Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo R. B. atstovui adv. padėjėjui Rokui Rudzinskui, atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo atstovui Almantui Masioniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.

Per teismo posėdį atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovas prašė skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Remiantis 2000-01-24 SP UAB „Senamiesčio ūkis“ raštu Nr. 10, namas (duomenys neskelbtini) susideda iš 1A3/p korpuso, kuriame yra butai Nr. 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13 ir negyvenamosios patalpos; buhalterinės apskaitos duomenimis, pareiškėjas, V. Š. ir G. Š. nurodyti namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše (1 t., b. l. 92-93).

2000-03-22 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas surašė išvadą, kuria nusprendė leisti V. Š. rengti statinio projektą – gyvenamųjų patalpų įrengimas palėpėje, virš butų (duomenys neskelbtini) ir (1 t., b. l. 108). 2000-08-22 išduotas leidimas įrengti palėpę (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 106).

2000-11-06 Vilniaus miesto Senamiesčio seniūno potvarkiu Nr. 192 gyvenamosioms patalpoms virš 12 ir 13 butų (inv. plane pažymėta indeksais: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), namo (duomenys neskelbtini) pastogėje, suteiktas adresas (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 85).

2006-09-15 tarp V. Š. ir pareiškėjo sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise įgijo 124,89 kv. m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80-82). Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, pareiškėjo nuosavybės teisės į šį butą įregistruota 2006-09-19 (1 t., b. l. 70-71). 2008-09-29 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)-11.4-2161 pripažino butą (duomenys neskelbtini) tinkamu naudoti, atlikus rekonstrukciją, kurios metu buto plotas padidintas iki 133,40 kv. m. (2 t., b. l. 7-8). Šis juridinis faktas 2008-09-30 įregistruotas registre (1 t., b. l. 70-71).

Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini), o gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 68-69, 78-79).

Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjas yra įregistravęs bendrosios dalinės nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas – pastogę: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis pagal 2006-09-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis pagal 2006-09-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) dalis pagal 2006-09-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 72-77).

2009-11-17 pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydamas pataisyti pareiškėjo buto adresu (duomenys neskelbtini) unikalų numerį, nes jis atitinka namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį (1 t., b. l. 84). 2009-12-02 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(5.1.15)-39561 informavo pareiškėją, kad jo prašymas netenkinamas, nurodė, kad teisės aktai nenumato, kad buto pirmieji dvylika unikalaus numerio simbolių turi atitikti pastato, kuriame yra butas, unikalaus numerio simbolius (1 t., b. l. 83).

2009-12-02 VĮ Registrų centras pateikė namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų sąrašą, kuriame nurodyta, jog šiame name yra butas Nr. 14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių savininkai V. T. ir V. T., bei butas Nr. 14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas pareiškėjas; namo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojų sąraše butas Nr. 14 nenurodytas. Remiantis minėtais sąrašais, nustatyta, kad name (duomenys neskelbtini) dubliuojasi ir kiti butai: Nr. 6, 7, 12, 13 (1 t., b. l. 120-123, 124-125).

Remiantis 2009-12-08 UAB „Senamiesčio ūkis“ pateikto gyventojų sąrašo duomenimis, pareiškėjas gyvena 124,89 kv. m. ploto bute, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 97).

2009-12-01 ir 2009-12-18 pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą dėl pareiškėjo bendrosios dalinės nuosavybės teisės į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpą – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo (1 t., b. l. 89-90, 96). 2009-12-30 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(5.1.15)-42814 informavo pareiškėją, kad pasikeitus pastatų (duomenys neskelbtini) ir 8 išplanavimams, į pastato (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. į butus Nr. 6, 7, 12, 13, 14 (šių butų adresas yra (duomenys neskelbtini), 8-7, 6-12, 6-13, 6-14), patenkama tik per pastatą (duomenys neskelbtini) ir atvirkščiai, į pastato (duomenys neskelbtini) dalį, t.y. į butus Nr. 23, 24, 27, 28 (šių butų adresas (duomenys neskelbtini), 6-24, 6-27, 6-28), patenkama per pastatą (duomenys neskelbtini). Informacija apie minėtus butus įrašyta Butų (patalpų) sąrašuose. Nekilnojamojo daikto, į kurį įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės, adresas (duomenys neskelbtini), atitinka UAB „Senamiesčio ūkis“ butų sąraše nurodytą adresą. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į bendro naudojimo patalpą-pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotos pagal neįrengtos pastogės 2003-08-25 dalių paskaičiavimo projektą, kuriame nėra ir negalėjo būti paskaičiuota buto (duomenys neskelbtini) savininkui tenkanti dalis (1 t., b. l. 87-88).

2010-07-27 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad namų (duomenys neskelbtini) ir 6 butai Nr. 14 yra skirtinguose pastatuose, į kuriuos veda du skirtingi įėjimai, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), patenkama tik per laiptinę, esančią name (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126-127).

2010-10-05 pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas ištaisyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nustatant, kad pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu pateikė dokumentus: SP UAB „Senamiesčio ūkis“ 2000-01-24 pranešimo Nr. 10 kopiją, Vilniaus miesto senamiesčio seniūno 2000-11-06 potvarkio Nr. 192 kopiją, butų įrengimo ir registro dokumentų kopijas, buto su laiptine patalpų eksplikacijos plano kopijas, 2009-12-02 prašymo kopiją, butų (patalpų) savininkų 2009-12-02 ir 2009-12-04 sąrašų kopijas, VĮ Registrų centro 2009-12-07 pranešimo kopiją ir 2010-07-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopiją (1 t., b. l. 100-101).

2010-10-20 VĮ Registrų centro Vilniaus filialas raštu Nr. IN(12.5.1.15)-29632 informavo pareiškėją, kad duomenys apie patalpos (buto), suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvimo vieta pastate atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Dokumentai, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-09-29 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)-11.4-2161 ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2008-09-16 parengta kadastro duomenų byla yra negaliojantys ir teisės aktų nustatyta tvarka panaikinti, nepateikti, taip pat nepateiktos atnaujintos nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos ir viešojo administravimo subjekto sprendimas, patvirtinantis objektų performavimo teisėtumą. Pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra laikytinas tinkamu pagrindu performuoto daikto kadastro duomenų keitimui Nekilnojamojo turto registre, todėl netenkintinas pareiškėjo prašymas pakeisti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvimo vietą pastate, t.y. išregistruoti minėto buto kadastro duomenis iš pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įrašant buto kadastro duomenis į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 98-99).

2010-12-08 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija sprendimu Nr. 295 pareiškėjo skundą dėl VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010-10-20 sprendimo Nr. IN(12.5.1.15)-29632 panaikinimo atmetė. Nurodė, kad norint pakeisti nekilnojamojo daikto – buto Nr. 14, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, t.y. šio buto kadastro duomenis perkelti iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini), į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kartu būtina keisti ir gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir 8 kadastro duomenis. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teisės aktų reikalaujamų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis (1 t., b. l. 187-188).

Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl to, ar yra pagrindas pakeisti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto – buto, kurio adresas (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, perkeliant šio buto kadastro duomenis iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).

1996 m. rugsėjo 24 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 (toliau – Registro įstatymas) 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Remiantis Registro įstatymo 9 str. 2 d., nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą, padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys kaupiami nekilnojamojo turto registro duomenų banke.

2000 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1764 (toliau – Kadastro įstatymas) 3 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadastro įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.

Kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad vienu iš nekilnojamojo turto kadastro objektu yra laikoma patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal Kadastro įstatymo 7 str. 4 d., nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) (toliau – Kadastro nuostatai), 24 p. nustatyta, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir panašiai), sudarantys statinį, formuojami tik po to, kai pagal šiuos Nuostatus nustatyti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys įrašyti į kadastrą. Pagal Kadastro nuostatų 102.2 ir 102.3 p., statiniui (pastatams ir inžineriniams statiniams, iš jų ir nebaigtiems statyti) suteikiamas unikalus statinio numeris iš dvylikos skaitmeninių simbolių – „XXXX-XXXX-XXXX“, nekintantis visą statinio egzistavimo laiką. Patalpoms, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suteikiamas unikalus numeris iš šešiolikos skaitmeninių simbolių – „XXXX-XXXX-XXXX:XXXX“, nekintantis visą patalpos egzistavimo laiką.

Pagal Kadastro įstatymo 6 str. 2, 3 d., patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalus numeris, kurį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir kuris nekinta visą šio daikto egzistavimo laiką, ir patalpos, suformuotos kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, buvimo vieta pastate (statinio, kuriame yra patalpa, unikalus numeris), yra į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys. Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris). Kadastro įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Pagal Kadastro įstatymo 16 str. 4 d., kai statinys yra padalytas į patalpas, kurios suformuotos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi duomenys apie statinį ir apie jo sudėtines dalis – patalpas.

Pagal Kadastro įstatymo 12 str. 1 d., atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: 1) valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) rašytiniai sandoriai; 4) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 5) kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pagal šio straipsnio 2 d., kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Pareiškėjas reikalavimą pakeisti kadastro duomenis iš esmės reiškia dėl to, kad ginčo buto adresas neatitinka faktinės buto priklausomybės gyvenamajam namui, t.y. buto adresas yra (duomenys neskelbtini), nors butas yra name, kurio adresas (duomenys neskelbtini).

1994 m. liepos 19 d. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo Nr. I-558 9 str. 4 d. nustatyta, kad gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1996-11-27 nutarimu Nr. 1395 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1231 redakcija) (toliau – Taisyklės) 42 p. nustatyta, kad numeriai suteikiami tik toms patalpoms ir butams, kurie yra arba gali būti suformuoti pastate kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Pagal Taisyklių 46 p., faktiškai esančiuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami pastatų savininkų (valdytojų) prašymu. Suteikti numeriai patvirtinami savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu, prie jo pridedami aukšto planai, kuriuose pažymėti suteikti numeriai. Sprendime nurodomi seniūnijos (išskyrus miesto teritorijoje sudarytas seniūnijas), gyvenamosios vietovės ir gatvės pavadinimai, adreso objekto ar korpuso priklausomybė gatvei, unikalūs patalpos ar buto numeriai ir suteikti patalpų ar butų numeriai. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendimų kopijas su priedais per 5 darbo dienas pateikia Adresų registro tvarkymo įstaigai. Adresų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 715, 7, 13 p. nustatyta, kad registro tvarkymo įstaiga yra valstybės įmonė Registrų centras, kuris registruoja registro objektus. Duomenis, kurių reikia objektams registruoti, teikia savivaldybės (14.3 p.). Pagal Adresų registro nuostatų 19.2.3 p., registro tvarkymo įstaiga privalo: užregistruoti ar išregistruoti Registro objekto nustatymą, keitimą ar panaikinimą per 10 darbo dienų nuo būtinų duomenų gavimo; per 5 darbo dienas pranešti apie atliktą registravimą ar išregistravimą (pateikdama vadovaujančiosios Registro tvarkymo įstaigos patvirtintos formos Registro išrašą), kai registruojami faktai, susiję su seniūnijomis, gatvėmis, adresų objektais ir korpusais, – suinteresuotos savivaldybės vykdomajai institucijai.

Bylos medžiaga patvirtina, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2000-11-21. Pareiškėjas nuosavybės teisę į šį butą įgijo 2006-09-15 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o 2008-09-28 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. (101)11.4-2161 butas buvo pripažintas tinkamu naudoti. Nurodytuose dokumentuose pareiškėjo buto adresas nurodomas (duomenys neskelbtini), nes toks adresas jam buvo suteiktas Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos 2000-11-06 potvarkiu Nr. 192. Nustatyta, kad minėtas butas yra pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Faktinis buto priskyrimas pastatui (duomenys neskelbtini) nurodytas kadastrinių matavimu metu, pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimą į šį butą pagrindžiančiuose dokumentuose. Remiantis VĮ Registrų centro pateiktais namo (duomenys neskelbtini) ir namo (duomenys neskelbtini) butų (patalpų) sąrašais, pareiškėjas nurodytas kaip namo (duomenys neskelbtini) gyventojas. Pažymėtina, kad VĮ Registrų centras sąrašus sudaro remdamasis patalpų priskyrimo atitinkamam pastatui duomenimis, neatsižvelgdamas į nekilnojamųjų daiktų adresus. Be to, minėtų sąrašų pastabose nurodyta, kad į namo (duomenys neskelbtini) butus Nr. 6, 7, 12, 13, 14 patenkama tik per pastatą (duomenys neskelbtini), o šių butų adresai atitinkamai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); tuo tarpu į namo (duomenys neskelbtini) butus Nr. 23, 24, 27, 28 patenkama tik per pastatą (duomenys neskelbtini), o šių butų adresai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Remiantis Adresų registro nuostatais bei Taisyklėmis, adresą konkrečiam objektui suteikia savivaldybės vykdomoji institucija, o VĮ Registrų centras yra tokių duomenų tvarkytojas. Pažymėtina, kad aukščiau minėtą aplinkybę, o būtent tai, kad į pareiškėjo butą (duomenys neskelbtini) patenkama tik per laiptinę, esančią name (duomenys neskelbtini), patvirtina ir pareiškėjo pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tačiau šis protokolas nepaneigia faktinio bei teisinio buto priklausymo namui (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad ginčo buto unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), namo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini), o namo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini). Kadastro įstatyme nereglamentuojamos unikalaus numerio suteikimo procedūros, nėra įtvirtinti jokie kriterijai, pagal kuriuos būtų suteikiamas statinio ar patalpų unikalus numeris, tačiau šio įstatymo 6 str. 2 d. 2 ir 3 p. nustato, kad unikalų statinio, taip pat ir patalpų, suformuotų kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, numerį Kadastro nuostatų nustatyta tvarka suteikia Kadastro tvarkytojas ir šis unikalus numeris nekinta visą statinio buvimo laiką. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Kadastro nuostatų 102.2, 102.3 p. Nuostatuose nėra įtvirtintas reikalavimas, kad patalpoms, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, suteikiamo unikalaus numerio pirmieji dvylika skaitmeninių simbolių sutaptų su statinio, kuriame yra patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalaus numerio skaitmeniniais simboliais. Be to, Kadastro nuostatuose nėra apibrėžta statinio ar patalpų, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalaus numerio skaitmeninių simbolių reikšmė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad, atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, patalpų, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, unikalaus numerio skaitmeninių simbolių reikšmė visiškai nėra susijusi su patalpų, kurios suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, priskyrimu konkrečiam statiniui, o tokių patalpų unikalus numerio paskirtis yra tik tokių patalpų, registruojamų nekilnojamojo turto kadastre, identifikavimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis adm. byloje Nr. A442-1273/2009). Taigi darytina išvada, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjo buto (duomenys neskelbtini) unikalaus numerio pirmieji dvylika skaitmenys atitinka namo (duomenys neskelbtini) unikalaus numerio skaitmenis, nesudaro pagrindo pripažinti šio buto priklausomybės šiam pastatui.

Pareiškėjo reikalavimas pakeisti ginčo buto kadastro duomenis, perkeliant buto kadastro duomenis iš vieno namo į kitą, t.y. iš namo (duomenys neskelbtini) į namą (duomenys neskelbtini), iš esmės reiškia būtinybę pakeisti abiejų pastatų kadastro duomenis: suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą – butą name (duomenys neskelbtini) ir pakeisti atitinkamus duomenis name (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje nurodytų teisės aktų nuostatomis, pirmiausia turi būti nustatyti viso statinio, kuriam priklauso atitinkama patalpa, kadastro duomenys ir, viešojo administravimo subjektui priėmus sprendimą dėl atitinkamų pastatų performavimo, patikslinti buto kadastro duomenys. Kadastro įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kokie dokumentai sudaro pagrindą registro tvarkytojui įrašyti ar pakeisti kadastro duomenis. Nagrinėjamoje byloje tokių dokumentų nėra ir pareiškėjas jų nepateikė. Turi būti pateikiami duomenys, sudarantys teisinį pagrindą perkelti buto kadastro duomenis iš vieno namo į kitą. Teisės aktai nenumato galimybės pagal faktinę situaciją registro tvarkytojui spręsti minėtą klausimą. Dėl to, pareiškėjo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nesudaro pagrindo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Atsakovas pagal pateikiamus teisės aktuose nustatytus dokumentus tik tvarko registro duomenis, bet nesprendžia klausimo dėl buto kadastro duomenų pakeitimo.

Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pažeidžiamos pareiškėjo, kaip namo (duomenys neskelbtini) gyventojo, bendrosios dalinės nuosavybės teisės. Civilinio kodekso 4.82 str. 1 d. nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui priklausantis butas yra name (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šio pastato bendrojo naudojimo patalpas. Nustatyta, kad pareiškėjas yra įregistravęs bendrosios dalinės nuosavybės teisę į tris bendrojo naudojimo patalpas – neįrengtas pastoges minėtame pastate. Nepriklausomai nuo to, kad pagal faktinę situaciją, patvirtinančią, jog į pareiškėjo butą patenkama iš namo (duomenys neskelbtini), ir labiau logiška situacija būtų, jog pareiškėjas galėtų įgyvendinti bendrosios dalinės nuosavybės teises į šio namo bendro naudojimo patalpas, teisės aktai to nenumato. Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kuris turi būti registruojamas viešame registre, klausimas sprendžiamas pagal viešame registre įregistruotus duomenis apie nekilnojamąjį daiktą, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises, ir įstatymų numatytais atvejais – juridinius faktus (Civilinio kodekso 4.253 str.). Pareiškėjo nuosavybės teisės į patalpą yra įregistruotos name, esančiame Šiaulių 6, dėl to bendrosios dalinės nuosavybės teisės į bendro naudojimo patalpas taip pat gali atsirasti šiame pastate.

Dėl nurodytų motyvų, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas teisėtai atsisakė pakeisti kadastro duomenis, dėl to nėra pagrindo teismo sprendimu įpareigoti atsakovą atlikti papildomus veiksmus ar priimti sprendimus (ABTĮ 90 str.).

Pažymėtina, kad pareiškėjas, formuluodamas skundo dalyką, neteisingai nurodo, kad skundžiamas atsakovo raštas, yra administracinis sprendimas, ir prašo jį panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Pareiškėjo prašomu panaikinti skundžiamu raštu pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, juo atsisakoma atlikti tam tikrus veiksmus. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius.

Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 1999-01-14 įstatymą Nr. VIII-1029, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 1999-06-17 įstatymą Nr. VIII-1234, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles, atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Ginčijamame rašte buvo nurodyta informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus, todėl teisme turi būti reiškiamas reikalavimas tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pagal teismų praktiką Registrų centro sprendimai yra vertinami kaip teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl skundas dėl analogiškų motyvų kaip ir dėl atsisakymo atlikti veiksmus yra atmetamas.

Be to, pareiškėjas prašo panaikinti VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą. Pažymėtina, kad centrinis registratorius, priimdamas sprendimą, veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (ABTĮ 25 str., 32 str.). Dėl to nėra būtina reikšti reikalavimą panaikinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, nes šio sprendimo panaikinimas neišsprendžia ginčo iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.