, o A. J. I. pristatė kitas atvažiavęs ekipažas, kuriam jie paaiškino, kad A. J. I. nevykdo reikalavimų, trukdo vykdyti pareigas. A. J. I. buvo suteiktos galimybės nuvesti sūnų namo pačiam, bet kai sūnus gulėjo ant žemės, A. J. I. negalėjo jo pakelti, tai tęsėsi keletą kartų. Jei A. J. I. būtų nurodęs adresą, jie būtų patys pristatę iki namų, bet adreso nenurodė, o pats sūnaus parvesti negalėjo, todėl pareigūnams neliko kito pasirinkimo. A. J. I. sūnus girtas griuvinėjo viešoje vietoje, tai matė iš baro išėję žmonės, tai bet kokiu atveju yra pažeidimas.

Pagarsinus byloje esantį K. I. tarnybinį pranešimą (b. l. 5), jis nurodė, kad tarnybiniame pranešime informacija surašytai teisingai, ši informacija yra pati tiksliausia, nes surašyta iškart po įvykio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio K. I. 2019 m. gruodžio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d., jam patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. S., apie 00.15 val., (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo du vyriškius, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. I. ir A. I.. Abu vyriškai buvo akivaizdžiai neblaivūs jų ir šalia esančio naktinio baro lankytojų akivaizdoje. A. I. gulėjo ant žemės, nebegalėjo savarankiškai eiti, vėliau bandė atsikelti, tačiau nugriuvo, tai tęsėsi keletą kartų. A. I. stovėjo šalia savo sūnaus, svirduliavo, bandė kelti nuo žemės savo neblaivų sūnų, po ko pats vos nenukrito ant žemės. Tai pamatę, jie priėjo arčiau. A. I. nieko paaiškinti nebegalėjo, buvo visiškai girtas. Kokiu adresu sūnus su tėvu gyvena, taip pat nei vienas nepaaiškino. Bandant nuo žemės pakelti girtą vyrą ir įsodinti į jų tarnybinį automobilį, A. I. pradėjo mosikuoti rankomis, bandė pastumti vyriausiąjį patrulį P. S., ko pasėkoje jis panaudojo tarnybines dujas prieš minėtą asmenį, papurškiant į veidą, prieš tai įspėjus apie šios spec. priemonės panaudojimą. Po spec. priemonės panaudojimo, A. I. atpalaidavo kūno raumenis, po ko pavyko šį asmenį įsodinti į tarnybinį automobilį. Tuo metu, kai jie nuo žemės kėlė, vedė ir bandė įsodinti A. I. į tarnybinį automobilį, A. I. laikė sūnų už viršutinių drabužių, trukdė pareigūnams vesti ir įsodinti į tarnybinį automobilį A. I.. A. I. buvo pareikalauta pasitraukti į šalį, nebetrukdyti policijos pareigūnams dirbti ir įsodinti sulaikytojo asmens į tarnybinį automobilį, tačiau A. I. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, toliau įsikibęs į sūnaus viršutinius drabužius jį laikė. Panaudojus fizinę jėgą ir suėmus už parankių, jie patraukė A. I. į šalį, paaiškino, kad jis ir sūnus yra sulaikomi už girto asmens pasirodymą viešoje vietoje ir teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymą (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-o būrio vyriausiojo patrulio P. S. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos įvykio aplinkybės toms, kurios nurodytos K. I. tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

Liudytojas P. S., apklaustas teismo posėdyje, parodė, kad įvykį kažkiek atsimena, buvo du neblaivūs asmenys, kurie minėjo, kad jie tėvas su sūnumi. Jie teigė, kad eina namo, pasakė, kad gyvena „ten“, parodė į (duomenys neskelbtini) pusę. Įvykio metu daugiau sūnus nevykdė pareigūnų reikalavimų, buvo panaudoti antrankiai, dujos. Tėvas irgi bandė atitraukti pareigūnus nuo sūnaus.

Pagarsinus byloje esantį P. S. tarnybinį pranešimą (b. l. 4), jis nurodė, kad jis yra įsitikinęs, jog asmenims davė teisėtus nurodymus. A. J. I. laikė sūnų, neleido jo įsodinti į automobilį, jo buvo pareikalauta bent kelis kartus. Tėvas irgi buvo neblaivus, bet jo sūnus jau ropojo keturiomis. Asmenys nieko neaiškino dėl ligos ar negalėjimo paeiti. Jie tuo metu patruliavo, dažnai užsuka į tą vietą, kur įvyko įvykis, nes tai yra kriminogeninė zona. Jie nuo (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pamatė, kad griuvinėja du išgėrę asmenys. Jie asmeny klausė, koks jų gyvenamosios vietos adresas, bet jie to neatsakė. Jis abejoja, ar A. J. I. tokios būsenos, kokios buvo, atsimena, ką pareigūnai jo klausė. Namą parodyti ranka nėra tas pats, kas nurodyti tikslų adresą.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 00.15 val., patrulis A1742 sulaikė du asmenis, kurie buvo viešoje vietoje neblaivūs (vienas iš jų gulėjo ant žemės, negalėjo atsikelti), bei nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (b. l. 2).

Bendrojo pagalbos centro pateiktame skambučio įraše užfiksuota, kad skambinantis vyras nurodo, jog (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pranešėją ir jo sūnų sulaikė policininkai. Jie ėjo namo, sūnus buvo išgėręs, jis daug prigėrė ar ką sumaišė bare. Norėtų, kad kas nors atvažiuotų ir išsiaiškintų. Jis yra (duomenys neskelbtini), stovi ir laukia. Policija yra vietoje. Operatorei nurodžius, kad jis turi aiškintis su į įvykio vietą atvykusiais pareigūnais, kadangi ji nežino jo sulaikymo aplinkybių, pranešėjas nurodė, jog policininkai kalba labai grubiai ir nekorektiškai. Operatorė nurodo, kad jei jis turi pretenzijų dėl policijos pareigūnų darbo, ji duos policijos bendrą informacinį numerį, kuriuo galės pareikšti pretenziją. Pareiškėjas nurodo duosiantis ragelį pareigūnui, kad jis pabendrautų su operatore. Operatorė nurodė, kad ji nekalbės su policijos pareigūnais, pareiškėjas turi išsiaiškinti vietoje su pareigūnais. Fone girdėti, kaip policijos pareigūnas liepia pranešėjui sėsti į tarnybinį automobilį, nes jam dėl teisėtų pareigūnų reikalavimo nevykdymo bus surašytas protokolas. Pranešėjas nurodė, kad jį varo į mašiną, jis nežino, dėl ko yra sulaikomas. BPC operatorė nurodo, kad jis turi kalbėtis su policijos pareigūnais ir išsiaiškinti su jais, dėl ko yra sulaikomas (b. l. 24, vokas su CD disku, kuriame įrašytas garso įrašas).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės pateiktuose vaizdo įrašuose iš patrulinio automobilio V1742 yra užfiksuotos nagrinėjamo administracinio nusižengimo aplinkybės. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)ch1_20191201000000_20191201002001.mp4 matyti tarnybinio automobilio salono vaizdas. Vaizdo įrašo data 2019 m. gruodžio 1 d., vaizdo įrašo pradžios laikas 00:00:00 val. (nurodyta vaizdo įrašo viršutiniame dešiniame kampe. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini)ch1_20191201000001_20191201002001.mp4 užfiksuotas vaizdas, matomas iš to paties tarnybinio automobilio priekio, tuo pačiu laiku. 05.45 vaizdo įrašo minutę, automobilio salono vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnai sustabdo tarnybinį automobilį ir išlipa iš automobilio. 10.05 min. vienas iš pareigūnų grįžta ir automobiliu privažiuoja arčiau įvykio vietos. Tarnybinio automobilio priekinio vaizdo įrašo 11.21 minutę, automobiliui privažiuojant prie pastato su iškaba (duomenys neskelbtini), aikštelėje matyti trys vyriškiai: vienas šviesia striuke keturpėsčias ant žemės, kitas stovi šalia jo, šiek tiek nuošaliau stovi pareigūnas su atšvaitais ant liemenės. Tarnybinio automobilio salono vaizdo įraše 11.45-15.00 min. matyti, kaip pareigūnai kelia nuo žemės vyriškį šviesia striuke (girdėti, kaip vienas pareigūnas sako „prašau pasitraukti“) ir bando įsodinti jį į tarnybinį automobilį, tačiau vyriškis nesėda, kartodamas „palauk“, „čia mano tėvas“. Pareigūnai įstumia besipriešinantį vyriškį į automobilį, sakantį “ką jūs darot“, jau sėdėdamas automobilyje vyriškis ranka stumia tarpduryje esantį pareigūną, neleisdamas uždaryti durelių, bandydamas išsigauti iš automobilio, pareigūnas ne vieną kartą reikalauja jo lipti į automobilį. Taip pat pareigūnas, atsisukęs į asmenį, kuris liko stovėti už automobilio, pasako „netrukdykit, gerai?“. Pusiau įlaipintas asmuo kartoja kviesti policiją, greitąją, toliau atsisako lipti į automobilį, iki kol pareigūnai jį prievarta paguldo ant galinės sėdynės ir uždaro dureles (CD diskas prie bylos viršelio).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus minėtus vaizdo įrašus, liudytojas P. S. nurodė, kad iš pradžių pamatę asmenis pareigūnai paliko automobilį toliau ir priėjo pėsčiomis, bet kai situacija surimtėjo, jis privažiavo automobiliu per aikštę. Vaizdo įraše matyti, kaip sūnus (A. I.) aktyviais veiksmais priešinosi, įsispyręs į automobilį. Žodžiai „netrukdykite, gerai?“ buvo adresuoti A. J. I.. Kai purškė dujomis, pataikė grynai sūnui, jaustis galėjo ir A. J. I., bet dujos atminčiai įtakos neturi.

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2019 m. gruodžio 1 d., 00.49 val. A. I. buvo nustatytas 1.33 promilių girtumas (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo teisėto reikalavimo nevykdymą, išskyrus ANK 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, remiantis byloje liudytojų parodymais ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 1 d., apie 00.15 val., policijos pareigūnai K. I. ir P. S. patruliuodami pastebėjo du neblaivius asmenis – A. J. I. ir jo sūnų A. I., kai pastarasis dėl savo girtumo negalėjo pakilti nuo žemės. Kadangi nei vienas iš asmenų nenurodė, kokiu adresu gyvena, o A. I. savarankiškai atsikelti ar eiti negalėjo, pareigūnai priėmė sprendimą jį įsodinti į tarnybinį automobilį, tačiau A. I. šiam veiksmui pasipriešino (dėl neblaivaus A. I. pasirodymo viešoje vietoje bei policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo jis nubaustas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarimu (šiuo metu neįsiteisėjęs)). A. J. I. šioje byloje traukiamas administracinėn atsakomybėn už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą ir trukdymą atlikti jiems pavestas pareigas, kas, remiantis policijos pareigūnų K. I. ir P. S. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, pasireiškė tuo, jog A. J. I. laikė policijos pareigūnų sulaikomą A. I. už viršutinių drabužių, trukdė pareigūnams jį vesti ir įsodinti į tarnybinį automobilį. A. J. I. buvo pareikalauta pasitraukti į šalį, nebetrukdyti policijos pareigūnams dirbti ir įsodinti sulaikytojo asmens į tarnybinį automobilį, tačiau A. J. I. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, toliau įsikibęs į sūnaus viršutinius drabužius jį laikė, kol panaudojus fizinę jėgą ir jį suėmus už parankių, jis buvo patrauktas į šalį. Liudytojai K. I. ir P. S., apklausiami teismo posėdyje, patvirtino savo tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad A. J. I. laikė sūnų ir neleido jo pasodinti į tarnybinį automobilį, taip trukdydamas pareigūnams dirbti, į reikalavimus nutraukti tokius savo veiksmus nereagavo. Byloje taip pat buvo pateiktas įvykio vaizdo-garso įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio, ir nors paties A. J. I. veiksmų jame nematyti dėl vaizdo filmavimo kampo, tačiau vaizdo įraše girdėti, kaip pareigūnai A. J. I. reikalauja pasitraukti ir netrukdyti.

Pažymėtina, kad A. J. I., apklausiamas teismo posėdyje, iš esmės pripažino padaręs aukščiau nurodytus savo veiksmus, nors jų nelaikė pasipriešinimu policijos pareigūnams. Kaip pats nurodė apklausos metu, jis laikė sūnų, prašė, kad jo neišvežtų ir leistų parvesti namo, o pareigūnai sakė, kad jis sūnų paleistų, stūmė jį. Taip pat nurodė, jog pareigūnai jam pasakė, kad sūnus jiems pasipriešino, dėl ko jį reikia vežti. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai rodo, jog jis girdėjo policijos pareigūnų reikalavimus ir suprato, ko iš jo reikalaujama, tačiau sąmoningai atsisakė tokius reikalavimus vykdyti, kadangi, jo nuomone, policijos pareigūnų reikalavimai nebuvo teisėti.

Nagrinėjamu atveju vertinant policijos pareigūnų reikalavimų teisėtumą pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymo) 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Policijos pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomi įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai, ir tokių (teisėtų ir pagrįstų) reikalavimų nesilaikymas užtraukia įstatymuose numatytą atsakomybę. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą vienas iš policijos veiklos uždavinių – nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija. Pagal Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 44.4 punktą, atvykęs į įvykio vietą policijos patrulis privalo, jei vykdomas teisės pažeidimas, imtis visų teisėtų priemonių jam užkardyti. Taip pat pagal Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, policijos pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, be kita ko, įtardamas, kad yra padarytas administracinis nusižengimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusių asmenų, dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnai, pamatę viešoje vietoje esantį, dėl savo girtumo negalintį savarankiškai atsikelti ir eiti A. I., turėjo pagrindą jį įtarti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje (neblaivaus asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę), dėl ko pareigūnai, atlikdami jiems nustatytas funkcijas, pagrįstai priėmė sprendimą jį įsodinti į tarnybinį automobilį tam, kad būtų užkardytas jo daromas administracinis nusižengimas. Tačiau A. J. I. aktyviais veiksmais trukdė policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, laikydamas sūnų A. I. už viršutinių drabužių ir taip trukdydamas jį įsodinti į automobilį. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareigūnų reikalavimai A. J. I. paleisti sūnų ir netrukdyti pareigūnams, pripažintini atitinkančiais Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatas, atitinkamai šie reikalavimai pripažintini teisėtais. Kadangi A. J. I. šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdė, tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį.

A. J. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudą, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su viešąja ir valdymo tvarka). Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – pensininkas, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat tai, kad A. J. I. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti A. J. I. skiriant administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. J. I. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19108542127.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė