- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-23
- Bylos Nr.
- 1A-646-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00195-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- D. Č., E. S., P. V., L. T., S. M.
- Nukentėjusysis
- R. P.
- Kaltinamasis
- E. S., P. V., L. T., S. M., D. Č.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis, Vytautas Gustas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam D. Č., jo gynėjui advokatui Vytautui Sirvydžiui, nuteistojo įstatyminiam atstovui R. Č., nukentėjusiajam R. P., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Č. įstatyminio atstovo R. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p., ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 str., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 87 str. 2 d.. 2 p., 5 p., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas: mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.
Priteista solidariai iš E. S., P. V., L. T., S. M. ir D. Č. 1171,2 Eur (tūkstantis šimtas septyniasdešimt vienas euras dvidešimt centų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 Eur (tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo R. P. naudai.
Priteista solidariai iš kaltinamųjų E. S., P. V., L. T., S. M. ir D. Č. nukentėjusiojo R. P. naudai 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos bendros 2671,2 (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro dvidešimt centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-19 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.
Kaltinamajam D. Č. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteista 534,24 Eur (penki šimtai trisdešimt keturi eurai dvidešimt keturi centai) ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 534,24 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-19 iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo iš jo įstatyminių atstovų – I. Č. ir R. Č., nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų sūnus – kaltinamasis D. Č. sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Iš kaltinamųjų L. T., S. M., E. S., P. V. ir D. Č. priteista R. P. naudai po 116 Eur už turėtas išlaidas dėl advokato darbo apmokėjimo.
Nuosprendžiu taip pat nuteisti E. S., P. V., L. T., S. M., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., P. V., L. T., S. M., 2014-02-15 apie 3 val. netoli naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdami menkavertę dingstį (norėdami išsiaiškinti santykius su nukentėjusiojo R. P. vairuojamu taksi automobiliu vežamais keleiviais) bendrais tyčiniais veiksmais sudavė nukentėjusiajam R. P. ne mažiau kaip septynis smūgius kumščiais ir kojomis į galvą, kojas, rankas, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą – dešinės plaštakos I piršto I pirštakaulio panirimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą – poodines kraujosruvas nosyje, odos nubrozdinimus, poodines kraujosruvas kairiame kelyje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame žande, kairiame momenyje, dešinėje alkūnėje.
Be to, D. Č. pripažintas kaltu už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., P. V., L. T., S. M., 2014-02-15 apie 3 val. viešoje vietoje – netoli naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, veikdami bendrininkų grupėje, savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. norėdami išsiaiškinti santykius su keleiviais, sustabdė iš naktinio klubo teritorijos išvažiuojantį nukentėjusiojo R. P. vairuojamą taksi automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. iš automobilio išlipus, automobilio keleivių akivaizdoje, bendrais tyčiniais veiksmais dėl menkavertės dingsties nukentėjusįjį sumušė, padarydami jam nežymų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą bei spardydami ir daužydami rankomis, apgadino nukentėjusiojo R. P. automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. suskaldė priekinį stiklą, sudaužė galinį žibintą, nulaužė keleivio pusės šoninį veidrodėlį, sulankstė priekinį sparną, priekines duris, galines duris, bagažinės duris, turto sugadinimu padarydami 2701,10 Lt (782,29 Eur) turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo D. Č. įstatyminis atstovas R. Č., nesutikdamas su apylinkės teismo nuosprendžiu, pateikė skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-05-07 nuosprendį dalyje dėl D. Č. ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Apeliantas savo skunde nurodė, kad byloje buvo netinkamai atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, kas lėmė nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Pirmosios instancijos teismas pagrindė skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį nepašalintomis prielaidomis, kurios D. Č. kaltės nepatvirtina.
Skunde pažymima, kad D. Č. nuo pat pirmosios apklausos niekuomet nekeitė parodymų, visuomet laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad jis jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Tokiai pozicijai iš esmės neprieštarauja ir nukentėjusiojo daugkartiniai parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis R. P. tiek 2014-02-17 apklausoje, tiek vėlesnėse apklausose teigė, kad jį užpuolusių asmenų neatpažintų, nes buvo naktis, vietovė gana menkai apšviesta ir dėl šios priežaties atsisakė dalyvauti atžpažinimuose. Teismo posėdžio metu R. P. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra tikslūs. Vieninteliai duomenys, kuriais rėmėsi teismas D. Č. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tai teismo posėdžio metu R. P. duoti parodymai, kad užpuolęs vienas iš vaikinų „šviesesnis, liesesnis buvo, gal jis (parodo į kaltinamąjį D. Č.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis priimtas tik abejotinais parodymais, o M. P. parodymai visiškai neįrodo D. Č. kaltės.
Apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu visi duomenys buvo renkamai atmestinai, paviršutiniškai, darant grubias klaidas, nepašalinant byloje esančių prieštaravimų tarp liudytojų, nukentėjusiųjų ir įtariamųjų, kurie nepašalinti ir teisminio nagrinėjimo metu. Apklausti byloje asmenys skirtingai nupasakoja įvykio aplinkybes, tačiau jų ir D. Č. parodymai dėl to, kad D. Č. nusikalstamos veikos nedarė ir buvo nuošaliau įvykio vietos, visiškai sutampa. Ikiteisminiam tyrimui įpusėjus, išvadą apie D. Č. nekaltumą padarė ir prokuratūra, 2014-05-23 ikiteisminis tyrimas D. Č. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių įtariamojo D. Č. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. 2014-06-23 ikiteisminis tyrimas D. Č. atžvilgiu atnaujintas, nes nebuvo apklausti visi įvykio dalyviai. Vėlesnio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklausti visi liudytojai, įtariamieji ir nukentėjusysis, tačiau nebuvo surinkta pakankamai neabejotinų D. Č. kaltės įrodymų, patvirtinančių jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d., 8 p. ir 284 str. 1 d. padarymą.
Nuosprendyje nenurodyti nei subjektyvieji, nei objektyvieji požymiai, leidžiantys daryti išvadą, jog D. Č. padarė jam inkriminuotas veikas. Iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvų neaišku, kuo remiantis buvo konstatuota D. Č. kaltė ir kokius konkrečius D. Č. veiksmus teismas vertino kaip nusikalstamus, o dėstant D. Č. veikos aplinkybes iš esmės apsiribojo tik bendru veiksmų aprašymu.
Žemesnės instancijos teismas
Pagrindinis kaltinamojo liudytojas L. L. teigė, kad išvažiuojant iš klubo automobilį sustabdė kažkurie iš tų penkių vaikinų, kurie konkrečiai ir kiek jų buvo jis gerai neįžiūrėjo, nes buvo tamsu ir kas vyko lauke jam nesimatė, keliese jie mušė taksi vairuotoją jis nežino. Teismo posėdžio metu L. L. teigė, kad matėsi, kad du žmones arčiau (taksi automobilio), o kiti trys toliau ir teigė, kad „atrodo, kad Č. nedalyvavo“, bei atsakydamas į gynybos ir teisėjos klausimus teigė, kad „nematė, jog D. Č. mušė taksistą ir daužė automobilį“ bei „nematė, kad kas nors ką nors muštų“.
Liudytoja S. Č. 2014-08-28 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu teigė, kad ji žinojo vienintelį T., o kitų kaltinamųjų nepažinojo, apie juos jai papasakojo L. L.. Liudytoja teigė, kad buvo labai tamsu ir ji nemačiusi, ką su taksistu daro, ji negalinti pasakyti, ar jie stovėjo prie taksisto trise, „tas mažiukas ėjo aplink mašiną, nepasakysiu tiksliai, kur spyrė“. Prokurorės, teisėjos ir gynybos klausimus atsakė, kad ji trumparegė, buvo be akinių ir be linzių, „tas mažiukas tai ne Č.“, paties smurto fakto prieš taksistą nematė.
Liudytojas E. B. visose apklausose nuosekliai teigė, kad jis nematė kaip taksi automobilio vairuotojas buvo mušamas ir kas jį mušė, nieko atpažinti negali, taip pat negali paskyti kas buvo tie jaunuoliai ir kiek jų buvo.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja B. A. teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad ji nematė, kaip taksi automobilio vairuotojas buvo mušamas ir kas jį mušė, 2014-10-07 apklausos metu B. A. teigė, kad konflikto su taksi vairuotoju metu dalyvavo du vaikinai - S. M., o kas buvo antrasis ji neprisimenanti, bet tai buvę nei Č., nei V..
Tiek liudytoja A. S. 2014-03-03 apklausos metu, tiek liudytojas E. B. apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek liudytojas E. Č. nurodė, kad jie negalintys nurodyti aplinkybių kas dalyvavo konflikte.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodė, kad visi kiti įtariamieji nuosekliai papasakojo apie įvykio detales, konflikto su nukentėjusiuoju priežastis, jame dalyvavusius asmenis, tačiau E. S., P. V., L. T., S. M. nuosekliai teigė, kad D. Č. konflikte su nukentėjusiuoju R. P. nedalyvavo.
Apelianto teigimu, išanalizavus visus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, kad D. Č. neįvykdė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo neginčijamai patvirtinančio, kad D. Č. galėjo padaryti viešosios tvarkos pažeidimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas D. Č. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, ne tik netinkamai taikė baudžiamąjį bei baudžiamojo proceso įstatymus, bet ir tokiu taikymu nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiojo R. P. atsikirtimas į nuteistojo D. Č. įstatyminio atstovo apeliacinį skundą, kuriame prašoma nuosprendį D. Č. atžvilgiu palikti nepakeistą, taip pat iš apelianto priteisti 500 Eur atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį D. Č., įstatyminį atstovą, jo gynėją, prašiusius nuteistojo įstatyminio atstovo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo atstovą, prokurorę, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, jog nuteistojo įstatyminio atstovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš įstatyminio atstovo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad apeliantas kvestionuoja apkaltinamojo teismo nuosprendžio atitiktį BPK 305 str. 1 d. nustatytiems reikalavimams, tvirtina jį esant nepagrįstą ir nemotyvuotą, o nuosprendyje esančių įrodymų vertinimą nurodo pirmosios instancijos teismą atlikus pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų reikalavimus, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
D. Č. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų bei viešoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje, savo įžūliais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai.
Išvadas dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas apylinkės teismas grindė vertindamas nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus bendrame kontekste, neišskirdamas ir nedetalizuodamas kaltinamojo D. Č. veiksmų, kuriais jis padarė nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismo kolegija nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais, kuriais teismas grindžia nuteistojo kaltę, kadangi baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių kaip duomenų visumos vertinimas ir teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateiktų įrodymų analizė nepagrindžia nei subjektyviosios, nei nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės realumo.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip nustatyta byloje, D. Č. kaltu neprisipažino ir nurodė, kad buvo Valentino diena, susirinko visi: E. S., P. V., L. T., S. M.. Atsisėdo į jo brolio automobilį ir nuvažiavo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį pasistatė aikštelėje, tačiau jo neįleido į klubą. E. ir P. pasiliko su juo kartu mašinoje. Iš mašinos jis buvo kelis kartus išlipęs. Vienu metu vienas iš kėdainiškių jį užkabino, bet nežino, kuris, tačiau pastarojo sesuo ar draugė šį atitraukė, taip ir baigėsi tas jų konfliktas. Tas konfliktas vyko maždaug 10 m iki įėjimo į klubą. P. dar išėjęs iš klubo pasakė, kad ,,sėdam į mašiną, nereikia konfliktų“. Jis niekam nesakė apie tai, kad jį užkabino. Po to jie toliau sėdėjo automobilyje ir laukė draugų. Kiek pamena, parašė žinutę, kad išvažiuoja ir išvažiavo už vartų su mašina. Kai išvažinėjo už vartų, E. vairavo automobilį, mašinoje sėdėjo jis ir P.. Matė, kad už 15-20 m nuo jų automobilio stovi taksi automobilis. Pro veidrodėlius ir pro langą matė, kad kažkas rėkauja, pypsi, šviesomis mirkčioja. Didesnio konflikto nematė. Kai draugai išlipo, jis liko automobilyje. Draugai kažkur nubėgo, paėmė S. ir jie išvažiavo, nesigilino, kas įvyko. Matė, kad Saimonas buvo apsikraujavęs, bet nežino dėl ko ir kaip. Pro automobilio veidrodėlį nežiūrėjo, kas vyksta. Jis pats S. neklausė, bet girdėjo, kaip tarpusavyje kalbėjo, kad jį sumušė vairuotojas. Jis tuo metu buvo blaivus. E. ir P. tikrai buvo blaivūs. Jis nei L., nei kitų nepažįsta, nematė, kas iš jo draugų buvo arčiausiai taksi automobilio. Tik P. ir E. buvo nubėgę, bet jis nematė, kur jie buvo nubėgę. P. su E. abu atvedė S. į automobilį. D. Č. taip pat patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo išlipęs iš automobilio, nes draugai išlipo. Jis stovėjo prie mašinos ir matė nukentėjusiojo konfliktą su M., t. y. matė S. grumantis su vyru. Įvykio metu be M. kitų pašalinių asmenų nematė. Grumtynės vyko kažkur prie vartų. Taksi automobilis apie 8-10 m buvo nutolęs nuo tos vietos, kur draugas su taksistu mušėsi. Jis nematė, kad S. suduotų smūgius į taksi automobilį. Jis iš viso nematė, kad kas būtų priėjęs prie taksi automobilio.
Nukentėjusysis R. P. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, dirbdamas taksi firmoje „(duomenys neskelbtini)“, vasario mėnesį, iš 14 d. į 15 d., tai buvo Valentino diena, gavo iškvietimą per raciją į pramogų klubą „(duomenys neskelbtini)“. Maždaug per 8 min. atvykus į kiemą, prie klubo durų, grupė keleivių susėdo į automobilį. Matėsi, kad jie lengvai išgėrę ir pasakė, kad vežtų į Rotušę. Išvažiuojant, vartuose stovėjo du vaikinai, mašina negalėjo pravažiuoti. Jis pamirksėjo šviesomis, bet šie į tai nereagavo. Tada jis paspaudė garsinį signalą, bet ir vėl nereagavo. Tada jis pradarė langą ir pasakė „vyrai, leiskit išvažiuot“. Jie jam pamojo ranka, atseit ateik pakalbėt. Jis, nieko neįtardamas, išlipo iš mašinos, bet nespėjus nei porą žingsnių padaryti, atbėgo dviese, vienas rankomis, kitas kojomis pradėjo taikyti jam lyg tai į galvą, ar dar kur. Atbėgo tie, kurie stovėjo priešais automobilį. Jam atrodo, kad vienas, kiek prisimena, tamsus buvo, tai greičiausiai jis (parodo į kaltinamąjį S. M.), o kitas šviesesnis, liesesnis buvo, gal jis (parodo į kaltinamąjį D. Č.). Jie abu pribėgo ir pradėjo iš karto smūgiuoti, nieko nepasakę. Tada pajuto vieną smūgį į pakaušį, atsisukęs pamatė, kad trise iš kitos pusės užpuolė. Matė, kad jie buvo trise. Jam iš viso atrodė, kad buvo keturi, bet po to liudytojai pasakė, kad juos visus pažįsta, nurodė jų pavardes, automobilio numerį. Tų trijų asmenų gerai nematė, nes buvo mušamas. Negali 100 proc. patvirtinti, kad tai tie patys asmenys, nes jis juos antrą kartą mato, beveik metai laiko jau praėjo. Viskas vyko maždaug 5 – 10 min., jie iš visų pusių bandė jam spirti ir smūgiuoti, ne kartą buvo pargriautas, spardytas, jam buvo praskelta galva, buvo visas kruvinas, suplėšyti rūbai, striukė, megztinis, džinsai kruvini, pirštą skaudėjo, nes gindamasis laikė pakėlęs rankas. Jis gynėsi, kol šie pavargo mušti, sušoko į mašiną ir pabėgo. Kai jis grįžo, keleiviai buvo užsirakinę. Jo vairuotojo vietoje sėdėjo mergina. Jis paprašė, kad atidarytų dureles. Keleiviai pasakė, kad iškvietė policiją, greitąją. Į ligoninę atsisakė važiuoti, nes galvojo, kaip mašiną parsivaryti. Pas ekspertus nuvažiavo tik pirmadienį, nes kitą dieną po įvykio ši įstaiga nedirbo. Gydėsi, ant dešinio piršto buvo uždėtas gipsas, nedarbingumo pažymą turėjo iki kovo 3 d., nes reikėjo dirbti, turi išlaikyti šeimą. Keleiviai įvardino asmenis, kurie jį užpuolė. Jie sakė, kad juos pažįsta, kad jie visi yra iš Kėdainių, sakė jų vardus, pavardes. Jam suteikė pirmą pagalbą keleiviai. Mano, kad užpuolikai norėjo ir keleivius primušti, nes kai vieni pavargo jį mušti, bandė mašiną atidaryti, bet keleiviai buvo užsidarę. Jie daužė stiklą, spardė mašiną. Mašina buvo purvina, buvo tamsu, todėl iš karto nesimatė, kas padaryta automobiliui. Matėsi, kad stiklas, stogas išdaužytas, veidrodėlis nulaužtas. Policininkas jam pasakė, kad jis kreiptųsi į nepriklausomus ekspertus, mašiną nufotografavo. Jo mašina iki to įvykio buvo be pakenkimų, nes taksi automobilis kas pusę metų turi praeiti patikrą. Kai jis atvyko prie klubo, prie įėjimo buvo žmonių. Jis nuo klubo durų pavažiavo link vartų. Užpuolikus jis matė pirmą kartą, visi kojomis spyrė į automobilį, bandė duris traukti, vienas gal aktyviau, kiti mažiau. Visi penki užpuolikai laukė prie vartų. Jie gal matė, kad tie žmonės pas jį į automobilį susėda. Pareigūnas atliko su juo parodymų patikrinimą, jis nurodė, kur stovėjo automobilis, kurioje vietoje jį sustabdė, kurioje sumušė. Gal gindamasis ir bandė pats smūgiuoti, dėl šoko nepamena, ar kažkam konkrečiai sudavė smūgį.
Jis nei vienam iš vaikinų nepasakė kažkokių įžeidžiančių žodžių, jis bendravo tik su keleiviais, net lango nenorėjo atsidaryti, tik šviesom mirksėjo, signalą spaudė, tik po to pradarė langą ir pasakė „gal leisit pravažiuot“. Negirdėjo, kad muštynių metu kaltinamieji tarpusavyje kalbėtų. Posėdžio metu atpažino S. M. gal todėl, kad jam tada atrodė, jog vienas buvo tamsus, o kitas šviesus. Jie visi panašiai buvo apsirengę kaip ir posėdžio metu, t. y. sportiškai. Nuo įėjimo į klubą iki vartų yra maždaug gal 20 m. Abejoja ar įvykio vieta yra apšviesta, ten tik tvora yra. Jis sustojo prieš vartus, o vaikinai tarp vartų stovėjo. Ta vieta, kur sustojo, nebuvo apšviesta, ten buvo tamsu. Kai jis išlipo iš automobilio, pradėjo muštis prie jo automobilio durelių. Iš karto pribėgo, vienas, pašokęs, koja spyrė, o kitas rankomis pradėjo daužyti. Iš pradžių jie dviese buvo. Tuo metu jis traukėsi prie tvoros, gal apie 5 m nuo automobilio durelių į kairę pusę nutolo. Kiti trys vaikinai apibėgo aplink mašiną. Pirmą akimirką buvo du asmenys, kiti trys vaikinai iš už nugaros atbėgo. Vaikinų automobilis stovėjo už vartų prie gatvės dešinėje pusėje. Jis pats automobilio nematė, jam pasakė asmenys, sėdėję jo automobilyje, kur stovėjo tų vaikinų automobilis. Jis sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ dirba bokso treneriu, šiose muštynėse pritaikė gynybą, jam 51 m., dabar vadovauja treniruotėms, parodo mokiniams smūgius, bet aktyviai nedalyvauja. Jis išsinarino dešinės rankos nykštį, yra dešiniarankis. Policijos pareigūnus iškvietė keleiviai, tą pačią naktį jis buvo apklausinėjamas, buvo apžiūrėtas automobilis, grumiantis į automobilį nebuvo atsimušęs, automobilio sugadinimai atsirado muštynių metu. Grumtynės prasidėjo metras nuo automobilio, pasibaigė 5-10 m nuo automobilio. Jis matė, kad tai vienas iš vaikinų, tai kitas, lindo į automobilį. Kad prie automobilio būtų priėję kokie pašaliniai asmenys, nematė. Matė, kad iš tų vaikinų kažkurie trys spardė automobilį, bet negali nurodyti, kurie. Matė, kaip spardė automobilį. Tuo metu nuo automobilio jis buvo nutolęs 5-10 m atstumu. Geriausiai atsiminė aplinkybes po dviejų, t. y. vasario 17 d., kai buvo apklausiamas, nes iš karto po įvykio buvo šoke. Jie tikrai visi penki aktyviai jį puolė, nebuvo nei vieno pasyvaus stebėtojo. Įvykio vieta yra šalia Raudondvario g., tai pagrindinė gatvė. Ir dar yra kelias pro „(duomenys neskelbtini)“ ir į „(duomenys neskelbtini)“ klubą. Raudondvario pl. yra apšviestas. Nuo Raudondvario g. iki įvykio vietos yra maždaug 30 m, įvykio metu jo automobilio žibintai buvo įjungti.
Liudytojas L. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jis, S. Č., E. Č., B. A. atvažiavo prie klubo „(duomenys neskelbtini)“. Ten jų neįleido. Tada jie ruošėsi važiuoti atgal į miestą. Nuėjo į aikštelę, kur stovėjo taksi mašinos, susėdo į taksi automobilį. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Šalia jo sėdėjo S. ir E.. Priekyje atsisėdo B.. Po to sekė smūgis į automobilio priekinį stiklą. Toliau stovėjo vaikinų mašina. Iš jų jis pažįsta P. V., D. Č., S. M., šitą (nurodo į kaltinamąjį E. S.) ir L. T.. Jis juos pažinojo, nes jie visi iš vieno miesto. Tie vaikinai buvo toliau, prie savo automobilio, jis matė. Jie pradėjo važiuoti ir dalis jų, išskyrus P., pasileido prie jų taksi automobilio. Jis pats tai matė. P. visą laiką stovėjo prie vaikinų automobilio. S. trenkė į priekinį automobilio stiklą kumščiu, pats matė. Taksistas sustabdė automobilį ir, išlipęs, bandė aiškintis, kas čia vyksta. Jis nežino, kuris puolė, kuris trenkė, bet vyko grumtynės su taksistu. Visi keturi vaikinai judėjo – dalyvavo muštynėse, o P. tuo metu buvo prie automobilio, jis nebuvo priėjęs artyn. Viskas labai greitai įvyko. Jam atrodė, kad taksistas buvo pargriautas, bet mašinos dalis jam uždengė vaizdą ir dar buvo gan tamsu, menkai apšviesta. Po tų grumtynių jie visi sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nežino, kodėl jie puolė taksistą. Teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Teismui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad vartojo alkoholį. Prieš važiuojant į klubą, buvo išgėręs du kokteilius, bet girtas nesijautė, buvo lengvas girtumas. Jam atrodo, kad buvo kažkoks neramumas prie klubo, bet jis į tai neatkreipė dėmesio, nes kalbėjosi su apsauginiais, kodėl jų neįleidžia. Antroje apklausoje detaliau nurodė aplinkybes, nes tada detaliau klausinėjo. Gali pasakyti tik tiek, kad P. stovėjo toliau, o kiti visi buvo arčiau, bet kuris trenkė, pasakyti negali. Matėsi, kad 2-3 žmonės buvo arčiau, o kažkuris vienas šiek tiek toliau. Dabar iš kūno sudėjimo atrodo, kad toliau stovėjo Č., nors to patvirtinti negali. Konkrečiai nematė, kad D. Č. dalyvautų muštynėse, kad muštų taksistą. P. visai nedalyvavo grumtynėse. Iš pradžių jis su S. pareigūnui sakė, kad vaikinai apskritai buvo penkiese. Kiek pamena, policija jo klausė, ar jis pamena visus buvusius, tai jie ir pasakė visus buvusius. Jis įvardino visus buvusius, bet netikslino jų veiksmų. Nelabai atsimena, ką sakė nukentėjusysis, nepamena, kaip atrodė nukentėjusysis, nes daug laiko praėjo. Jis tik matė smūgį į priekinį automobilio stiklą, o kad daugiau mašina būtų apgadinama, nematė. Kiek pamena, smūgių į automobilio korpusą, kai sėdėjo negirdėjo, automobilio salone, jam atrodo, grojo radijas. Tikrai matė, kad V. visą tą laiką, kol vyko muštynės, buvo prie kito automobilio, prie taksi automobilio jis nebuvo prisiartinęs. Kad kažkuris konkrečiai muštų, jis nematė, nes dalį vaizdo jam uždengė mašinos durelės. Spėja, kad vyko grumtynės, matėsi, kad taksistas yra sužalotas, ant veido buvo žymės. Matė, kad S. trenkė į stiklą. Įvykio vieta gerai apšviesta nebuvo, buvo keli žibintai, bet gero matomumo nebuvo. Kai susėdus į taksi pradėjo važiuoti, taksistas sustojo, nes žmonės, t. y. kaltinamieji, atsirado prieš juos. Pašalinių asmenų arti nebuvo. Gal buvo keli automobiliai šalia, bet žmonių nebuvo. Jis dabar neatsimena, ar taksistas pats išlipo, ar jį ištraukė. Labai greitai viskas vyko, tikrai ne daugiau nei 2-4 min. viskas truko. Kvietė greitąją, policiją, nes iš garsų galėjo spėti, kad vyko grumtynės ir po to matėsi, kad taksistas yra sužalotas. Kiek atsimena, buvo užrakintos jų durelės, todėl jie negalėjo išlipti. Apklausoje tyrėjui nurodydamas, kad puolė, turėjo omenyje, kad visi keturi pasileido link taksisto. Bet ar jie visi keturi mušė taksistą, tikrai negali pasakyti. Negali pasakyti, ar kaltinamieji norėjo taksistą užpulti, ar jų kompaniją. Niekas iš kaltinamųjų nebandė atidaryti automobilio durelių.
Pirmojoje instancijoje buvo pagarsinti liudytojos S. Č. parodymai duoti 2014-08-28 ikiteisminio tyrimo teisėjui ir kuriais nustatyta, kad 2014-02-15 apie 0.30 - 1 val., su draugais L. L., E. ir E. B., jos broliu E. ir dar dvejomis merginomis nuvažiavo į klubą “ (duomenys neskelbtini)”. Klubas užsidarinėjo. Prie klubo durų buvo vienas Č., kuris ėmė ,,koliotis“ su jos broliu. Č. vis vaikštinėjo nuo klubo durų prie mašinos BMW. Tada atėjo P. iš kitos kompanijos ir ėmė raminti Č., L. L. su P. susitarė skirstytis. P. ir Č. nuėjo į mašiną, bet tada iš mašinos atėjo trečias vaikinas, kuris jau ateidamas ,,koliojosi“, ,,koliojo“ konkrečiai ją, nes ji bandė raminti. Atėjęs vaikinas buvo žemas, tamsia maikute, tamsių plaukų. Vaikinas kažką sakė L. L.. Tada vėl atėjo P. nuraminti ir jie abu nuėjo į mašiną. Tuomet atvažiavo taksi automobilis į kurį jie visi susėdo. Ji sėdėjo vidurinėje eilėje su L. L. ir broliu, gale sėdėjo E., E. ir viena mergaitė, priekyje - kita mergaitė. Taksi automobilis sustojo prie vartų ir prieš mašiną atsistojo vaikinas, vilkintis juoda maikute, žemo ūgio. Taksistas vaikinui sakė, kad pasitrauktų. Tada viskas įvyko labai greitai. Vaikinai staiga iššoko iš mašinos, jų automobilis stovėjo dešinėje pusėje. Girdėjo kaip vaikinai sakė: ,,einam, bėgam”. Matė visus, vaikinai buvo visi. Nežino ar taksistas, ar kas, atidarė duris. Ji skambino iškart į policiją, pamatė, kad taksisto nebėra mašinoje. Vaikinai daužė mašiną, spardė. Viena mergaitė bandė juos raminti. Brolis norėjo iššokti iš mašinos, tačiau ji neleido. Vaikinai turbūt girdėjo, kad ji susisiekė su policija, nes ji labai garsiai kalbėjo. Tada vaikinai staigiai susėdo į mašiną, paliko taksistą. Aplinkui taksi automobilį buvo tas mažiausias, Č., P.. Matė T., jis praėjo pro mašiną, gal bandė atidaryti dureles. T. žinojo vienintelį. L. policijoje sudiktavo visus duomenis, nes ji pati jų nepažįsta. Vaikinai daužė mašiną, bandė atidaryti dureles. Kai pradėjo skambinti, nematė, kaip ten buvo, viena ranka laikė brolį, kita telefoną, nematė, kaip taksistas atsidūrė lauke. Iš pradžių taksistas stovėjo, paskui susiėmė už galvos. Aplink jį buvo sustoję, bet nežino kurie ten buvo. Iš taksi automobilio išlipo, kai vaikinai jau nuvažiavo. Vaikinų automobilis buvo gal per 1-2 metrus. Matėsi automobilio priekis, lempos. L. sakė, kad prie vairo sėdo Č.. Kai vaikinai buvo aplink vairuotoją, nematė ar visi ten stovėjo, gal trise tik buvo. Tas mažiukas labai dažnai daužė mašiną, bandė atidaryti duris. Tikrai negali pasakyti, ar vaikinai stovėjo prie taksisto trise, tik matė, kaip taksistas buvo susiėmęs už galvos. Ant taksisto sužalojimų nematė, taksistas kažką sakė apie galvą. Pirmas prieš mašiną išbėgo tas mažiukas, kiti pribėgo gal po 1-2 minučių, nes taksistas atsidarė langą ir prašė pasitraukti. Gerai nematė, kaip vaikinai pribėgo, tik pamatė, kad jų padaugėjo. Nespėjo jų suskaičiuoti, yra trumparegė, nepajėgi to padaryti. Negali patvirtinti, kiek žmonių padaugėjo aplink mašiną. Tas mažiukas ėjo aplink mašiną, negali pasakyti, kur tiksliai spyrė, bet iš priekio tikrai, iš mergaitės pusės, kur ši sėdėjo. Spyrė į priekinę mašinos dalį daugiau nei 3 kartus, spardė vairuotojo dureles ir dureles kur sėdėjo mergaitė. Č. irgi ėjo aplink mašiną, priėjo prie durelių iš mergaitės pusės, nes ši juos ramino, nežino ką jis darė, nematė, nes skambino policijai. Nepastebėjo, ką darė P., bet jis buvo prie taksi automobilio. Apie kitus du nieko negali pasakyti. Matė, kaip taksistas buvo lauke, negali patvirtinti, ar jis buvo ištrauktas iš automobilio. Taksistas stovėjo prieblandoje, bet jis matėsi. Vienu momentu prie taksisto buvo keli vaikinai, bet negali įvardinti kiek, bet daugiau nei du. Nematė, ką vaikinai daro taksistui, bet matė, kad taksistas užsiėmęs už galvos. Asmenis policijos pareigūnams išvardino L. L. ir ta mergaitė, kuri sėdėjo priekyje. Daugiausiai apie tą įvykį žino L.. Taksi automobilio langai, galinis ir šoniniai, buvo tamsinti. Jai viskas matėsi per priekinį langą, nes sėdėjo per vidurį. Tiksliai negali pasakyti, ar langai buvo tamsinti. Girdėjo, kad spardosi, bet nematė. Tuo metu buvo be akinių ir be linzių. Tas mažiukas, tai ne Č.. Paties smurto fakto prieš taksistą nematė. Mažiuką matė, nes jis buvo apšviestas. Nematė, kaip jis spyrė į automobilį, bet garsai girdėjosi. Susietų garsą, kurį girdėjo, kad spyris. Aplink automobilį įvykio metu kitų žmonių nebuvo, tik jie (1 t., b. l. 112-115).
Liudytojas E. B. nurodė, kad klube buvo jis, E. B., A. S., G. A., S. Č., buvo daugiau jų, bet kitų nepažįsta. Neįleido jų į klubą, tada jie išsikvietė taksą, susėdo, pradėjo važiuoti. Jis sėdėjo pačiame gale. Pradėjo važiuoti, bet iš karto sustojo, lauke buvo kažkoks šurmulys. Taksistas išlipo, kol jis išlipo, visi jau buvo išskirstę, nieko nematė. Sėdėdamas automobilyje, girdėjo gal porą smūgių į mašiną, bet neatsimena, nes buvo neblaivus ir daug laiko praėjo, be to automobilio langai buvo tamsinti, lauke buvo tamsu, todėl nieko nesimatė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. S. nurodė, kad kas tokie konkrečiai sumušė taksistą ir daužė automobilį, ji negali pasakyti, nes to nematė.
Liudytojas E. Č. parodė, kad 2014-02-14 su draugais šventė Šv. Valentino dieną. Jau po vidurnakčio sugalvojo važiuoti linksmintis į klubą, kiek prisimena, buvo septyniese – sesuo S. Č., L. L., E. B. su broliu, A. S. ir dar viena panelė, kurios nepažįsta. Į klubą „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo taksi automobiliu, visi buvo išgėrę, buvo apie 2 val. nakties. Į klubą neįleido, gal dėl to, kad per daug buvo išgėrę. Einant į klubą, iš jo išėjo nepažįstamas vaikinas, kuris atrodė apie 17-18 metų amžiaus, sportiško sudėjimo, neaukštas. Matėsi, kad vaikinas išgėręs, eidamas jis užkliudė jį petimi, jie apsižodžiavo, vaikinas puolė jį tempti į kiemą išsiaiškinti santykių, tačiau įsikišo draugai, kurie juos atskyrė. Tuomet tas vaikinas nuėjo į automobilį BMW, kuris stovėjo už klubo vartų. Iš to paties automobilio atėjo kitas vaikinas, kurio nepažįsta. Pastarasis atrodė apie 19-20 metų amžiaus, sportiško sudėjimo, tamsių plaukų. Šis vaikinas taip pat kvietė išsiaiškinti santykių prie jų automobilio, bet L. L. pasakė, kad niekur jis neis. Tuo kartu muštynių nebuvo. Po to iš automobilio buvo atėję dar trys vaikinai, du iš jų taip pat kvietė eiti aiškintis santykių, trečiasis atėjęs pasakė, kad reikia gražiuoju skirtis, tuo kartu viskas ir nurimo. Vieną iš paminėtų vaikinų pažįsta iš matymo, jo vardas S., gyvena Kėdainiuose. S. buvo vienas iš tų vaikinų, kuris kvietė eiti išsiaiškinti santykių, kitų dviejų vaikinų nepažino, jų neįsiminė ir neapibūdintų. Po to jie išsikvietė taksi. Paminėti vaikinai tuo metu sėdėjo savo automobilyje. Atvykus taksi automobiliui, jis atsisėdo į automobilio galą, prie lango, keleivio pusėje. Priekyje sėdėjo kažkuri iš merginų, kiti sėdėjo gale dvejomis eilėmis. Išvažinėjant iš klubo, ties vartais, taksi automobilį sustabdė visi tie penki vaikinai, matė, kad šie visi stovėjo prie vartų ir neleido automobiliui pravažiuoti, kažką šūkavo. Visi penki priėjo prie automobilio. Vienas bandė atidaryti jo duris, kaip suprato, norėjo ištempti į lauką, bet durelės buvo užrakintos. Jie patys norėjo išlipti, tačiau nebuvo kaip. Nepavykus atidaryti durų, tie vaikinai pradėjo daužyti automobilį, iš jo pusės, kiek jis matė, daužė rankomis per durelių stiklą. Iš jo pusės daužė du vaikinai, buvo daužoma ir iš kitos pusės, girdėjosi smūgiai, mano, kad automobilis buvo ir spardomas. Kita automobilio pusė jam nesimatė. Keliese ir kas tokie konkrečiai daužė automobilį, jis negali pasakyti.. Negali pasakyti, ar keitėsi automobilį daužę asmenys. Viskas baigėsi maždaug po penkių minučių, kai vaikinai matyt išgirdo, kad kviečiama policija, tuomet vairuotojas atrakino duris. Išlipdamas gerai matė, kad nuo jų, link to automobilio, nubėgo penki paminėti vaikinai, yra tikras, kad jų buvo penki. Jeigu gerai matė, į vairuotojo vietą atsisėdo tas vaikinas, kuris atrodė iš jų jauniausias ir kuris jį užkabino petimi. Tuomet vaikinų automobilis ir nuvažiavo. Vairuotojui buvo praskelta galva, kraujavo. Suprato, kad vairuotojas nukentėjo nuo tų vaikinų, nors kurie iš jų vairuotoją sumušė, jis nežino. Kažkas iš draugų ar draugių (negali pasakyti kas konkrečiai) kalbėjo, kad vairuotoją išsitempė dviese ir, kaip suprato, vairuotojas paskui buvo mušamas. Draugai, kurie sėdėjo priešingoje pusėje, turėjo matyti, kaip buvo mušamas vairuotojas, nes toje vietoje nebuvo visai tamsu, šioks toks matomumas buvo. Vairuotojas kalbėjosi su L. L. ir su jo seserimi. Praėjus kuriam laikui, atvyko policijos pareigūnas, jam paminėtų vaikinų vardus ir pavardes pasakė L. L., nes tuos vaikinus pažįsta, taip pat su pareigūnu bendravo ir jo sesuo, kuri tuos vaikinus žino iš matymo. L. L. jam sakė, kad tas vaikinas, kuris užkabino petimi ir viską pradėjo, yra nepilnametis, jo vardas D., minėjo ir pavardę, prisimena, kad pavardė prasideda ,,Č“ raide, nors visos pavardės dabar neprisimena (1 t., b. l. 116-118).
Liudytojas E. B. nurodė, kad į klubą atvažiavo jis, B. A., A. S., jo brolis E. B., S. Č. ir dar keli berniukai, kurių jis nepažįsta. Kadangi klubo darbo valandos jau baiginėjosi, į klubą jų nebeįleido. Po to atsisukęs pamatė, kad tie vaikinai, kurie buvo su jais, su kažkuo susistumdė. Vienas iš jų buvo S. brolis – Č.. Kadangi jų neįleido, jie išsikvietė taksi ir sėdo į jį. Pradėjus važiuoti, taksi buvo sustabdytas. Jis sėdėjo taksi pačiame gale. Buvo tamsu, langai tamsinti. Iš garsų suprato, kad kažkas delnais patrankė į langus gal kažkiek. Vairuotojas išlipo iš automobilio. Jie norėjo lipti, bet visos durys buvo uždarytos. Kažkoks konfliktas vyko lauke. Gal girdėjo kažkokius riksmus. Po kiek laiko atėjo taksistas ir atidarė duris. Jie išlipo. Kažkokie žmonės pasišalino ir išvažiavo su kažkokia kita mašina. Išlipęs į lauką, matė, kad taksistas buvo kažkiek sumuštas, buvo kažkas jo veidui. Jie iškvietė policiją ir greitąją.
Liudytoja B. A. nurodė, kad į klubą atvažiavo septyniese. Ji su A., E. B. įėjo į vidų, ketindami prašyti, kad juos visus įleistų, tačiau nebeįleido, nes klubas užsidarinėjo ir nebepardavė bilietų. Išeinant į lauką, pamatė, kad jau buvo prasidėjęs žodinis konfliktas tarp E. ir Č.. Ji E. Č. prilaikė, kad viskas baigtųsi gražiuoju. Kiek žino, vėliau atėjo vienas iš jo draugų, kad juos sutaikytų, šie vienas kitam net ranką dar padavė. Po to jie išsikvietė taksi. Taksi automobilyje ji atsisėdo priekyje. Taksi automobiliu važiavo ji, E., E., S., E. ir A.. Bevažiuojant, jai atrodo, už vartų prišoko du vaikinukai, tikrai nežino, kas tokie, nes buvo tamsu, juo labiau, ji buvo išgėrusi. Jie prišoko priekyje, prieš kapotą. Kiek pamena, jie delnais gal per kapotą patapšnojo, kad atkreiptų dėmesį, ar kad nepradėtų važiuoti. Neprisimena, ar vairuotojas langą pradarė, ar ėmė lipt iš mašinos. Viskas gavosi staiga: ar tai vaikinai nusitempė vairuotoją, ar už mašinos nuėjo, nežino. Nelabai jau pamena, kaip ten kas buvo. Girdėjo tik rėkiančius „važiuojam, važiuojam“, tuo viskas ir baigėsi. Jie rado taksistą ant pievos sėdintį. Smūgių į automobilį nelabai pamena, teisingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu.
Teismui ištyrus kitų kaltinamųjų parodymus, nebuvo nustatyta jokių duomenų apie D. Č. konflikto mentu atliktus veiksmus.
Iš nukentėjusiojo parodymų teisėjų kolegija sprendžia, kad R. P. nuosekliai laikėsi savo parodymų, kad jis jį užpuolusių ir automobilį sugadinusių asmenų neatpažintų, nes buvo nakties metas ir vietovė buvo gana menkai apšviesta. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis dėl šios priežasties atsisakė dalyvauti jį užpuolusių asmenų atpažinimuose. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis bandydamas apibūdinti vieną iš kaltinamųjų, nurodė, kad vienas iš vaikinų buvo „šviesesnis, liesesnis, gal jis“ ir parodė į D. Č.. Ši nukentėjusiojo M. P. išreikšta abejonė apylinkės teismo nuopsrendyje buvo įvertinta kaip objektyvus įrodymas.
Kaip matyti iš aukščiau nurodytų liudytojų parodymų, nei vienas liudytojas taip pat nenurodė D. Č. atliktų veiksmų, kurie leistų teismui padaryti neabejotiną išvadą dėl jo kaltės atlikus baudžiamąjame įstatyme numatytus veiksmus.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjmu atveju, tiek nukentėjusiajam, tiek liudytojams ar kitiems kaltinamiesiems aiškinant aplinkybes dėl konfliktinės situacijos ir D. Č. nefiksuotų (nenurodytų) veiksmų, nesant jokių patikimų įrodymų, negalima daryti vienareikšmės ir objektyvios išvados, kuri leistų pagrįsti D. Č. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (žr., Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėtomis nuostatomis ir remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, nepavyko pašalinti abejonių ir surinkti neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų D. Č. tyčinių veiksmų padarymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeidė BPK 20 str, 4 ir 5 d,, 305 str, nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 str. 3 d.) ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį D. Č. atžvilgiu. Nuteistojo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo nuteistasis išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Atitinkamai šalintina aplinkybė, kad kiti šioje byloje nuteisti asmenys nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrai grupėje su D. Č..
BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas, jeigu neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, civilinį ieškinys atmetamas.
Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys – dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei advokato paslaugos – nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos nukentėjusiojo naudai buvo priteistos iš visų nuteistųjų solidariai. Nepasitvirtinus šiems kaltinimams ir D. Č. išteisinant, atitinkamai civilinis ieškinys, metinės palūkanos bei advokato paslaugos – nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos nukentėjusiojo naudai iš D. Č. nepriteistinos, šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Apygardos teismas taip pat sprendžia, jog nukentėjusiojo patirtos jo atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje, D. Č. dėl pareikštų kaltinimų, kurie nepasitvirtino, išteisinus, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 1, 2 dalimis,
nusprendė:
Nuteistojo D. Č. įstatyminio atstovo R. Č. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendį dalyje, kurioje D. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – D. Č. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p., išteisinti, neįrodžius jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.
Nukentėjusiojo R. P. civilinį ieškinį dalyje, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, dėl turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš D. Č., atmesti.
Iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad L. T., E. S., P. V. ir S. M. nusikalstamas veikas padarė, veikdami bendrininkų grupėje su D. Č..
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.