- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 1-1848-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53111-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- K. P., R. P.
- Advokatai
- Andrius Kaluina
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UADB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. pažeidė viešąją tvarką: 2019 m. lapkričio 30 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – gatvėje, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tyčia įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, t. y. matant kitiems asmenims, gatvėje kilus konfliktui tarp jo ir R. P. dėl galimybės prasilenkti jų vairuojamais automobiliais nebuvimo, jis, išlipęs iš savo vairuojamo automobilio „Toyota Hailainer“, v/n (duomenys neskelbtini), atidarė R. P. vairuojamo automobilio „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) kuriame ant galinės sėdynės sėdėjo K. P. su mažamečiu A. P., dešinės pusės priekines dureles ir stipriai jas trinktelėjo uždarydamas bei sudavė koja vieną smūgį į jas, taip įlenkdamas automobilio dureles ir padarydamas K. P. 641,52 eurų vertės turtinę žalą, po ko vėl atidaręs minėto automobilio dešinės pusės priekines dureles, įlindęs į automobilio vidų šaukė ant R. P., o R. P. išlipus iš automobilio, priėjęs prie pastarojo šaukė ant jo, tokiu būdu jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais A. R. padarė BK 248 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis A. R. teismo posėdžio (2020 m. liepos 21 d.) metu parodė, kad buvo konfliktinė situacija, dvi mašinos sustojo gatvėje, kur negali prasilenkti. Jis prašė kito automobilio vairuotojo, kad pavažiuotų atgal, ten aikštelė yra, kur galima prasilenkti, o jam reikėtų apsisukti. Kadangi nė viena pusė nesutiko trauktis, buvo pakeltas tonas. Jam pasakė, kad bus kviečiama policija, į ką jis atsakė, kad kviestų, jis netoli gyvena, palieka automobilį ir eina namo. Tuo metu vairuotojo žmona išlipusi iš automobilio vaizdą filmavo, tai nebuvo malonu, tačiau jis nieko nesakė, sėdo, išvažiavo atbulas. Susistabdė mašiną, jie privažiavo. Buvo susierzinęs dėl situacijos, todėl atidarė jų automobilio keleivio pusės dureles ir paklausė, ar jie patenkinti, ir stipriai trenkdamas dureles uždarė. Buvo daug emocijų, smūgis su durelėmis buvo stiprus. Jis taip pat šaukė, buvo nepatenkintas, buvo arti to, kad pradėtų muštis, bet abi pusės susilaikė. Jo vaikai verkė. Į automobilį teigė nespyręs. 2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu A. R. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, jog viskas buvo taip, kaip pasakojo nukentėjusieji, t. y. pripažino ir spyręs į nukentėjusiųjų automobilį.
Nukentėjusysis R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad su šeima buvo Kalėdų šventėje, buvo pasistatę automobilį ir jau norėjo išvažiuoti. Jų pusėje automobilių nebuvo, o kita pusė buvo užstatyta, taigi pirmumas buvo jų. Pamatė, kaip link jų atvažiuoja kitas automobilis, „gazuoja“ ir sustojo prie pat jų bamperio. Iš kito automobilio išlipo vyriškis, kaltinamasis, išlaipino vaikus ir priėjęs pradėjo konfliktuoti. Konfliktą kėlė vyriškis, nebuvo abipusis konfliktas. Vyriškiai įsakmiai pasakė jiems pasitraukti. Jei būtų gražiai prašęs, gal ir būtų pasitraukę, bet dabar nesutiko, nes jų pirmumas, jie turi išvažiuoti, argi sunku kitam atsitraukti. Pasakė, kad kvies policiją. Vyriškis atsakė, kad kviestų, atsitraukė ir nuvažiavo. Vyriškis matė ir girdėjo, kad kviečiama policija. Jau jiems išvažiuojant, vyriškis priėjo prie jų automobilio, prie keleivio durelių, atidarė jas, kalbėjo pakeltu tonu, buvo įlindęs į vidų, su keliu pasirėmė į keleivio sėdyne, vos ne su kumščiu prie veido mojavo, paskui labai stipriu smūgiu trenkė, uždarė, spyrė koja į automobilį. Tai turėjo matyti ir vyriškio vaikai. Vyriškis turėjo matyti, kad ir pas juos automobilyje mažametis vaikas. Jų vaikas viską matė, verkė. Yra ant automobilio žymė nuo spyrio koja, nubrozdinimas. Jie nutarė, kad reikia oficialiai įforminti žalą, nuvežė į oficialų „Toyotą“ servisą, kur jiems sudarė sąmatą. Įlenkimas automobilio atsirado ir nuo durelių trenkimo ir nuo spyrio. Paties kojos judesio jis nematė, tačiau suprato, kad kaltinamasis spyrė, nes matė jo viršutinę kūno dalį, kaip ji judėjo, girdėjo spyrio garsą.
Nukentėjusioji K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo taip, kaip pasakojo jos vyras. Kaltinamasis pribėgo prie jų automobilio, tujinosi, konfliktavo. Jei būtų gražiai prašęs, jie būtų pasitraukę. Ji išlipo nufilmuoti, kad jų automobilis užstatytas, tuo metu vyras skambino policijai. Kaltinamasis kalbėjo telefonu, vaikščiojo, tada su automobiliu pasitraukė. Jie išvažinėjo, tada kaltinamasis vėl priėjo, atidarė jų dureles, trenkė, uždarė, buvo smūgis, vėl jas atidarė, lindo į jų automobilį. Paskui jos vyras išlipo. Kaltinamasis tiesiog rėkė. Po to kaltinamasis sėdo į savo automobilį ir išvažiavo nelaukęs policijos. Ji girdėjo smūgį, bet jo nematė, ji ir vaikas tuo metu buvo automobilyje. Jai labai nemalonu, kad visą įvykį matė jų vaikas.
2019-11-30 K. P. pareiškime nurodoma, kad 2019 m. lapkričio 30 d., išvažinėjant iš (duomenys neskelbtini)gatvės, kelią užstojo ir neleido išvažiuoti automobilis. Paskambinus policijai, kelią užtvėręs automobilis leido išvažiuoti. Išvažiavus dar kartą užtvėrė ir išlipo iš mašinos, pribėgęs trenkė iš kojos į mašinos dureles, jas atidarė ir pradėjo rėkti, lindo į mašinos vidų, kurioje sėdėjo ji su mažu vaiku. Vairuotojas apgadino mašiną ir naudojo psichologinį smurtą, kurį matė tiek ji, tiek jos vaikas. Vairuotojas iš įvykio vietos po incidento pasišalino. Jos vairuojamo automobilio numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 70-72).
2019-12-11 UAB „Tokvila“ sudarytoje automobilio „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) sąmatoje nurodoma, kad automobilio remonto kaina su PVM – 641,52 Eur (b. l. 42-52).
2019-12-16 K. P. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2019-11-30, apie 20.00 val., Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini), jai nepažįstamas vyras, matant praeiviams, jos sutuoktiniui R. P. ir jų sūnui A. P. gim. (duomenys neskelbtini) m., gatvėje sukėlė konfliktinę situaciją. Vėliau jis pradėjo trankyti jos šeimai priklausančio automobilio "Toyota Corolla", v/n (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekines duris - koja sudavė vieną smūgį į minėtas duris. Durys buvo įlenktos. Dėl minėto įvykio jai padaryta 641 Eur žala. Proceso veiksmo protokolo specialiame priede pareiškėja K. P. patikslino, kad jų automobilio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) o ne (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8).
2019-12-30 ikiteisminio tyrimo tyrėjai atsiųstame A. R. elektroniniame laiške nurodoma, kad jis gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pranešimą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, susijusio su įvykiu (duomenys neskelbtini), įvykusiu 2019 m. gruodžio 30 d., 20 val. Automobilį "Toyota Highliner", v/n (duomenys neskelbtini), vairavo jis - A. R., ir jis dalyvavo konfliktinėje situacijoje minėtoje gatvėje. Tuo pačiu jis gali patvirtinti, kad minėtoje gatvėje įvyko konfliktas su kito automobilio vairuotoju dėl to, kas turėtų pasitraukti ir praleisti automobilį. Pareiškėja pateikia netikslią informaciją ir situaciją apibūdina tik iš jai priimtinos situacijos. Kad išvengti interpretacijų, jis pateikia esminius faktus apie įvykį: 1. Abu automobiliai važiavo gatve, kurioje nebuvo vietos prasilenkti dėl aplinkui sustatytų automobilių. 2. Jo (A. R.) automobilis stovėjo tokioje vietoje, kad atbuline eiga buvo sunku išvažiuoti dėl esančio posūkio ir netvarkingai paliktų automobilių, tuo tarpu, kai pareiškėjos automobiliui reikėjo pavažiuoti tiesiai apie 10 metrų atgal ir būtų to užtekę prasilenkti. 3. Konfliktas kilo, nes pareiškėja ir vairuotojas nenorėjo girdėti jokių argumentų ir jam pasakius, kad automobilį jis ketina palikti gatvėje ir ruošiasi eiti į sau priklausantį butą (duomenys neskelbtini), jam buvo pagrasinta, kad bus iškviesta policija. 4. Supratęs, kad susitarti nepavyks, jis nusprendė duoti kelią ir gana sunkiai išvažiavo atbuliniu, kad praleistų pareiškėjos automobilį. 5. Jis gali patvirtinti, kad konflikto metu jis išties buvo supykęs dėl pareiškėjos ir vairuotojo užsispyrimo ir nenoro girdėti argumentus (tiesa sakant jis įtaria, kad pareiškėja nuteikė vairuotoją nesitraukti iš vietos). 6. Jį ypač supykdė, kad pareiškėja be jo sutikimo pradėjo filmuoti jį ir jo vaikus, tuo pažeisdama jo ir jo vaikų teises į atvaizdą. 7. Jis gali patvirtinti, kad po to, kai jis praleido pareiškėjos automobilį, jis priėjo prie minėto automobilio, atidarė keleivio dureles, palinkėjo gero kelio ir jas užtrenkė. 8. Jis nori atkreipti dėmesį, kad pareiškėjos sutuoktinis (arba draugas - vairuotojas) po to, kai jis (A. R.) užtrenkė dureles, iššoko iš automobilio pasiruošęs muštis, bet jiems abiems susivaldžius buvo išvengtą tolimesnio konflikto. Jis yra įsitikinęs, kad pareiškėja tikrai stipriai išgyveno dėl šios konfliktinės situacijos, lygiai kaip ir jis ir jo mažamečiai vaikai. Matomai, pykčio vedama, pareiškėja parašė pareiškimą, įvardindama tik jai priimtinas aplinkybes. (b. l. 68)
2020-05-08 liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kėbulų remonto serviso vertintoju - konsultantu. Kėbulo remonto serviso vertintoju - konsultantu jis dirba jau 8 metus. 2019-12-11 jis atliko automobilio „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) remonto sąmatą bei padarė apžiūros nuotraukas, kurias jau yra pateikęs ikiteisminį tyrimą atliekančiai tyrėjai. Apžiūrėdamas minėtą automobilį, jis pamatė, kad dešinės pusės priekinės keleivio durys kartu su durų antdėklu buvo įlenktos per vidurį, galimai spiriant koja. Patikslina, kad jis nustatė, jog buvo galimai spirta koja į automobilį iš to, kad tuo metu apžiūrėdamas automobilį jis įžvelgė avalynės pado formos subraižymus, kurie vis dar buvo ant automobilio. Šie pado subraižymai yra matomi jo darytose nuotraukose. Patikslina, kad atlikus spyrį į automobilio duris, durų skarda galėjo „suvaikščioti“ ir nuo spyrio galėjo likti liekamoji deformacija prie durų rankenėlės ir smūgio vietoje. Skardos suvaikščiojimas reiškia, kad nuo smūgio deformuojasi didesnė detalės dalis nei smūgio vietoje paliktos žymės, todėl ties durelių briauna galėjo likti įlenkimas. Ar įlenkimas prie durų rankenėlės tuo metu, kai jis apžiūrinėjo automobilį buvo naujas, ar padarytas iš anksčiau, jis nurodyti negali, tačiau šis įlenkimas galėjo atsirasti, jeigu buvo spirta koja į automobilio duris nepriklausomai nuo to, kad pado subraižymai yra kiek žemiau, nei įlenkimas prie rankenėles. (b. l. 54-56).
2019-12-16 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra automobilis „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) Nurodoma, jog nėra požymių, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje. Apžiūrimas automobilis yra purvinas. Nuvalius purvą ant dešinės pusės priekinių durų, ties durų rankena matosi nežymus įlenkimas, einantis į apačią (b. l. 13-16).
2020-03-23 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra garso įrašai iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC). Pirmojo garso įrašo pavadinimas“2019_11_30_20-05-14_25.00“, jis trunka 01:28 min. Įraše girdimas pokalbis tarp vyro ir BPC darbuotojo. Vyras nurodo, kad nori iškviesti policiją, nes jiems užstatė pravažiavimą ir nurodo įvykio vietą – (duomenys neskelbtini). BPC darbuotojui tikslinantis aplinkybes kur vyrui užstatė pravažiavimą, vyras paprašo pakartoti klausimą, kadangi jam šaukia į ausį ir jis negirdi. BPC darbuotojui pakartojus klausimą vyras nurodo, kad čia yra kiemas ir paprašytas nurodo užstačiusio automobilio valstybinį numerį – (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota“. BPC darbuotojui paklausus ar jie yra vietoje ir konfliktuoja, ar teko patraukti automobilį, vyras paaiškina, kad tas asmuo „naglai“ užvažiavo ir nurodo kad jis čia gyvena ir liepia trauktis atgal, paliko automobilį, jį užrakino ir išeina. BPC darbuotojas pasitikslina ar vyrui užstatė įvažiavimą ir jis negali pravažiuoti, vyras tai patvirtina. BPC darbuotojas pasiteirauja ar per kitą kelio pusę irgi negalima išvažiuoti, vyras nurodo, kad ne ir paprašytas BPC darbuotojo, nurodo savo vardą ir pavardę – R. P.. BPC darbuotojas nurodo laukti pareigūnų. Antrojo garso įrašo pavadinimas „2019_11_30_20-09-38_25.01“, jis trunka 00:30 min. įraše girdimas pokalbis tarp vyro ir BPC darbuotojo. Skambinantis vyras nurodo, kad jis ką tik skambino dėl mašinos užstatymo ir nurodo, kad apdaužė jo automobilį. BPC darbuotojui pasiteiravus kas apdaužė, vyras nurodo, kad tai tas žmogus ir dar neseniai bei prašo greičiau atvažiuoti, po ko nurodo, kad dar jų vaikas ir jo kito vairuotojo vaikai verkia. (b. l. 60-61).
2020-06-02 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra K. P. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo pavadinimas "20191130_200627", įrašo trukmė 00.14 min. Paleidus įrašą matyti, kad veiksmas vyksta tamsiu paros metu. Du automobiliai stovi vienas priešais kitą. Vienas automobilis "Toyota" modelio, juodos spalvos, jo valstybinių numerių nesimato, kitas automobilis taip pat "Toyota" modelio, sidabrinės spalvos, v/n (duomenys neskelbtini) Abu automobiliai su įjungtomis šviesomis, stovi vietoje. Įrašo pabaigoje matyti, kad sidabrinės spalvos automobilyje, vairuotojo vietoje sėdi asmuo (b. l. 64-65).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, daro išvadą, kad A. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors iš pradžių kaltinamasis tik iš dalies sutiko su savo padaryta nusikalstama veika (nepripažino spyręs į automobilį), tačiau kitų įvykio aplinkybių ir savo veiksmų neneigė, sutiko, kad savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką, apgadino nukentėjusiųjų automobilį. Kitame teismo posėdyje kaltę jau pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtino teisme apklausti nukentėjusieji ir kiti byloje surinkti duomenys (liudytojo parodymai, daiktų apžiūros protokolai). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji iki įvykio nebuvo pažįstami, konfliktas kilo viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, kaltinamasis apgadino nukentėjusiųjų turtą, šaukė, konfliktą matė ir kaltinamojo bei nukentėjusiųjų vaikai. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamasis įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas pagal BK 284 straipsnį.
2020 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu teismui buvo pateikta taikos sutartis, kurioje nurodoma, jog šalys joje išdėstytomis sąlygomis susitaiko ir galutinai išsprendžia visus ginčus ir reikalavimus iškilusius dėl įvykio. Kaltinamasis, nukentėjusieji ir prokuroras prašė nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu, kadangi kaltinamasis su nukentėjusiaisiais susitaikė, sudarė taikos sutartį, naujų nusikalstamų veikų kaltinamasis A. R. nėra padaręs.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais, susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka du kartus baustas už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 108), dirbantis, turi šeimą. A. R. atsiprašė nukentėjusiųjų, teismo posėdyje gailėjosi dėl padarytos veikos. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis A. R. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiesiems susitaikius.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Byloje nukentėjusioji K. P., pateikė 2000 eurų civilinį ieškinį turtinei (716,52 eurai) ir neturtinei (1283,48 eurai) žalai atlyginti (b. l. 30), tačiau dėl žalos atlyginimo kaltinamasis ir nukentėjusieji susitarė sudarę taikos sutartį, todėl šis procesas nutrauktinas BPK 112 straipsnio 3 dalies ir CPK 140 straipsnio 1 dalies bei 294 straipsnio pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
A. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais K. P. ir R. P., ir baudžiamąją bylą A. R. nutraukti.
Patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje nustatyta:
1. Šia sutartimi bei joje išdėstytomis sąlygomis šalys susitaiko ir galutinai išsprendžia visus šalių ginčus ir reikalavimus, iškilusius dėl 2019 m. lapkričio 30 d. įvykio.
2. A. R. šia sutartimi gera valia įsipareigoja atlyginti K. P., R. P. ir jų nepilnamečio sūnaus A. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, sumokėdamas Šalių sutartą bendrą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumą – 1200 eurų. Aukščiau nurodytas žalos atlyginimo suma sumokama pavedimu į K. P. SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos atlyginimo suma sumokama dalimis žemiau nurodytais terminais: 2.1. 600 eurų sumokama per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo; 2.2. Likusi žalos atlyginimo sumos dalis, sudaranti 600 eurų, sumokama per 5 darbo dienas teismui priėmus procesinį sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą šalims susitaikius;
3. K. P. ir R. P. patvirtina, kad: 3.1 šios sutarties 2 punkte nurodyta žalos atlyginimo suma tinkamai atlygina visą K. P., R. P. ir jų nepilnamečio sūnaus A. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, susijusią su įvykiu; 3.2. A. R. įvykdžius savo įsipareigojimus dėl žalos atlyginimo pagal sutarties sąlygas, K. P. ir R. P. neturės jokių kitų reikalavimų ir pretenzijų A. R., susijusių su Įvykiu, A. R. veiksmais minėto Įvykio metu bei šių veiksmų pasekmėmis; 3.3. K. P. ir R. P. šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis susitaiko su A. R. ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims susitaikius.
4. K. P. ir R. P. įsipareigoja, esant reikalui, baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinti, kad yra šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis susitaikę su A. R..
5. Šalys pareiškia, jog šia sutartimi yra galutinai išsprendžiamas Šalių dėl Įvykio patirtų, patiriamų ar ateityje būsimų nuostolių atlyginimo klausimas, ir įvykdžius šios sutarties sąlygas, Šalys nebeturės jokių turtinių ir / ar neturtinių reikalavimų ir / ar pretenzijų viena kitos atžvilgiu Įvykio ir / ar jo sukeliamų pasekmių pagrindu.
6. Šalys patvirtina, kad jų žiniomis ši sutartis neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams bei viešajai tvarkai, nepažeidžia Šalių ir trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų.
7. Šalys pareiškia, kad šią sutartį sudarė savo noru ir laisva valia.
8. Šalys taip pat pareiškia, kad nenuslėpė jokių aplinkybių, reikšmingų šios sutarties sudarymui bei ja prisiimamiems įsipareigojimams, ir kurios, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, turėjo būti atskleistos kitai šaliai.
A. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.