Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 21.740 Lt draudimo išmoką, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 15 d. tarpininkaujant draudimo brokeriui UADBB „Drausma“ su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė Transporto priemonių (kasko) draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdraustas jai priklausantis lengvasis automobilis Reanault Vel Satis 2,2 DCI AUT, v.n. (duomenys neskelbtini). Remiantis sutartimi draudžiamos transporto priemonės draudimo suma buvo susieta su rinkos pokyčiais ir transporto priemonė apdrausta rinkos verte įvykio dieną, 300 Lt besąlygine išskaita ir 10 proc. išskaita vagystės atveju. Turtinis interesas sutarties sudarymo dieną įvertintas 55 000 Lt. 2010 m. rugsėjo 1 d. eismo įvykio metu automobilis buvo sugadintas. Sekančią dieną ji pranešė draudimui apie eismo įvykį ir kreipėsi dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Buvo pradėta nuostolių sureguliavimo procedūra. Automobilis apžiūrėtas AB „Lietuvos draudimas“ ekspertų, nustatyta automobilio rinkos vertė įvykio dieną [53.000 Lt]. Įvertinus sugadinimus, pripažinta, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas ir remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.8 punktu nuostolio dydis apskaičiuojamas iš transporto priemonės draudimo sumos atėmus automobilio liekanų vertę. Transporto priemonės rinkos vertė buvo nustatyta remiantis AB „Lietuvos draudimas“ naudojamais vidutinių rinkos verčių katalogais, kaip ir sudarant sutartį. Panašias rinkos vertes pateikia ir LR Valstybinės mokesčių inspekcijos bei VŠĮ „Emprekis“ leidžiamas mėnesinis rekomenduojamų naudotų automobilių rinkos kainų katalogas: draudimo sutarties sudarymo dieną - 53 760 Lt, eismo įvykio - 51 940 Lt. Automobilio liekanas buvo pasiūlyta parduoti aukciono būdu per interneto tinklapį www.tuktuk.lt. 2010 m. spalio 16 d. automobilis buvo parduotas už 7250 Lt. Tą pačią dieną išregistruotas ir naujojo savininko išgabentas. 2010 m. spalio 20-25 d. (tiksliai datos ieškovė neprisimena) su ja susisiekė AB „Lietuvos draudimas“ darbuotojas, kuris informavo, kad nuostolių sureguliavimas perduotas Vilniui, nes įvyko klaida ir automobilio vertė buvo paskaičiuota neteisingai. Draudimo išmoka bus paskaičiuota iš naujo, apie tai ieškovė bus informuota. Spalio 29 d. ieškovė sulaukė skambučio, kad yra paskaičiuota draudimo išmoka – 20.874 Lt. Ieškovė kategoriškai su ta suma nesutiko, nurodydama, kad ji beveik per pusę buvo mažesnė nei iki parduodant automobilį aukcione. Draudimo sutarties sudarymo dieną AB „Lietuvos draudimas“ automobilį apdraudė remiantis vidutinių rinkos verčių katalogu, kuriame jo vertė buvo 55 000 Lt. Įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas rėmėsi paskubomis ir neteisėtai užsakytu nepriklausomu transporto priemonės vertinimu. Transporto priemonės vertinimas užsakytas ir atliktas 2010 m. spalio 26 d. draudimo iniciatyva, ieškovei nežinant. Automobilio laikymo vieta taip pat nežinoma. Iš vertinimo ataskaitos galima daryti prielaidą, kad AB „Lietuvos draudimas“ nuslėpė, jog automobilis jau parduotas ir registruotas naujojo savininko vardu. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nėra įstatymo imperatyviai reikalaujamo dokumento - automobilio registracijos liudijimo kopijos bei pačioje ataskaitoje automobilio savininkas įrašytas A. Š., nors automobilis registruotas naujojo savininko vardu. Visa tai rodo, kad automobilio vertinimas, siekiant nustatyti transporto priemonės rinkos vertę įvykio dieną, užsakytas neteisėtai. Nurodė, kad standartinės AB „Lietuvos draudimas“ Transporto priemonių draudimo taisyklės yra abstrakčios, nėra įtvirtinta pati nuostolių sureguliavimo procedūra bei pradedant nuostolių sureguliavimą nėra informuojama apie tvarką, nėra pasirašomi jokie tarpiniai dokumentai, kas leidžia draudikui, kaip stipresniajai sutarties šaliai, naudotis šia padėtimi. Nepaisant to, kad standartinės Transporto priemonių draudimo taisyklės įtvirtina transporto priemonės rinkos vertės apibrėžimą, tačiau nepateikia tos vertės nustatymo tvarkos, sudarant sutartį ir administruojant nuostolius. Sudarant sutartį, draudžiamos transporto priemonės vertė nustatoma remiantis Transporto priemonių vidutinių rinkos verčių katalogais. Konkreti draudžiama transporto priemonė nevertinama. Kaip nustatoma transporto priemonės rinkos vertė įvykus draudiminiam įvykiui, nėra įtvirtinta nei taisyklėse, nei sutartyje, kas leidžia draudikui pasinaudoti sau palankesniu nuostolio paskaičiavimo variantu. Todėl, sudarant transporto priemonės draudimo sutartį, ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, kad įvykus draudiminiam įvykiui automobilio rinkos vertė bus nustatoma remiantis tuo pačiu šaltiniu, kaip ir sudarant sutartį ir žalos atveju ieškovės turtiniai interesai bus apsaugoti. Sudarant sutartį bei atlyginant patirtus nuostolius pagal sudarytą sutartį, AB „Lietuvos draudimas“ pažeidė ieškovės, kaip vartotojos, teises bei neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi sutartis buvo sudaryta pagal iš anksto parengtas standartines draudimo rūšies taisykles, draudžiamą turtinį interesą AB „Lietuvos draudimas“ taip pat įvertino vienašališkai.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė, sudarydama transporto priemonių draudimo sutartį su AB „Lietuvos draudimas“, nesutarė dėl konkrečios draudimo sumos. Atsižvelgiant į tai AB „Lietuvos draudimas“, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, atliko žalos bylos administravimą ir išmokėjo draudimo išmoką pagal automobilio rinkos vertę. 2010-09-02 atlikta transporto priemonės apžiūra, po jos 2010-10-10 transporto žalų ekspertizių skyriaus ekspertas paskaičiavo preliminarią draudimo išmoką, kad būtų galima nustatyti ar šiuo atveju yra tikslinga remontuoti automobilį. Apžiūrėjus automobilį ir sudarius reikalingų remonto darbų sąmatą nustatyta, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu yra netikslingas. Todėl vadovaujantis Taisyklių I dalies 9.8 p. AB „Lietuvos draudimas“ ekspertai pranešė draudėjai apie galimus tolimesnius žalos administravimo ir nuostolio apskaičiavimo būdus. Kadangi ieškovė nesutiko, kad transporto priemonės likutinė vertė būtų apskaičiuota pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje įtvirtintą formulę, ieškovo pageidavimu automobilio likutinė vertė buvo nustatyta automobilio liekanas pardavus aukciono būdu per interneto tinklapį www.tuktuk.lt už 7.250 Lt. 2010-10-27 atsakovo vyresnysis transporto žalų ekspertas A. D. apskaičiavo ieškovės automobilio rinkos vertę [Taisyklių 1.19 p.] ir surašė draudimo išmokos aktą bei pranešė apie tai draudėjai. Ieškovė pareiškė nesutinkanti su paskaičiuota verte, atsižvelgiant į tai bei įvertinus aplinkybę, kad automobilis Renault Vel Satis yra ganėtinai retas, AB „Lietuvos draudimas“ užsakė nepriklausomų vertintojų ataskaitą rinkos vertei nustatyti. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino ieškovei priklausiusį automobilį ir pateikė ataskaitą, kurioje nustatyta automobilio rinkos vertė yra 30.200 Lt. Ieškovės teigimu, ši ataskaita yra netinkama, tačiau šios ataskaitos peržiūrą atlikęs Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas nustatė, kad, nepaisant to, kad minėtoje ataskaitoje yra netikslumų, vertinimo klaidų nėra nustatyta ir pasiūlė netikslumus tiesiog ištaisyti. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvykdė instituto rekomendacijas. Pati ieškovė yra pateikusi pažymą-sąskaitą Nr. 100611-1, kurioje nurodyta, kad ji 2011-06-11 automobilį Renault Vel Satis įsigijo už 12.000 Lt, todėl, manytina, kad ieškovės teiginiai, esą jos apdraustas turtinis interesas sudarė 55.000 Lt, yra niekuo nepagrįstas. Atsižvelgiant į nepriklausomų vertintojų nustatytą automobilio Renault Vel Satis vertę iki eismo įvykio bei sumą už kurią buvo parduotos šio automobilio liekanos, AB „Lietuvos draudimas“ apskaičiavo ir išmokėjo draudimo išmoką. Pažymėjo, kad iš išmokamos draudimo išmokos taip pat buvo išskaičiuota 1.776 Lt nesumokėtų įmokų, kurios pagal Taisyklių nuostatas yra išskaitomos iš draudimo išmokos.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. Š. prašė apeliacinės instancijos teismo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Netenkinus pirmojo reikalavimo, prašė panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir grąžinti šią bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino atsakovo 2010 m. rugsėjo 3 d. transporto priemonės techninės apžiūros aktą. Pirmosios instancijos teismui buvo visiškai įrodyta aplinkybė, kad pats atsakovas įvertino ir sutiko su ieškinyje nurodoma ieškovei priklausiusio automobilio verte. Taigi 2010 m. rugsėjo 3 d. atliekant sugadinto automobilio apžiūrą, atsakovo Transporto žalų vertinimo skyriaus ekspertai nustatė sugadinto automobilio vertę 53.100 Lt sumai, kuri visiškai atitiko rinkos vertę. Apie minimos išvados reikšmę skundžiamame sprendime nieko nepasisakyta, nors teismo posėdžio metu ši išvada buvo nurodyta kaip vienas esminių įrodymų, pagrindžiančių ieškinio pagrįstumą. Tuo pačiu teismas nenagrinėjo šio akto pagrindu parengtos 2010 m. rugsėjo 3 d. išvados apie transporto priemonės likutinę vertę. Šioje išvadoje AB „Lietuvos draudimas“ eksperto nustatyta automobilio rinkos vertė eismo įvykio dieną 53.100 Lt sumai.

2. Byloje yra visiškai įrodyta, kad sugadinimo metu transporto priemonės rinkos vertė buvo nustatyta remiantis AB „Lietuvos draudimas“ naudojamais vidutinių rinkos verčių katalogais, kaip ir sudarant sutartį. Panašias rinkos vertes pateikia ir LR Valstybinės mokesčių inspekcijos bei VŠĮ „Emprekis“ leidžiamas mėnesinis rekomenduojamų naudotų automobilių rinkos kainų katalogas. Teismas netyrė ir nevertino šių argumentų, kurie aiškiai prieštarauja atsakovo pozicijai byloje. Kadangi teismas sprendime nenurodė išsamių motyvų ir nepasisakė dėl esminę reikšmę byloje turinčių įrodymų, nurodė, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka LR CPK 270 str. 4 d. reikalavimų.

3. Teismas netinkamai vertino AB „Lietuvos draudimas“ pateiktą UAB „Nepriklausomų ekspertų biuras“ vertinimo ataskaitą. Šioje ataskaitoje nebuvo nustatinėjama ieškovei priklaususio automobilio Reanault Vel Satis 2,2 DCI AUT vertė, kadangi ataskaitos rengimo momentu ši transporto priemonė jau buvo parduota byloje nedalyvaujančiam trečiajam asmeniui. Dėl to negalima teigti, kad ataskaitoje yra nurodyti išsamūs duomenys apie būtent šio automobilio rinkos vertę. Svarbios faktinės aplinkybės, kad transporto priemonės vertinimas užsakytas ir atliktas 2010 m. spalio 26 d. draudimo iniciatyva, ieškovei nežinant. Automobilio laikymo vieta taip pat nežinoma. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nėra įstatymo imperatyviai reikalaujamo dokumento - automobilio registracijos liudijimo kopijos. Visa tai rodo, kad automobilio vertinimas, siekiant nustatyti transporto priemonės rinkos vertę įvykio dieną, užsakytas neteisėtai. Ataskaitoje yra nurodyta ne tokių pačių komplektacijų šios markės automobilių kainos (ne vertės), todėl nėra aišku, kaip minimoje vertinimo išvadoje nustatyta automobilio vertė galėjo taip ženkliai skirtis nuo LR Valstybinės mokesčių inspekcijos bei VŠĮ „Emprekis“ leidžiamo mėnesinio rekomenduojamų naudotų automobilių rinkos kainų katalogo nurodytų verčių. Teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto 2011 m. rugsėjo 9 d. nustatytus pažeidimus, kuriuos padarė UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“, atlikdamas minimą vertinimą.

4. Teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad atsakovas piktnaudžiavo teise, nepagrįstai ilgai neišmokėdamas ieškovei draudimo išmokos. Nepagrįstai atlikdamas papildomą ieškovei priklaususio automobilio Reanault Vel Satis 2,2 DCI AUT vertinimą, atsakovas laiku nesumokėjo draudimo išmokos [Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 9.15 p.]. Nagrinėjamu atveju yra pagrįsta teigti, kad visą informaciją, pagrindžiančią draudiminio įvykio aplinkybes, pasekmes ir žalos dydį, atsakovas turėjo jau 2010 m. rugsėjo 3 d., todėl laikytina, kad atsakovui nepagrįstai užsakinėjant papildomą vertinimą, buvo sumokėta nepagrįstai maža suma.

5. Nors draudimo poliso nuostatos buvo aptariamos teismo posėdžio metu, tačiau teismas į ieškovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus neatsižvelgė ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje netyrė ir nenagrinėjo sudarytos su atsakovu draudimo sutarties nuostatų. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 270 str. Teismas nevertino tos nuostatos, kad yra neaiški sąlyga - draudimo suma. Jeigu yra abejonių dėl sutarties sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai [LR CK 6.187 str., 6.193 str. 4 d.]. Būtent į šias sutarčių aiškinimo taisykles neatsižvelgė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, aiškindamas ginčo šalių sudarytas draudimo sutartis. Šiuo atveju atsakovui (kaip stipresniajai sutarties šaliai) nesutikus nurodyti automobilio vertės sutarties sudarymo dieną, atsirado prieštaraujančių viena kitai sąlygų - draudimo suma yra skaičiuojama be automobilio nusidėvėjimo, o žalos atlyginimas yra skaičiuotinas pagal automobilio rinkos vertę transporto priemonės sugadinimo (eismo įvykio) metu. Sudarant sutartį bei atlyginant patirtus nuostolius pagal sudarytą sutartį atsakovas pažeidė ieškovės, kaip vartotojos, teises bei neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas nepagrįstai atsisakė ir nenurodė automobilio vertės, kuomet buvo sudaroma draudimo sutartis. Tokia nuostata yra neatitinkanti šalių tarpusavio ketinimų, kadangi sudarant tokią sutartį ieškovė tikėjosi, jog, sugadinus transporto priemonę, už ją būtų atlyginama neatsižvelgiant į nusidėvėjimą.