Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 301 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 63 straipsnį paskirtas bausmes apėmus, A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu iš A. R. paimti 800 eurų konfiskuoti ir perduoti valstybei.

Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis, kuriuo, be kita ko, nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestas.

Be to, šioje byloje nuteistas V. L. (V. L.), tačiau dėl jo kasacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. 2009 m. kovo 7 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), kitas asmuo iš A. R. už 8550 eurų nusipirko 1 plastikinį paketą su 906,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 246,893 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2 plastikinius paketus, kuriuose buvo 2089,43 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, ir 2 plastikinius paketus, kuriuose buvo 895,48 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Iki 2009 m. kovo 8 d. šias medžiagas A. R. ir minėtas asmuo laikė namo pirmame aukšte esančiame apleistame kambaryje, po to A. R. automobiliu nugabeno į automobilių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Tada tas asmuo jas perkrovė į savo automobilį ir pasikėsino neteisėtai gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, tuo tarpu buvo sulaikytas pareigūnų.

A. R. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2009 m. kovo 9 d. automobiliu iki parduotuvės, (duomenys neskelbtini), gabeno vieną folijos lankstinuką, kuriame buvo 0,47 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir ten buvo sulaikytas pareigūnų.

A. R. nuteistas pagal BK 301 straipsnio 2 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo bute, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. kovo 9 d., 14.05 val., laikė didelį kiekį – 42 vienetus netikrų vairuotojų pažymėjimų blankų, kol juos rado ir paėmė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Įsiteisėję nuosprendis ar nutartis gali būti apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu: 1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas; 2) padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). A. R. kasaciniame skunde, be kita ko, savaip interpretuoja bylos aplinkybes bei teismų sprendimuose aptartus įrodymus, nurodydamas savo poziciją dėl jų vertinimo, be to, pateikia įvairias versijas bei samprotavimus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Bylos aplinkybių ir įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes nagrinėdamas kasacinę bylą teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Todėl šioje nutartyje yra svarstomi tie A. R. kasacinio skundo motyvai, kurie susiję su bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

Dėl A. R. nusikalstamos veikos

A. R. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius minėtus nusikaltimus. Priešingi kasatoriaus motyvai prieštarauja teismų sprendimuose aptartiems įrodymams, todėl atmestini.

Iš byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų, kito nuteistojo parodymų, rašytinių įrodymų, kitų duomenų – matyti, kad A. R. neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šie įrodymai patvirtina, kad A. R. su kitu nuteistuoju tarėsi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo-pardavimo, derino susitikimo detales, o šiam nuteistajam atvykus į K. ir perdavus A. R. pinigus, A. R. po kelių dienų jam perdavė minėtas medžiagas. Po šių medžiagų perdavimo jos dar buvo laikomos patalpoje, barstomos pipirais, perpakuojamos, siekiant išvengti jų suradimo. Įvykio metu A. R. parduotos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo jo nugabentos iki minėto nuteistojo automobilio ir ten perdėtos į šį automobilį, kuriuo minėtas nuteistasis jas gabeno iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Pasienio ruože sulaikius šį automobilį jame buvo rasta 906,52 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 246,893 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 2089,43 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos ir 895,48 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių). Rasto metamfetamino ir kanapių dervos kiekis viršijo Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai dideliais laikytinus daugiau kaip 100 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino – kiekį ir daugiau kaip 125 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos – kiekį.

Teismams nebuvo pagrindo netikėti kito nuteistojo parodymais, kad jis įgijo labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš A. R., nes jo nurodytos aplinkybės sutapo su aplinkybėmis, kurias patvirtino kiti įrodymai – liudytojų parodymai, byloje esančių telefoninių pokalbių turinys, apžiūros protokolai, specialistų išvados, kiti rašytiniai įrodymai. A. R. versijas teismai vertino kartu su minėtais įrodymais ir tinkamai įvertinę jų tarpusavio ryšį šias versijas pagrįstai atmetė. Teismai A. R. kaltę grindė ne prielaidomis ir abejonėmis, o įrodymais, kurie patvirtina, jog A. R. neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Iš pirmiau nurodytų įrodymų taip pat matyti, kad pas A. R. buvo rasta 0,47 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurią kasatorius gabeno iki K. esančios parduotuvės. A. R. dėl šios medžiagos iš pradžių nieko paaiškinti negalėjo, o vėliau pradėjo kelti įvairias versijas, tarp jų – tai, kad ši medžiaga jam galėjo būti pakišta. Šias A. R. versijas teismai vertino kartu su minėtais įrodymais ir jas pagrįstai atmetė. Teismai A. R. kaltę padarius šią veiką grindė ne prielaidomis ir abejonėmis, o įrodymais, kurie patvirtina, jog A. R. neteisėtai gabeno psichotropinę medžiagą be tikslo ją platinti.

Kasatorius teigdamas, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kasaciniame skunde vėl nurodo savo versijas, kurias įvertino pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, ir savaip interpretuoja bylos aplinkybes bei joje esančius įrodymus. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje.

Tas, kas neteisėtai pardavė, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, atsako pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tas, kas disponavo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, atsako pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Laikytina, kad A. R., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

Konkrečių motyvų dėl jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių kasatorius skunde nenurodo, todėl šis klausimas nutartyje plačiau nesvarstomas. Tačiau kasatorius, neginčydamas kaltės ir veikos kvalifikacijos pagal BK 301 straipsnio 2 dalį, teigia, kad už šią nusikalstamą veiką jam paskirta per griežta bausmė. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini.

Pagal BK 301 straipsnio 2 dalį A. R. paskirta bausmė atitinka BK 54 straipsnyje nustatytus bausmės skyrimo pagrindus. Skiriant šią bausmę buvo įvertintos visos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tarp jų – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl skiriant minėtą bausmę pagrįstai buvo įvertinta tai, kad be šios veikos A. R. padarė dar dvi nusikalstamas veikas, tarp jų – labai sunkų nusikaltimą. Bausmės už A. R. padarytas nusikalstamas veikas buvo subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka pagal BK 260 straipsnio 3 dalį A. R. paskirtą bausmę. Be to, iš kasacinio skundo matyti, kad A. R. pagal BK 301 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės švelninimo klausimą sieja su tuo, kad, jo nuomone, neįrodyta jo kaltė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Nustačius, kad A. R. yra pagrįstai nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, jo argumentai dėl bausmės atmetami.

Dėl kitų kasacinio skundo motyvų

A. R. motyvai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, A. R. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius su nuteistojo veika, buvo šališki ar nesilaikė šių BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

BPK 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Iš šios bylos matyti, kad A. R. ir jo gynėjo teisės teisme teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nebuvo suvaržytos.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino šią bylą laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų ir priėmė nuosprendį, kuriame, be kita ko, išdėstė išsamiai motyvuotas išvadas dėl A. R. apeliacinio skundo. Teismo nuosprendyje nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl A. R. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo prašymas atlikti įrodymų tyrimą paskiriant prašomas ekspertizes apeliacinės instancijos teisme buvo išspręstas laikantis BPK numatytos prašymų išsprendimo tvarkos. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju įrodymų tyrimo dalykas yra apeliacinės instancijos teismo prerogatyva.

Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentus, tarp jų – dėl jo kaltės, paskirtos bausmės, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.

Iš teismų sprendimų matyti, kad iš A. R. paimti 800 eurų buvo konfiskuoti vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Šiame baudžiamajame įstatyme nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Teismai nustatė, kad A. R. narkotines ir psichotropines medžiagas pardavė už 8550 eurų. A. R. versija, kad iš jo paimtus 800 eurų jis legaliai užsidirbo kitoje šalyje, buvo nurodyta ir jo apeliaciniame skunde, šią versiją ir su ja susijusius duomenis apeliacinės instancijos teismas išsamiai apsvarstė ir pagrįstai paneigė. Naujas bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl abejoti teismų išvada, kad iš A. R. paimti 800 eurų laikytini iš nusikalstamos veikos gautais pinigais, nėra pagrindo. Esant tokioms aplinkybės A. R. teiginiai dėl BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto taikymo atmestini.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. R. kasacinį skundą atmesti.