Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2-900/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2-900/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus, Nijolė Piškinaitė
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-900/2013Procesinio sprendimo kategorija: 126.5.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Alvydo Poškaus ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto J. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liva“ bankroto byloje Nr. B2-387-479/2013.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi UAB „Liva“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administravimo partneriai“. 2012 m. spalio 31 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

Apeliantas J. S. atskiruoju skundu kreipėsi į pirmos instancijos teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį bei nušalinti bankrutuojančios (toliau – BUAB) „Liva” administratorių UAB „Bankroto administravimo partneriai” nuo administravimo. Nurodė, kad įmonė turi skolininkų, kurių įsiskolinimai daugelį kartų viršija skolos dydį šiame civiliniame procese. Bankroto byla inicijuota ir nagrinėjama suinteresuotai. Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus reikalavimai yra nepagrįsti. Įmonės administratorių teismas paskyrė suinteresuotai. Administratorius atsisako bendrauti su buvusia UAB „Liva“ administracija, nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, nepateikė nei vieno dokumento, nei karto nepranešė apie vyksiančius susirinkimus, todėl jo veika turi nusikalstamos veikos požymių. UAB „Liva“ dokumentai yra neteisėtai pasisavinti ir sunaikinti. Neteisėtai pasisavintas UAB „Liva“ turtas.

Apeliantas nurodo, kad jis nėra atsisakęs savo finansinių reikalavimų, todėl vien dėl to Klaipėdos apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota, pažeidžianti daugelio fizinių ir juridinių asmenų teises. Bankroto administratorius taip pat šiurkščiai pažeidžia asmenų teises, todėl šalintinas nuo bankroto administravimo procedūros.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atsisakė priimti, kaip paduotą neturinčio tokios teisės asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 338 str.). Teismas nurodė, kad po bankroto bylos UAB „Liva“ iškėlimo įmonės valdymo organai netenka visų savo įgaliojimų, tarp jų ir skųsti teismo sprendimus bei nutartis, priimtas įmonės bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.). Pareiškėjas taip pat nėra BUAB „Liva“ kreditorius, kuriam įstatymas suteikia teisę skųsti bankroto byloje priimtas nutartis. Likvidavimo procedūros J. S., kaip BUAB „Liva“ akcininko, procesinėms teisėms bei interesams įtakos neturės, nes įmonė jau yra bankrutuojanti, o likvidavimas yra tik viena iš bankroto procedūrų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, nebūdamas įmonės kreditoriumi, negali skųsti ir administratoriaus veiksmų ar reikšti prašymų dėl administratoriaus atstatydinimo, kadangi jis neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas J. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą ir 2012 m. spalio 31 d. nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama bei perduoti pirmos instancijos teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas nurodė, kad jis yra 100 procentų įmonės akcininkas ir turi teisę ginti savo interesus. Dėl administratoriaus suinteresuotumo ir ydingų sprendimų jis nėra įtrauktas įmonės kreditoriumi, kaip ir kiti asmenys. Skundžiama nutartis pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus, taip pat valstybės interesus.Teismas ir administratorius netyrė ir nevertino aplinkybių dėl ieškinio sumos, nenustatė visų įmonės skolininkų ir kreditorių bei kitų piniginių lėšų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu. Administratorius vengia bendrauti, neatsako į teikiamus raštus, nereaguoja į pateiktą informaciją, nedalyvavo teismo posėdžiuose, kas rodo aiškų suinteresuotumą ir neveikimą bei tai, kad vykdoma bankroto procedūra yra fiktyvi.Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas galioti pirmos instancijos teismo nutartį, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, nežinojo apie kitas faktines aplinkybes ir duomenis, kurių nepateikė pirmos instancijos teismas ir bankroto administratorius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius nurodo, kad nėra pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos 2012 m. gruodžio 3 d. bei 2012 m. spalio 31 d. nutarčių, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas, priimdamas 2012 m. spalio 31 d. nutartį, pagrįstai nustatė, jog nėra jokių kliūčių BUAB „Liva“ pripažinti bankrutavusia ir pradėti jos likvidavimo procedūrą, tokių aplinkybių nenurodo ir apeliantas.Teismas pagrįstai 2012 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. atskirąjį skundą, kadangi nuo bankroto bylos iškėlimo įmonės valdymo organai netenka visų savo įgaliojimų (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), o įmonės likvidavimo procedūros jo procesinėms teisėms bei interesams įtakos neturės, nes įmonė jau yra bankrutuojanti. Likvidavimas yra tik viena iš bankroto procedūrų.Apelianto atskirajame skunde nurodomi argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, J. S. prašydamas panaikinti pirmos instancijos nutartis nurodo, kad jos pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir interesus, tačiau nenurodo kaip ir kokių trečiųjų asmenų teises ir interesus šios nutartys pažeidžia.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Liva“ prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos 2012 m. gruodžio 3 d. bei 2012 m. spalio 31 d. nutartis palikti nepakeistas, nurodė, kad įmonė veiklos nevykdo, pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje nebuvo gauta, nėra jokių ekonominių prielaidų, kad įmonė atgaivins savo veiklą, todėl BUAB „Liva“ Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartimi pagrįstai buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Dėl pirmos instancijos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutarties atsakovas nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti J. S. atskirąjį skundą, teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo atskirąjį skundą, kaip paduotą, neturinčio tokios teisės asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p.).

Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 37, 305, 338 str.). Tais atvejais, jei atskirąjį skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti, teismas, vadovaudamasis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 338 straipsniu atskirąjį skundą atsisako priimti ir grąžina jį padavusiam asmeniui.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys, kuriais laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.). Bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi ieškovas, kuris yra kreditorius, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovas - skolininkas, kuriam prašoma iškelti bankroto bylą bei tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CPK 46 str.), t. y. kreditoriai, prisidėję prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendrąja prasme įmonės akcininkai įmonei bankrutuojant nėra bankroto byloje proceso dalyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 6 d. nutartį uždarosios akcinės bendrovės „Atrama“ bankroto byloje Nr. 3K-3-282/2002; 2003 m. balandžio 23 d. nutartį akcinės bendrovės „Marijampolės cukrus“ bankroto byloje Nr. 3K-3-527/2003; kt.), jie yra akcijų savininkai, kurie, likvidavus bendrovę, jeigu ji yra atsiskaičiusi su kreditoriais, turi teisę gauti atitinkamą likusio turto dalį (Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 3 d.). Kasacinis teismas taip pat suformavo nuostatą, kad ši bendroji taisyklė (įmonės akcininkai nėra bankroto byloje proceso dalyviai) turi išimčių, kai savininko (akcininko, nario) teisės pakankamai paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui, kad gali būti pateisintas ir jo dalyvavimas bankroto procese. Šiuo atveju atskirąjį skundą paduodantis asmuo turi nurodyti ir pagrįsti tiesioginį savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011).

Iš byloje esančių įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirasis skundas nepagrįstas, todėl netenkinamas. Apeliantas neįrodė, jog įmonės bankroto procedūra kokiu nors būdu gali pakenkti jo teisėms ir teisėtiems interesams. J. S. nurodo, kad dėl administratoriaus kaltės jis nėra įtrauktas kreditoriumi, tačiau taip pat nepateikia jokių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Nėra nustatyta, kad apelianto iniciatyva yra iškelta ar bent buvo inicijuojama byla dėl jo finansinio reikalavimo BUAB „Liva“, kad jis su tokiu reikalavimu kreipėsi į bankroto administratorių. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis pažeidžia ir trečiųjų asmenų teises, valstybės interesus, tačiau nenurodo nei kaip šie interesai pažeidžiami, trečiųjų asmenų neidentifikuoja, nepateikia jų atstovavimo teisę pagrindžiančių įrodymų.

Apeliantas atskiruoju skundu prašo leisti pateikti įrodymus, kurių kartu su atskiruoju skundu negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, tačiau šių priežasčių nenurodo, nenurodo ir kokius įrodymus nori pateikti. Teisėjų kolegija šio prašymo pagrįstumo nevertina, kadangi pareiškėjas ne tik prie prašymo neprideda, bet net ir nenurodo kokius dokumentus nori pateikti ir kokią teisinę reikšmę jie turi atskirojo skundo nagrinėjimui (CPK 178 str.). Be to, CPK 314 straipsnyje yra nustatytos išimtys įrodymų teikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. šalis prašanti prijungti prie bylos papildomus dokumentus, turi pagrįsti kodėl šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmos instancijos teisme. Tokios informacijos apeliantas taip pat nenurodė.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog pareiškėjas neturi teisės paduoti atskirojo skundo dėl teismo nutarties, kuria BUAB „Liva“ pripažinta bankrutavusia ir pradėta jos likvidavimo procedūra. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka visų savo įgaliojimų, tarp jų ir skųsti teismo sprendimų bei nutarčių, priimtų įmonės bankroto byloje (ĮBĮ 10 str. 7 d. 2 p.), jos vardu veikia teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 9 p.). Apeliantas teismo nutartimi nėra patvirtintas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi, atskiruoju skundu nepagrindė ir nepateikė įrodymų, kad jo, kaip įmonės dalyvio teisės yra paveiktos apribojimų, pritaikytų juridiniam asmeniui ir tuo yra pažeidžiami jo teisėti interesai (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos nutartį atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai nėra susiję su apeliacijos dalyku ir neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėNijolė PiškinaitėAlvydas Poškus