Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, gynėjams Reginai Šeperienei, Steponui Špogiui, Georgijui Gromovui ir Česlovui Žukauskui, nukentėjusiesiems M. A. ir R. A., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Juozui Jaruševičiui viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas :

2005-06-23 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 187 str. 3 d. 9 mėnesiams laisvės atėmimu, taikant LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2005-10-21 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2005-06-23 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 11 mėnesių laisvės atėmimu, taikant LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2006-08-03 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2005-10-21 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atėmimu, taikant LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 3 mėnesiams;2007-11-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 1 metams laisvės atėmimu, remiantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2006-08-03 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams laisvės atėmimu;2009-07-02 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. , remiantis LR BK 63 str. 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, paleistas 2010-09-03 pilnai atlikus bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

T. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-11-21 apie 23 val. Alytaus mieste viešoje vietoje - Ulonų gatvėje prie namo Nr. 57 laiptinės įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai T. M., T. M., D. L. ir E. D. bei asmuo, prieš kurį ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą, tyčia prikibo prie nukentėjusiųjų M. A. ir R. A., ir bendrais veiksmais sudavė ne mažiau aštuonis smūgius rankomis, kojomis ir lazdomis M. A. į galvą, rankas, krūtinę ir dešinę šlaunį, tuo padarydami nukentėjusiajam M. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinės žaizdos viršugalvio srityje, kraujosruvų odoje dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, o atėjusiam ginti brolio sudavė ne mažiau vienuolika smūgių rankomis, kojomis ir lazdomis R. A. į galvą, veidą, rankas, krūtinę, nugarą, dešinę šlaunį, tuo padarydami nukentėjusiajam R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinių žaizdų kaktos abiejose pusėse, kraujosruvų odoje kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kąstinės žaizdos liežuvio dešinėje pusėje. Tokiais savo veiksmais kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis T. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kartu su kitais kaltinamaisiais E. D. vairuojamu automobiliu atvažiavo prie Ulonų g. 57 namo, nes vaikinai buvo susitarę susitikti su merginomis. Sustojus netoli namo, priėjo E. ir S. Automobilyje nepamačiusios pageidaujamo asmens, jos pasišalino. Joms iš paskos nuėjo D. L. ir T. M.. Jie iš automobilio pasiėmė lazdas. Kokiu tikslu, nesuprato. Kiti vaikinai liko laukti automobilyje. Kiek palaukus E. D. išlipo ir nuėjo pažiūrėti link kiemo. Grįžęs pasakė, jog mušasi, reikia eiti skirti. E. nubėgo pirmas. Nuėjus jam iš paskos, pamatė, kad kieme mušėsi D. L. ir nukentėjusysis R. A.. E. juos išskyrė. Matė ant žemės gulintį nukentėjusįjį M. A.. Pats į konfliktą nesikišęs, su niekuo nesimušęs. Merginų kieme nematė. Išskyrus besimušančius, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes aiškinęs kitaip, viską rašė taip, kaip norėjo tyrėjas, bet tie parodymai buvo neteisingi. „Veršiu“ vadino R. A.., „Balke“ – M. A., „Akute“ – T. M..

Ikiteisminio tyrimo metu rašydamas atvirą prisipažinimą ( t.1 b.l. 80 ) T. M. nurodė, kad į kiemą atbėgęs paskutinis. „Balkė“ jau gulėjo ant žemės, susigrūmęs su „Veršiu“. Trenkęs ranka į galvą. Po to pribėgo „Akutė“ ir D., kurie pradėjo daužyti su metaliniais strypais. „Veršis“ nugriuvo. Sušukęs, kad bėgtų, ir visi išvažiavo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ( t.1 b.l. 85-87 ) T. M. parodė, kad atvažiavus prie Ulonų g. 57 namo visi vaikinai nuėjo į namo kiemą, o jis pasiliko automobilyje. Supratęs, kad vyksta konfliktas, nuėjo pasižiūrėti. Priėjęs arčiau pamatė ant žemės gulintį M. A., kurį mušė D. L., T. M. ir A. P.. Tuo metu E. D. stumdėsi su R. A.. Įvertinęs, jog R. didesnis ir stipresnis, nutaręs padėti E.. Pribėgęs smogė ranka R. į veidą, ko pasekoje šis nugriuvo. Gulintį R. ėmė mušti E., D., T. ir A.. T. ir D. mušė su lazdomis. Bijodamas, kad gali sunkiai sužaloti ar kilti dar rimtesnių pasekmių, bandė vaikinus atstumti ir prašė liautis. Muštynės baigėsi. Visi nubėgo link automobilio ir išvažiavo.

Apklaustas teismo posėdžio metu skiriant kardomąją priemonę ( t.1 b.l. 97 ) T. M. nurodė, kad kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo prisipažįstantis.

Kaltinamasis T. M. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad važiuojant pro Ulonų g. 57 namą kieme pamatė stovintį M. A., todėl paprašė sustoti. Su M. dienos metu turėjo nedidelį incidentą, pastarasis jį praeidamas parduotuvėje užkabino petimi, todėl norėjo atkeršyti. Beeidamas rado ir pasiėmė metalinį vamzdį. Prisiartinęs trenkė vamzdžiu M. per galvą, šonus, ėmęs spardyti. M. nuo jo pradėjo bėgti link laiptinės. Tuo metu pamatė, kad D. L. mušė gulintį R. A.. Netrukus į kiemą atbėgo E. D. bei T. M. ir liepė bėgti. Jie su niekuo nesimušė, nieko išskirti nebandė. Tuo muštynės ir baigėsi. Įvykio metu buvo išgėręs.

Kaltinamasis D. L. kaltu iš dalies prisipažino ir parodė, kad būnant prie Ulonų g. 57 namo pamatė iš laiptinės išeinančius brolius M. ir R. A.. Su T. M. nuėjo link jų, norėdami pasiaiškinti dėl dienos metu vykusio konflikto parduotuvėje. Išlipdami iš automobilio pasiėmė lazdas. Pribėgo prie M. ir trenkė jam per petį. M. ėmė ginti brolis R., todėl susigrūmė su juo. Nuo suduotų smūgių R. susmuko. R. ir jį išskyrė E. D.. Matė, kad T. mušė M.. Muštynių metu kieme girdėjo, kad kažkas šaukė. Nukentėjusiuosius paliko gulinčius lauke, o pats su draugais išvažiavo. Įvykio metu buvęs neblaivus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju ( t.2 b.l. 42 ) D. L. parodė, kad būnant prie namo, kai iš laiptinės kažkas išbėgo, visi išlipo iš automobilio bei nuėjo link jo.

Kaltinamasis E. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo vairuojamu automobiliu važiuojant pro Ulonų g. 57 namą kažkas paprašė sustoti. Iš automobilio išlipo T. M. ir D. L.. Jų belaukiant namo kieme išgirdo riksmą, todėl išlipo iš automobilio ir nuėjo pažiūrėti. Kieme susikibę grūmėsi T. M. su M. A., o D. L. su R. A.. T. ir D. rankose turėjo lazdas. Pribėgęs D. atitraukė nuo mušamo R. ir liepė bėgti į automobilį. Pats nieko nemušęs. Nukentėjusiuosius paliko gulinčius kieme, visi sėdo į automobilį ir išvažiavo. T. M. į kiemą nuėjęs nebuvo, jis liko automobilyje.

Nukentėjusysis M. A. parodė, kad įvykio dieną buvo svečiuose pas brolį R., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Dienos metu su kaltinamaisiais buvo susitikę, bet jokių konfliktų neturėjo. Vėlai vakare susiruošė eiti į namus. Tik išėjus iš laiptinės į kiemą ir paėjus kelis metrus pajautė smūgį per viršugalvį. Nuo smūgio apsvaigo ir sukniubo. Gulintį ant žemės jį mušė toliau. Jautė, kad mušė keli asmenys. Atsigavo tik ligoninėje. Buvo sumušta galva, šonai, kojos. Apie tolimesnes įvykio aplinkybes sužinojo iš S.. Ji sakė, kad jo ginti ėjęs brolis R., kurį taip pat sumušė. S. sakė, jog juos mušė penkiese, tame tarpe visi kaltinamieji. Civilinio ieškinio atsisakantis.

Nukentėjusysis R. A. parodė, kad visi kaltinamieji, išskyrus T. M., jam pažįstami. Pažįstami jį vadina „Balke“. Dėl sveikatos problemų ir nemažai praėjusio laiko po įvykio, beveik nieko neprisimenąs. Prašė remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuomet viską prisiminė ir tikino davęs teisingus parodymus. Dėl savo veiksmų kaltinamieji E. D. ir D. L. jo atsiprašė. Aplamai kaltinamiesiems atleidžiantis, civilinio ieškinio atsisakantis.

Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu liudytoju ( t.1 b.l. 42-44 ) R. A. parodė, kad įvykio dienos metu pas jį svečiavosi brolis M. A., abu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. M. susiruošė eiti į degalinę nusipirkti rūkalų. Tik jam išėjus, netrukus iš lauko parbėgo S. ir pasakė, kad grupė jaunuolių kieme muša M.. Išbėgęs į lauką. Ten pamatė keletą pažįstamų vaikinų, kurie buvo apstoję brolį ir mušė, rankose turėjo lazdas. Puolus brolį ginti, vaikinai pasisuko į jį. Nuo suduotų smūgių praradęs sąmonę. Nurodė, kad jį ir brolį M. mušė A. P., T. M., D. L. ir T. M..

Papildomos liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ( t.1 b.l. 47-48, 49-50 ) nukentėjusysis R. A. parodė, kad S. pasakius, kad kieme mušamas brolis M., išbėgo į lauką. M. gulėjo ant pilvo, o jį mušė T. M., spardydamas kojomis, o A. P. su išskleidžiama lazda. Šiems vaikinams sudavęs smūgius, todėl jie pabėgo. Bandė brolį kelti ir vestis į namus. Tuo metu privažiavo automobilis, iš kurio išlipo trys vaikinai. Tai buvo E. D., D. L. ir trečias nepažįstamas. Rankose jie turėjo lazdas. Priartėjus vieną iš jų griebęs, bet nuo gautų smūgių apsvaigęs ir praradęs sąmonę. Atsigavęs tik ligoninėje. Visas kūnas buvo sumuštas. S. mačiusi muštynes ir pasakojusi, kad jį ir brolį mušė M., P., D., D. ir vaikinas pravarde „Akutė“. Šiuos vaikinus jis ir pats matęs įvykio metu, kol neprarado sąmonės. Papildė, kad dienos metu su kaltinamaisiais konfliktų neturėjo.

Analogiškai nusikaltimo aplinkybes nukentėjusysis R. A. papasakojo parodymų patikrinimo vietoje metu ( t. 1 b.l. 51-56 ).

Liudytoja E. A. parodė, kad įvykio vakarą vyro brolis M. A. išėjo į lauką. S. per langą pamatė, kad kieme jį kažkas pradėjo mušti. Tuomet R. A. išbėgo ginti. S. aiškino, kad privažiavo automobilis ir iš jo išlipo daugiau vyrų, kurie įsitraukė į muštynes. Pati į lauką nėjusi. M. ir R. parsivedė S.. Abu buvo labai sumušti. R. pasakojo, kad juos sumušė kaltinamieji, M. beveik nieko neprisiminė. Mušusius asmenis S. pažinojo. E. D. atvažiavęs ir T. M. skambindamas telefonu jos vyro atsiprašė.

Liudytoja N. O. parodė, kad įvykio vakarą buvo svečiuose pas A.. M. A. vėlai vakare kažkur išėjo. S. pažiūrėjusi per langą pamatė, kad jį muša. R. A. ėjo ginti. Paskui abu grįžo labai sumušti, kvietė greitąją pagalbą ir išvežė į ligoninę. Sakė, kad juos sumušė pažįstami.

Liudytoja S. Z. parodė, kad jau ruošėsi miegoti, kai lauke išgirdo keistą triukšmą, kažkas rėkė. Pažiūrėjusi per langą pamatė kieme, kad muša M. A.. Mušančiuosius atpažino, tai buvo D. L., T. M. ir T. M.. Išbėgusi į lauką. Tuomet vaikinai kažkur pabėgo. M. gulėjo sumuštas ant žemės. Pasikvietė R., kad padėtų parvesti M.. Išėjus į kiemą R., jį puolė kaltinamieji. R. mušė keturiese. Prie įvykio vietos privažiavo automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Apklausta liudytoja ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. Z. parodė ( t.1 b.l. 59-61 ), kad M. A. mušė penki asmenys, kuriuos ji pažinojo. T. M. ir D. L. turėjo lazdas, kuriomis mušė M. A.. Jį taip pat mušė M., P. ir D.. Mačiusi jų mostus rankomis ir kojomis.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta :

2011-01-24 Alytaus rajono apylinkės prokuroro nutarimu A. P. pripažintas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., padarymo ( t.1 b.l. 3 ).

2011-01-24 Alytaus rajono prokuroro nutarimu paskelbta A. P. paieška ( t.1 b.l 4 ).

2011-02-08 Alytaus rajono apylinkės prokuroro nutarimu A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ( t.1 b.l 5 ).

Tarnybiniu pranešimu ( t.1 b.l. 6 ) policija informuota apie tai, kad į ligoninės priėmimo skyrių atvežti sumušti M. A. ir R. A..

Protokolu-pareiškimu ( t.1 b.l. 7 ) M. A. informavo policiją, kad jį sumušė. Po smūgio į galvą jis nieko neprisimena.

Įvykio vietos apžiūros protokole ( t.1 b.l. 9-10 ) įvykio vieta užfiksuota Alytaus mieste Ulonų g. 57 namo kieme.

Teismo medicinos specialisto išvadose ( t.1 b.l. 15-16, 17-18 ) konstatuota, kad M. A. padaryta muštinė žaizda viršugalvio srityje, kraujosruvos odoje dešiniame žaste, abiejuose dilbiuose, krūtinės ląstos kairėje pusėje ir dešinėje šlaunyje. Sužalojimai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutridymas, padaryti ne mažiau kaip aštuonių trauminių poveikių pasekoje.

Teismo medicinos specialisto išvadose ( t.1 b.l 20-22, 23-25 ) konstatuota, kad R. A. padaryta muštinės žaizdos kaktos abiejose pusėse, kraujosruvos odoje kairės akies vokuose, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje alkūnėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje šlaunyje, kąstinė žaizda liežuvio dešinėje pusėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padaryti ne mažiau kaip vienuolikos trauminių poveikių pasekoje.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1 b.l. 33-37 ) nukentėjusysis M. A. parodė, kad jį užpuolė prie prie Ulonų g. 57 namo tik išėjus iš laiptinės. Pajautė smūgį į galvą ir apsvaigo.

Aptartais įrodymais įrodyta, kad kaltinamieji T. M., T. M., D. L. ir E. D. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamieji daugiabučio namo kieme, ramybės laikotarpiu be jokios rimtos priežasties, tik dėl neva dienos metu buvusio mažareikšmio incidento mušė nukentėjusiuosius, sutrikdė kitų gyventojų ramybę ir poilsį, nes jau buvo vėlus paros metas. Nukentėjusiesiems M. ir R. A. padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kuriuos teismo medicinos specialistas įvertino kaip nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltę pripažino tik kaltinamieji T. M. ir D. L., kiti kaltinamieji neigė. Tačiau įvertinus įrodymų visumą, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kaltinamojo T. M. parodymus pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu, pripažintina, kad jie buvo nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaravo ir patvirtina visų kaltinamųjų padarytus nusikalstamus veiksmus. Vėlesnių apklausų metu kaltinamasis T. M. savo kaltę ėmė neigti, bet tai laikytina tik siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltę neigė ir kaltinamasis E. D.. Bet nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie kaltinamuosius pažinojo, nurodė konkrečius jų padarytus veiksmus.

Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai neturėjo pakankamos priežasties, buvo neadekvatūs, įžūlūs, netgi ciniški. Nukentėjusiųjų atžvilgiu naudotos priemonės – metaliniai vamzdžiai ar pagaliai, galėjo sukelti žymiai sunkesnes pasekmes, ką numatė net kaltinamieji (T. M.), tik atsitiktinumo dėka jų nekilo. Kaltinamasis T. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu netgi nurodė priežastį, kodėl būtina buvo nutraukti smurtavimą prieš nukentėjusiuosius, – gali kilti sunkių pasekmių, nurodė, kad nutraukė E. D. veiksmus. Nukentėjusiesiems buvo suduoti daugybiniai smūgiai, mušami net tada, kai jau nebegalėjo priešintis, mušė gulinčius, smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbias kūno dalis – galvas.

Kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d. Nusikaltimas padarytas veikiant grupėje, buvo bendras visų kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų rezultatas, todėl kiekvienas turi atsakyti už visų padarytus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmes kaltinamiesiems atsižvelgtina į tai, kad jie pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė nesunkią nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje, kas yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis T. M. teisiamas šeštą kartą, anksčiau taip pat teistas už nusikaltimus, susijusius su smurtu, nusikalto praėjus nedaug laiko po paleidimo iš įkalinimo vietos, yra padaręs kitą nusikaltimą, dėl kurio baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui. Jam kaip recidyvistui skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis T. M. neteistas, tačiau buvo padaręs analogišką nusikalstamą veiką, tik ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešose vietose, nedidelį chuliganizmą. Kaltinamasis D. L. neteistas, bet baustas administracine tvarka du kartus už pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, pagal mokymosi vietą charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamasis E. D. taip pat buvo padaręs nusikalstamą veiką, tik baudžiamoji byla nutraukta teisme susitaikius su nukentėjusiuoju, kita byla jo atžvilgiu šiuo metu perduota nagrinėti teismui, baustas administracine tvarka dėl pažeidimų, padarytų esant neblaiviam, pagal mokymosi vietą charakterizuojamas patenkinamai.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji T. M., D. L. ir E. D. neturi teistumo, jiems skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusieji M. A. ir R. A. civilinių ieškinių atsisakė, todėl jie paliktini nenagrinėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2011-06-17.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-12-01 iki 2011-06-17.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę - suėmimą.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu :

-nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

-neatlygintinai dirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Remiantis LR BK 65 str. į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2010-12-01 iki 2010-12-03, ir užskaityti 4 laisvės apribojimo bausmės dienų atlikimą.

D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 10 mėnesių laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu :

-nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

-neatlygintinai dirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Remiantis LR BK 65 str. į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2010-12-02 iki 2010-12-03, ir užskaityti 2 laisvės apribojimo bausmės dienų atlikimą.

E. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams laisvės apribojimu. Įpareigoti šiuo laikotarpiu :

-nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo;

-būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

-neatlygintinai dirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Remiantis LR BK 65 str. į laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2010-12-07 iki 2010-12-09, ir užskaityti 4 laisvės apribojimo bausmės dienų atlikimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistojo T. M. nuo nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.