- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-06
- Bylos Nr.
- e2YT-16376-454/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09368-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D. D. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, jo sutuoktinė J. B. priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė J. B.. Nepraleisdamas įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino palikimui priimti, pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarę Zitą Kasperovičienę dėl palikimo atsiradusio po J. B. mirties, priėmimo. Kreipusis į notarę paaiškėjo, jog pati J. B. nėra kreipusis į notarų biurą po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), ir paveldėjimo bylos neužvedė. J. B. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per šešis mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi po savo sutuoktinio mirties likusį paveldimą turtą pradėjo valdyti faktiškai. Po J. B. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos neužvedė. Pateikiama 2022 m. birželio 13 d. Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės išduota pažyma Nr. S-12 patvirtina, kad paveldėjimo byla atsižvelgiant į J. B. gyvenamąją ir nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir 2022 m. birželio 14 d. Kauno regioninio valstybės archyvo pažyma Nr. (10.6.)V10-1434 „Dėl J. B. paveldėjimo bylos“. Mirus palikėjui, jo vardu viešajame nekilnojamo turto registre įregistruoto turto nebuvo. Nekilnojamojo turto registre, J. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš pateikiamo VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, minėtas butas buvo įgytas 1992 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 11-3635 pagrindu. Pateikiama J. ir J. B. santuokos liudijimo kopija patvirtina, jog jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Butas buvo įgytas J. B. ir palikėjui J. B. gyvenant santuokoje. Dėl šios priežasties, butas laikytinas įgytu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Mirus palikėjui jo palikimą sudarė 1/2 dalis buto bei jame buvę jo asmeniniai kilnojamieji daiktai. Aplinkybė, jog palikėjui J. B. priklausė 1/2 buto atsispindi ir pateikiamame VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nurodoma, kad 2022 m. kovo 31 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 3305 pagrindu palikėjui priklauso 1/2 dalis buto. Palikimą po savo sutuoktinio mirties, J. B., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – visų pirma, ji liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui J. B., priklausiusias jo asmeniniais daiktais – įvairiais indais, baldais, buitine technika ir kitais daiktais buvusiais jų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Po palikėjo mirties, J. B. ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, palaikė jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Pareiškėjo senelė J. B. priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą. Šią aplinkybę, kad J. B. mokėjo mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą įrodo įvairios, sąskaitos, mokesčių apmokėjimo kvitai bei kilnojamųjų daiktų nuotraukos. Be to, būtent ji rūpinosi palikėju iki pat jo mirties, organizavo jo laidotuves, rūpinosi kapinių tvarkymu ir kitais klausimais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjų J. B. ir J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat nėra jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
medicininis mirties liudijimas, gimimo įrašas, gimimo liudijimas, santuokos liudijimas patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė J. B..
Notarės liudijimas patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarę Zitą Kasperovičienę dėl palikimo atsiradusio po J. B. mirties, priėmimo.
Kreipusis į notarę paaiškėjo, jog pati J. B. nėra kreipusis į notarų biurą po savo sutuoktinio J. B. mirties (duomenys neskelbtini), ir paveldėjimo bylos neužvedė. Notarės raštas ir Kauno regioninio valstybės archyvo raštas patvirtina, kad J. B. paveldėjimo byla nėra užvesta, dokumentuose žinių apie J. B. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra.
Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė J. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Nekilnojamojo turto registre, J. B. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog palikėjui J. B. priklausė 1/2 buto atsispindi ir pateikiamame VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, kuriame nurodoma, kad 2022 m. kovo 31 d. nuosavybės teisės liudijimo Nr. 3305 pagrindu palikėjui priklauso 1/2 dalis buto.
Palikimą po savo sutuoktinio mirties, J. B., priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti – ji liko gyventi bute, priėmė ir toliau naudojosi palikėjui priklausiusias jo asmeniniais daiktais. Po palikėjo mirties, J. B. ne tik liko gyventi bute, tačiau jį administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, palaikė jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Šią aplinkybę, kad J. B. mokėjo mokesčius ir administravo palikimą sudarantį turtą įrodo pateiktos į bylą įvairios, sąskaitos, mokesčių apmokėjimo kvitai bei kilnojamųjų daiktų nuotraukos.
Suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant dėl juridinio fakto nustatymo surašytini sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašomi nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu, įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. B., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.