- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-221-312/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Pažarskis, Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- J. I.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Skundas Nr. 1S-221-312/2013
Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
2013 m. kovo 7 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 364 str. tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. I. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. I..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam J. I.. Teismas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimą, atsižvelgė į tai, kad laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja, skatintas septynis kartus. Nuteistasis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, nemaža dalis nusikaltimų buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Be to, priimant nutarimą dėl J. I. lygtinio paleidimo, Komisijos pirmininkas pateikė atskirąją nuomonę ir siūlė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. J. I. iš viso yra teistas septynis kartus, paskutinį kartą teistas už dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., padarymą. Tarp nusikaltimų, už kuriuos J. I. yra teistas anksčiau, yra smurtinio pobūdžio nusikaltimų, taip pat jis teistas už labai sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. Taip pat žemesnės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, jog Vilniaus miesto 2-ųjų pataiso namų administracijos 2009 ir 2010 metinėje charakteristikoje nuteistasis J. I. charakterizuojamas patenkinamai (t. 2, a. b. l. 176, 201), taip pat ir Vilniaus pataiso namų administracijos 2012 m. gegužės 3 d. pateiktoje charakteristikoje nuteistasis J. I. charakterizuojamas patenkinamai (t. 1, I dalis, a. b. l. 82).
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir patvirtinti 2013 m. sausio 14 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namų priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Skunde nurodoma, kad nuteistasis atitinka visus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 str. reikalavimus. Vilniaus pataisos namų komisijos nutarimas tik patvirtina, kad jis yra pilnai pasiruošęs gyventi visuomenėje ir būti doru Lietuvos piliečiu bei laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Skunde nuteistasis nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės prokurorė žvelgia į jo praeitį, nors jis yra visiškai pripažinęs savo kaltę dėl nusikaltimų, padarytų paauglystėje. Nurodo, kad gimė asocialioje šeimoje, neprižiūrimas mamos. Norėdamas skaniau pavalgyti ar gražiau apsirengti darė nusikaltimus, nes dorai užsidirbti pinigų dar nemokėjo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis įgijo kelias kvalifikacijas, lankė socialinius užsiėmimus, lankė anoniminių alkoholikų grupę, siekė gauti daugiau žinių, kad užsitikrintų dorą gyvenimo būdą visuomenėje. Nurodo sėkmingai dirbęs visą bausmės laiką, už ką yra skatintas septynis kartus.
Skunde nurodoma, kad nuteistojo charakteristika traktuojama tik iš blogosios pusės, remiamasis jo praeities teistumais, jo padarytos nuobaudos jau seniai nebegalioja ir nėra piktybinės, nutartyje neatsižvelgta į jo charakteristikos visumą. Nuteistasis nurodo negalintis pakeisti praeities įvykiu, bet gali iš visų jėgų stengtis, kad tai nepasikartotų ateityje.
Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas tenkintinas.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos nuteistojo asmens bylos ir to, ką konstatavo žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, J. I., nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 302 str. l d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. – dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. l d., 4 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 26 d. ir 2005 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiais bei su Panevėžio apygardos teismo 2005 m sausio 28 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, nustatant galutinę dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Prieš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 4 d. nuosprendžio priėmimą J. I. buvo teistas šešis kartus.
Bausmės pradžia: 2004 m. gegužės 6 d.
Bausmės pabaiga: 2014 m. gegužės 6 d.
J. I. šiuo metu yra atlikęs daugiau negu 2/3 bausmės. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2009 m. gegužės 6 d. Taigi konstatuotina, jog nuteistasis atitinka Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytą formaliojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Šio straipsnio antroje dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau šis pagrindas pats savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo. Teismas gali paleisti iš pataisos įstaigos nuteistąjį, jeigu jam atlikus įstatyme nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, padaroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti, toliau taisant šį nuteistąjį neizoliavus nuo visuomenės, tačiau jį prižiūrint.
Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 str. 2d.). Teismas sprendžia, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes.
Kaip matyti iš pateiktos nuteistojo asmens bylos ir teikimo medžiagos, 2012 m. gruodžio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-194 nustatyta, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo įstaigoje nuolat dirbo, mokėsi, motyvuotas prasmingam užimtumui, žiūri TV laidas, skaito. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje“, „Nuteistųjų ir grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų bei jų šeimos narių integracijos į darbo rinką modelio, priemonių, paslaugų sukūrimo ir įgyvendinimo programoje“, programoje „Angelo medis“ ir įvykdė visas šiose programose numatytas priemones (veiklas). Nuteistasis pripažįsta, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau pataisos namuose lankė Anoniminių alkoholikų grupes, rodo motyvaciją susitvarkyti su šia problema ir yra parašęs sutikimą gydytis priklausomybės ligas po paleidimo iš pataisos įstaigos.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2013 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam J. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tokį savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, jog J. I. dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Nuteistasis atpažįsta neigiamus socialinius veiksnius ir yra motyvuotas vengti situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Turi artimų draugų, kurie nėra įsitraukę į kriminalinę veiklą. Jis tinkamai bendrauja su daugeliu nuteistųjų, tačiau draugus renkasi atsargiai, vengdamas žinomų tvarkos drumstėjų ir destruktyvių grupių. Stiprių negatyvių, kriminalinį elgesį palaikančių ir diskriminuojančių nuostatų J. I. elgesyje nepasireiškia. Socialinės reabilitacijos programose dalyvauja pasirinktinai, bendradarbiauja, yra pozityviai ir iniciatyviai nusiteikęs intervencinių priemonių atžvilgiu. Remiasi visuomenės vertybėmis, supranta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji yra jam naudinga. J. I. turi konkrečių tikslų, nori jų siekti ir keistis teigiama linkme, ateities planai susiję su darbine veikla bei artimų socialinių ryšių vystymu.
Kaip matyti iš nuteistojo J. I. asmens bylos, jis bausmės atlikimo metu režimo reikalavimų pavyzdingai nesilaikė, nes laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu nuteistasis šiuos reikalavimus pažeidė penkis kartus, iš jų baustas du kartus: 2005 m. balandžio 2 d. pataisos įstaigos tvarkos pažeidimas, paskirta nuobauda - pokalbis (t. 1, a. b. l. 151), 2005 m. balandžio 10 d. pataisos įstaigos tvarkos pažeidimas, paskirta nuobauda - pokalbis (t. 1, a. b. l. 173), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. nutarimu nuteistajam paskirtas papeikimas, už tai, jog paskolino savo DVD kitiems nuteistiesiems (t. 2, a. b. l. 178), 2010 m. spalio 13 d. pataisos įstaigos tvarkos pažeidimas, paskirta nuobauda - pokalbis (t. 3, a. b. l. 4), Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. nutarimu nuteistajam paskirtas papeikimas, už tai, kad jis buvo sulaikytas garažo patalpose, kur jam būti draudžiama (t. 3, a. b. l. 16). Sutiktina, kad šios aplinkybės iš dalies neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, būtina atsižvelgti ir į tai, kad šios nuobaudos ir papeikimai šiuo metu negalioja, jie nebuvo šiurkštūs (nenorėjo būti vienoje kameroje su tam tikrais nuteistaisiais dėl charakterių nesutapimo, nepasisveikino su administracijos darbuotojais, nes žaidė kompiuteriu, paskolino kitiems kaliniams savo DVD, buvo patalpose, kur jam draudžiama būti). Todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas šiai aplinkybei suteikė pernelyg didelę reikšmę.
Pabrėžtina, kad nuteistasis, nors ir pažeidė režimo reikalavimus, tačiau ir skatintas yra septynis kartus: Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2006 m. spalio 27 d. įsakymu už gerą darbą nuteistasis paskatintas papildomu ilgalaikiu pasimatymu (t. 2, a. b. l. 134), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. balandžio 20 d. įsakymu už sąžiningą darbą nuteistasis paskatintas papildomu trumpalaikiu pasimatymu (t. 2, a. b. l. 137), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2007 m. liepos 18 d. įsakymu už gerą elgesį, mokslą ir sąžiningą darbą nuteistasis paskatintas papildomu trumpalaikiu pasimatymu (t. 2, a. b. l. 139), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. nutarimu perkeltas į lengvąją grupę (t. 2, a. b. l. 167), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2009 m. sausio 15 d. įsakymu už gerą elgesį ir sąžiningą darbą paskirta padėka (t. 2, a. b. l. 173), Vilniaus 2-ųjų pataisos namų direktoriaus 2010 m. balandžio 16 d. įsakymu už gerą elgesį, panaikinta anksčiau laiko galiojanti nuobauda (t. 2, a. b. l. 198), Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012 m. rugsėjo 19 d. įsakymu paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, panaikinant nuobaudą prieš terminą (t. 3, a. b. l. 48). Visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, ir aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nusveria anksčiau minėtų režimo pažeidimų svarbą, bei priimant nutarimą dėl J. I. lygtinio paleidimo, Komisijos pirmininko pateiktą atskirąją nuomonę ir siūlymą netaikyti J. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dėl to, kad per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė penkis kartus ir tai neva rodo nepakankamą motyvaciją teigiamiems elgesio pokyčiams.
Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, teigiamai vertintinos nuteistojo J. I. pastangos tobulėti dalyvaujant socialinių įgūdžių lavinimo projektuose, ryšių su šeima palaikymas, mokymasis, net kelių specialybių įgijimas pataisos įstaigoje, pastangos nuolat dirbti pataisos įstaigoje, bei aplinkybė, kad jis neturi įsiskolinimų pagal vykdomuosius raštus, nes juos padengė iš savo pataisos įstaigoje uždirbtų lėšų. Svarbus ir tas faktas, kad laisvėje jis turėtų pastovią gyvenamąją vietą. Be to, atlikus J. I. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai pakartotinio teistumo rizikos grupei (34 balų). Kaip jau buvo minėta, nuteistasis atliko daugiau negu 2/3 jam paskirtos bausmės, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo neatliktos bausmės dalis yra žymi. Kartu apygardos teismas pažymi, kad skirdami J. I. griežtą laisvės atėmimo bausmę, teismai jau atsižvelgė į jo padarytų veikų pavojingumą ir sunkumą. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. I. padarė tinkamas išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, bausmės atlikimo metu stengėsi pasitaisyti, įvertino alkoholio įtaką jo įvykdytam nusikaltimui bei ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad žemesnės instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, turi vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais (ar išskirti keletą jų), bet privalo įvertinti ir lygtinio paleidimo bei probacijos paskirtį, priešingu atveju, lygtinio paleidimo pagrindus, sąlygas ir tvarką reglamentuojančios teisės normos netektų prasmės, o nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pagrįstai priėmė sprendimą taikyti nuteistojo J. I. atžvilgiu lygtinį paleidimą, pastarajam nustatant intensyvią priežiūrą, padariusi analogišką, kaip ir komisija, išvadą, kad nuteistasis atitinka sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p., o byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. I. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 5 d. 1 p., 6 d., 364 str. 8 d. 2 p., 9 d.,
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Vilniaus pataisos namuose 2013 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam J. I. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam šias Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. numatytas pareigas:
- ne vėliau kaip per du mėnesius po lygtinio paleidimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- per visą lygtinio paleidimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir gydytis nuo alkoholizmo.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.