- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-208-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00637-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Trečiasis asmuo
- A. V., G. S.
- Ieškovas
- Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. e2-5533-1093/2022
pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės nustatymo, tretieji asmenys - A. V., G. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. A. V. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti, kad G. M. yra A. V. dukters S. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o S. V. yra G. M. dukra, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. 2022 m. lapkričio 29 d. parengiamajame posėdyje A. V. buvo pakeista tinkama ieškove - Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat A. V. įpareigota pateikti teismui įrodymus dėl privalomosios mediacijos pasinaudojimo.
3. Pirmosios instancijos teisme 2022 m. lapkričio 29 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (toliau ir – Skyrius) 2022 m. sausio 17 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos kopija, kurioje nurodoma, jog gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo ir laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. M. dėl tėvystės nustatymo, tretieji asmenys – A. V., G. S., paliko nenagrinėtą.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus pradinės ieškovės atstovės pateiktą pažymos apie privalomosios mediacijos negalimumą kopiją, yra pagrindas daryti išvadą, jog pradinė ieškovė tinkamai nesilaikė šeimos byloms privalomos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pradinė ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, kuriame nurodo, kad dukra su biologine motina negyvena, jai apribotos motinos valdžia, dukra yra neįgali, dukra gyvena neįgaliųjų globos įstaigoje, ieškinyje nereiškiami reikalavimai dėl gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo reikalavimai. Tačiau pažymoje dėl privalomos mediacijos nurodoma, kad A. V. pateikė prašymą vykdyti privalomąją mediaciją dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Teismo vertinimu, tokie duomenys patvirtina, kad mediacijos ir ieškinio dalykas nesutampa.
7. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, jog iš pažymos dėl privalomos mediacijos matyti, kad Skyrius 2021 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi į G. M. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinyje pradinė ieškovė atsakovo adresą nurodė (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė ir atsakovo mobilaus telefono numerį. Procesinius dokumentus teismas atsakovui įteikė ieškinyje nurodytu adresu. Parengiamojo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad niekas su juo dėl mediacijos nesusisiekė ir mediacijos iki teismo nebuvo, kad pradinė ieškovė žino iš seniai jo adresą ir telefono numerį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nebuvo įgyvendintas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – ir MĮ) 21 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas Skyriui kreiptis į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per keturiolika dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo, kadangi pasiūlymas dėl mediacijos atsakovui buvo siųstas ne jo gyvenamosios vietos adresu.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat išaiškino ieškovei, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalių ir trečiųjų asmenų gyvenamosios vietos (buveinė) yra (duomenys neskelbtini) rajone, ieškinys turėtų būti reiškiamas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Trečiasis asmuo A. V. pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nagrinėti iš esmės.
9.1. Nurodo, kad atsakovas, Skyriui siunčiant pranešimą dėl mediacijos, tuo metu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siųstas pranešimas dėl mediacijos. Be to, visi pranešimai dėl mediacijos siunčiami neregistruota pašto siunta, ne per kurjerius, ko pasėkoje nėra jokių atsakymų, kad įteikta, neįteikta, neatsiimta pašto skyriuje, kada įteikta ir pan.
9.2. Taigi, galima daryti pagrįstą išvadą, kad mediacija šalys pasinaudojo, kaip ir visi kiti Lietuvoje esantys asmenys. Šioje byloje atsakovas teismui nurodo, kad jis šiuo metu gyvena kitoje vietoje. Mediacijos pranešimo neva, negavo, bet tuo pačiu tvirtina, kad jis nesutinka, kad jis yra biologinis vaiko tėvas. Posėdžio metu nurodė, kad biologinė motina kas dvi savaites gyveno su juo, o kitas dvi savaites su kitais vyrais, todėl jis nežino, ar jis yra vaiko tėvas. Taigi ginčas išlieka, o mediacija buvo pasinaudota pagal šiuo metu egzistuojantį teisinį reglamentavimą.
9.3. Kartu atskirajame skunde nurodoma, jog nors pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad šioje byloje motina nėra motina teisine prasme, kadangi motinai neterminuotai apribota motinos valdžia, tačiau su tokiu vertinimu apeliantė nesutinka ir pabrėžia, jog, motina, kurios motinos vadžia neterminuotai apribota, neįgaliam nepilnamečiui vaikui, turi ribotas teises ir pareigas, tačiau gali kreiptis dėl išlaikymo teikimo, tėvystės nustatymo ir kt., kas neprieštarauja neterminuotam motinos valdžios ribojimui ir nepilnamečio, neįgalaus vaiko interesams. Dėl šios priežasties, nesutinkama su teismo nuomone (dėl mediacijos pakartojimo, teismingumo pakeitimo, motinos negalėjimo kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo).
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Tarnyba prašo atskirąjį skundą tenkinti.
10.1. Nurodo, kad nors A. V. buvo pripažinta netinkama ieškove, nes jai yra neterminuotai apribota motinos valdžia, manytina, kad Tarnybos galimybės reikšti atskirą ieškinį dėl tėvystės nustatymo yra ribotos, o šiuo atveju jokios papildomos informacijos ir nėra, nes, kaip teisingai pastebėta atskirajame skunde, tik motina viena žino, kas yra vaiko tėvas, ko pasėkoje, ji viena gali nurodyti vaiko tėvą. Taigi teismas, siekdamas užtikrinti proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimą, turėjo išspręsti procesinius klausimus ir tęsti bylą, o ne palikti ieškinį nenagrinėtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, jog pradinė ieškovė A. V., kaip nepilnamečio vaiko motina, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo. Skundžiama nutartimi teismas, nustatęs, jog dokumentai atsakovui buvo siųsti ne tuo adresu, kuris nurodytas ieškinyje, o taip pat atsižvelgęs į tai, jog atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė negavęs jokių dokumentų dėl mediacijos, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įgyvendinta šalių mediacija, dėl ko ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Kartu teismas nurodė, jog mediacijos ir ieškinio dalykas nesutampa.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai vertino mediacijos procedūrą bei nepagrįstai neatsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus.
14. Pirmiausia pažymėtina tai, kad geriausi vaiko interesai yra vertinamasis kriterijus, kuris turi būti įvertinamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principą (Konvencijos 3 straipsnis), nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam (Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis), įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi (8 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nebūti išskirtam su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus, kai toks atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus (Konvencijos 9 straipsnio 1 dalis), vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iš jų, su kuriuo buvo išskirtas, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.
15. Nagrinėjamoje byloje mediacijos procesas buvo vykdytas, o atsakovui dokumentai buvo išsiųsti adresu, kuris, atsižvelgiant į LITEKO sistemos duomenis, yra nurodomas, kaip vienas iš gyvenamųjų atsakovo adresų. Tą papildomai patvirtina ir trečiojo asmens A. V. nurodytos aplinkybės, kad tuo adresu, kuriuo buvo siųstas pranešimas dėl mediacijos, atsakovas tuo metu gyveno. Taigi, nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog pranešimas dėl teisminės mediacijos atsakovui buvo siųstas neegizstuojančiu ar su atsakovu nesusijusiu adresu. Nepaisant to, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde bei atsiliepime į jį, faktiniai bylos duomenys, o būtent aplinkybė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas išreiškė poziciją dėl abejojimo tėvyste, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškinys yra paliktas nenagrinėtas pernelyg formaliai įvertinus mediacijos procedūrą, tikslą bei paskirtį.
16. Pabrėžtina, kad nors procesinių dokumentų siuntimo procedūra yra išties itin svarbus ir reikšmingas procesas, užtikrinantis asmenų procesinių teisių apsaugą, tačiau kartu svarbu ir tai, jog privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas, kadangi tokiu būdu yra siekiama išspręsti ginčą tarp šalių abipusių kompromisų būdu bei nepradėti teisminio ginčo nagrinėjimo proceso. Šiuo konkrečiu atveju atsakovo pozicija parengiamojo teismo posėdžio metu buvo pakankamai aiški, t.y. jis nurodė, kad abejoja tėvyste, kas neleidžia konstatuoti esminį mediacijos procedūrų pažeidimą, juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje pirmiausia turi būti vertinami bei ginami nepilnamečio vaiko interesai, o kita vertus teismas turi galimybę šalims pasiūlyti pasinaudoti teisminės mediacijos procedūra.
17. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė bei įvertino nepilnamečio asmens interesų prioritetinį pobūdį, neatsižvelgė į tai, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu iš esmės sudaro sąlygas tėvystės nustatymo procesui tęstis ilgesnį laiką, nors galimi procedūriniai netikslumai nėra tiek reikšmingi ir svarbūs, o be to, gali būti sprendžiami pasinaudojant teisminės mediacijos būdu.
18. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esminį mediacijos procedūros pažeidimą bei nepagrįstai dėl to ieškinį paliko nenagrinėtą, dėl ko skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl pradinės ieškovės pakeitimo Tarnyba ar motinos teisių apimties esant apribotai motinos valdžiai, nepasisako ir šių aplinkybių nenagrinėja, juo labiau kad ieškovo pakeitimo klausimas buvo sprendžiamas teismo parengiamojo posėdžio metu, dalyvaujant tiek pradinės ieškovės atstovei, tiek tinkama pripažintai ieškovei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui G. M., tretieji asmenys - A. V., G. S., dėl tėvystės nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui.