Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Gintautas Būga, susipažinęs su Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Genadijaus Jefimovo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su baudžiamąja byla, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1982-06-28, Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, administracine tvarka baustas, teistas Lietuvoje: 1) 2009-01-07 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio bauda (baudą sumokėjo); 2) 2011-12-02 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį 300 valandų viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per 12 mėnesių neatlygintinai dirbti, kas mėnesį po 25 valandas visuomenės labui. Bausmę atliko, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams perduotoje baudžiamojoje byloje prokuroro surašytu pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis 2018-02-21, apie 23.00 val., buto, esančio(duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu sudavė dešinės rankos kumščiu savo buvusiai sugyventinei J. T., ne mažiau, kaip vieną kartą į kairį skruostą, ne mažiau, kaip vieną kartą į kairį šoną ir spyrė kojomis ne mažiau, kaip du kartus į kojas, po ko nukentėjusiajai J. T. nukritus ant žemės, stipriai spaudė dešinės kojos keliu jai gerklę, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-02-22, apie 8.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, stipriai pastūmė buvusią sugyventinę J. T., nuo ko ji atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. T. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio Kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio Kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais (BPK 420 straipsnio 1 dalis).

BPK 424 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas yra numatytos BPK 3 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

R. M. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu dėl to, kad jis 2018-02-21, apie 23.00 val., buto, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, asmeninio konflikto metu sudavė dešinės rankos kumščiu savo buvusiai sugyventinei J. T. ne mažiau, kaip vieną kartą į kairį skruostą, ne mažiau, kaip vieną kartą į kairį šoną ir spyrė kojomis ne mažiau, kaip du kartus į kojas. J. T. nukritus ant žemės, stipriai spaudė dešinės kojos keliu jai gerklę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-02-22, apie 8.00 val., buto, (duomenys neskelbtini) , kambaryje, stipriai pastūmė buvusią sugyventinę J. T., nuo ko ji atsitrenkė į sieną ir susimušė galvą.

BK 140 straipsnio 4 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Taigi, nagrinėjamoje byloje svarbu vertinti, ar nukentėjęs asmuo kreipėsi pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą, ar yra prokuroro reikalavimas pradėti ikiteisminį tyrimą, ar buvusių sugyventinių R. M. ir J. T. santykiai savo turiniu galėjo būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš J. T. pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08876-18 pradėtas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato tyrėjo D. Z. 2018-02-22 Tarnybinio pranešimo Nr. 0118000088583 pagrindu, iš kurio matyti, jog apie konfliktą (duomenys neskelbtini) , pranešė konfliktą sukėlęs asmuo R. M. ir nurodė, kad sumušė savo sutuoktinę. Įvykio vietoje R. M. paaiškino, kad sumušė savo buvusią sugyventinę.

Nukentėjusioji J. T. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad R. M. yra jos buvęs sugyventinis. Su juo, kaip sugyventiniai, gyveno kartu apie 7 metus, išsiskyrė apytiksliai prieš 6 metus, nuo to laiko jie nėra sugyventiniai, neveda bendro ūkio, tačiau palaiko draugiškus santykius, bendrauja. Dabar artimus santykius palaiko su A. M., su juo yra pora (b. b. l. 23).

Kaltinamasis R. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su J. T. gyveno kartu, kaip sugyventiniai apytiksliai prieš 10 metų. Kartu gyveno apytiksliai 8 metus. Vaikų neturi, vedę nebuvo. Paskutinius 10 metų su J. T. palaiko draugiškus santykius, bendrauja, tačiau nėra sugyventiniai, kartu negyvena, artimų santykių nepalaiko (b.b. l. 88).

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad su R. M., J. T. ir A. M. yra draugai, draugauja apie 6 metus. Žino, kad R. M. ir J. T. kažkada buvo sugyventiniai, kartu gyveno, tačiau kai su jais susipažino, jie jau nebuvo pora, buvo išsiskyrę. D. J. T. palaiko artimus santykius su A. M. (b. b. l. 40).

Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. BK 248 straipsnio 2 dalyje atskleista nusikaltimo padariusio asmens šeimos narių sąvoka, jog šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Įvertinus proceso dalyvių paaiškinimus, šeimos santykius apibrėžiančią sąvoką baudžiamajame procese, teismų išaiškinimus, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti nuoseklūs ir pakankami duomenys apie baudžiamojo proceso dalyvius siejančius ryšius, teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. ir J. T. santykiai pagrįstai nebuvo priskirti šeimos narių santykiams, todėl veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės pradėtas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato tyrėjo D. Z. 2018-02-22 Tarnybinio pranešimo Nr. 0118000088583 pagrindu ne dėl smurto artimoje aplinkoje, o dėl fizinio skausmo sukėlimo, prokuroro reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu J. T. parodė, kad ji R. nebijo, už tai, kad jis prieš ją dabar smurtavo, ji jam atleidžia, ikiteisminiame tyrime nori su juo taikytis. Į medikus nesikreipė ir nesikreips (b. b. l. 24). Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo asmens J. T. pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad baudžiamasis procesas kaltinamojo R. M. atžvilgiu turi būti nutrauktas, nustačius, kad nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą (BK 140 straipsnio 4 dalis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

nutraukti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pradėtą supaprastintą procesą, nustačius, kad nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Apie priimtą sprendimą pranešti kaltinamajam, nukentėjusiajai ir prokurorui.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per septynias dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.