Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo manymu, jis nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų, o atsakovė padarė formalias išvadas.

Paaiškina, kad 2017 m. spalio 26 d. dalyvavo Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) tarybos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas Nr. T-210 pritarti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto Nr. 09.1.3-CPVA-R-724 „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokyklų tinklo efektyvumo didinimas“: 1.1. Savivaldybės administracijos projekto „Švenčionių rajono Švenčionėlių progimnazijos edukacinių erdvių efektyvinimas“ įgyvendinimui kartu su partneriu; 1.2. Švenčionių rajono Švenčionėlių progimnazijos dalyvavimui šio sprendimo 1.1 papunktyje nurodytame projekte partnerio teisėmis“ <...> ir kt.

Prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimą dėl pritarimo projekto „Švenčionių rajono Švenčionėlių progimnazijos edukacinių erdvių efektyvinimas“ ir projekto „Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazijos edukacinių erdvių efektyvinimas“ įgyvendinimui (toliau – Projektai) pareiškė, kad jo motina yra Švenčionėlių progimnazijos (toliau – Progimnazija) darbuotoja, todėl nusišalina nuo klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo, o pirmininkavimą posėdžiui perduoda tarybos narei V. Č..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo teigimu, jis įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nusišalinti. Kadangi nusišalinimas buvo priimtas, paliko tarybos posėdžių salę ir svarstant minėtą klausimą bei priimant sprendimą nedalyvavo, be to, Tarybos sprendimo projektą pristatė ne jis, o savivaldybės darbuotoja, 2017 m. spalio 19 d. potvarkį Nr. (2.1E)V1-102 „Dėl rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo ir darbotvarkės sudarymo“ (toliau – Potvarkis) pasirašė ex officio (liet. pagal pareigas) kaip Savivaldybės meras.

Mano, kad nei Savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T-210, nei Potvarkis nesusiję su jo motina tiek, kad sukeltų viešųjų iš privačių interesų konfliktą. Pažymi, kad jo motina dirba mokytoja Progimnazijoje, jokių vadovaujamų ar kitokių administracinių pareigų neina, todėl nedalyvauja priimant sprendimus ir neatlieka jokių veiksmų, ne tik nesusijusių su Progimnazijos sporto salės ir įrenginių nuomos sutarčių sudarymu ir pan., bet ir su progimnazijos pastato remontu ir (ar) rekonstrukcija, baldų ir (ar) įrangos pirkimu ir pan.

Atkreipia dėmesį, kad atsakovės išvados ginčijamame sprendime yra prieštaringos, nes atsakovė nenustatė Įstatymo pažeidimo, kai jis dalyvavo ir balsavo 2015 m. lapkričio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas Nr. T-212 „Patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybei priklausančių sporto įrenginių naudojimo, priežiūros ir nuomos tvarkos aprašą“. Tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju Savivaldybės tarybos sprendimas priimtas Progimnazijos nekilnojamojo daikto – sporto salės – valdymo, naudojimosi ir disponavimo klausimais, t. y. tarp šių sprendimų nėra esminio skirtumo pareiškėjo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto prasme. Jo motina tiek 2015 m. lapkričio mėnesį, tiek 2017 m. spalio mėnesį ėjo tas pačias anglų kalbos mokytojo pareigas Progimnazijoje.

Atsakovė VTEK atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad pareiškėjas, kaip Savivaldybės meras, pasirašydamas potvarkį ir netinkamai nusišalindamas nuo Savivaldybės tarybos sprendimo, dalyvavo sprendžiant klausimus, tiesiogiai susijusius su jo motinos darboviete. Motinos darbovietė, kaip tiesiogiai susijusi su mero privačiais interesais, deklaruota mero deklaracijoje, be to, ši darbovietė susijusi su motina, kuri pagal Įstatymą merui yra artimas asmuo.

Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, privačių interesų deklaracijoje nėra nurodomi duomenys apie tėvus, todėl pareiškėjas savo motinos deklaruoti neprivalėjo. Pareiškėjas privačių interesų deklaracijos priede ID001F (ryšiai su fiziniais asmenimis) 2016 m. gegužės 2 d. nurodė, kad jo motina dirba Progimnazijoje, todėl, nagrinėdama bylą ir priimdama sprendimą, VTEK padarė išvadą, kad pareiškėjas, deklaruodamas privačius interesus, patvirtino motiną kaip asmenį, dėl kurio, jam einant tarnybines pareigas, gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, ir nurodė tokio konflikto atsiradimo priežastį. Vadinasi, pareiškėjui vykdant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas ir sprendžiant klausimus, susijusius su motinos darboviete, kyla interesų konfliktas ir jis privalo nuo tokių klausimų sprendimo nusišalinti.

Tyrimo metu nustatyta, kad Savivaldybės tarybos sprendimu pritarta projektui, kurį įgyvendinus Progimnazijoje bus sukurtos informacinių technologijų, technologijų ir kalbų mokymuisi skirtos erdvės, o mero mama yra anglų kalbos mokytoja. Taigi, nustatyta, kad tarybos sprendimas ir mero potvarkis susiję su motinos darboviete, taip pat su jos darbo sąlygomis.

Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Atsižvelgiant į tai, šiam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, kad priimdamas sprendimus pareiškėjas nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Tai, kad pareiškėjas posėdyje nusišalino (pavėluotai) nuo Savivaldybės tarybos sprendimo, parodo tai, kad pripažino, jog šis sprendimas susijęs su jo privačiais interesais.

Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jis tinkamai įvykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą nusišalinti nuo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-210. Atsakovės nuomone, net fizinis dalyvavimas (buvimas) svarstant klausimą kelia interesų konfliktą, o nagrinėjamoje situacijoje meras buvo aktyvus, teikė klausimą svarstyti, leido pranešėjai pristatyti klausimą ir tik tada nusišalino. Valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo imtis visų priemonių ir nusišalinimą pareikšti iš karto, kai tik sužino, kad jo dalyvavimas priimant sprendimą kelią interesų konfliktą.

Įstatymas nenustato jokių išimčių, kada valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo gali dalyvauti priimant sprendimus (taip pat ir pasirašyti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę), susijusius su jo privačiais interesais ir nenusišalinti. Atsakovės teigimu, pareiškėjas privalėjo nusišalinti nuo potvarkio pasirašymo.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VTEK sprendimo dalies (sprendimo 3–4 punktų), kuria pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas 2015 m. kovo 22 d. išrinktas Švenčionių rajono savivaldybės meru.

2016 m. spalio 26 d., 2017 m. gegužės 2 d., 2017 m. lapkričio 27 d. privačių interesų deklaracijose kaip asmenį, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, pareiškėjas nurodė savo motiną J. K., kuri dirba Progimnazijoje mokytoja. Progimnazija yra biudžetinė įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Savivaldybės taryba.

Savivaldybės meras 2017 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. (2.1E)V1-102 „Dėl rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo ir posėdžio darbotvarkės sudarymo“ sušaukė Savivaldybės tarybos posėdį 2017 m. spalio 26 d. 8.00 val. rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje, Vilniaus g. 19, Švenčionyse, bei sudarė posėdžio darbotvarkę. Vienas iš darbotvarkės klausimų – dėl pritarimo įgyvendinti Projektus (potvarkio 2.14 papunktis).

Minėtas klausimas buvo svarstomas Savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. posėdyje. Iš posėdžio protokolo Nr. T1-10 matyti, kad pareiškėjas supažindino su tarybos posėdžio darbotvarke, klausimo pranešėja V. B. pristatė sprendimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Projektų įgyvendinimui kartu su partneriais Progimnazija bei Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija. Po klausimo pristatymo pareiškėjas pranešė, kad nusišalina nuo klausimo svarstymo ir sprendimų priėmimo, nes jo motina dirba Progimnazijos mokytoja. Balsų dauguma nuspręsta priimti nusišalinimą. Priėmus nusišalinimą, pareiškėjas paliko posėdžių salę ir klausimo svarstyme nedalyvavo.

Pareiškėjas pasirašė Savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-210, kuriuo pritarta Projektų įgyvendinimui su partneriais bei skirta iš rajono savivaldybės biudžeto tam tikra dalis išlaidų Projektams įgyvendinti.

Iš šio sprendimo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad projekto „Švenčionių rajono Švenčionėlių progimnazijos edukacinių erdvių efektyvinimas“ tikslas – pagerinti Progimnazijos ugdymosi kokybę, sukuriant kūrybiškumą skatinančią erdvę. Projekte numatyti mokyklos patalpų kapitalinio remonto darbai, baldų bei įrangos įsigijimas.

Savivaldybės tarybos nariai 2017 m. gruodžio 4 d. VTEK pateikė skundą, kuriame prašė atlikti tyrimą dėl Savivaldybės mero R. K. galimo Įstatymo nuostatų pažeidimo. Skunde nurodė, kad Savivaldybės meras R. K., iš anksto žinodamas apie galimą interesų konfliktą, pavėluotai informavo tarybos narius ir pavėluotai nusišalino nuo dalyvavimo svarstant ir priimant Sprendimo projektą, todėl pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas.

VTEK, atlikusi tyrimą, ginčijamu sprendimu (3–4 punktuose) pripažino, kad pareiškėjas, pavėluotai pareiškęs apie nusišalinimą nuo 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-210, susijusio su motinos darboviete, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas. Taip pat pripažino, kad pareiškėjas, pasirašęs Potvarkį, kuriuo į posėdžio darbotvarkę įtraukė klausimą, susijusį su jo motinos darboviete, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Įstatymas.

Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos asmenų, pretenduojančių dirbti, dirbančių ir dirbusių valstybinėje tarnyboje, prievolės. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nusišalinimo atvejai nustatyti Įstatymo 11 straipsnyje.

Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (11 straipsnio 1 dalis). Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo institucijos vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą arba kolegialią valstybės ar savivaldybės instituciją, kurios narys jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą (11 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje interesų konfliktas apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Iš šių teisės normų matyti, kad jose įtvirtintos elgesio taisyklės asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, tampa privalomos ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus, t. y. asmuo turi nusišalinti tada, kai jam tampa žinoma, kad sprendžiamas klausimas jam kelia interesų konfliktą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra nurodęs, kad Įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, kad asmuo pažeidė Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, kad asmuo nesiėmė šiame įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013).

Pareiškėjas neginčija VTEK sprendime konstatuotų faktinių aplinkybių, tapusių pagrindu priimti ginčijamą sprendimą, tačiau nesutinka su šių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu. Mano, kad VTEK padarė formalias išvadas. Pareiškėjo teigimu, jis, prieš svarstant klausimą dėl Projektų, nusišalino, o svarstant klausimą bei priimant sprendimą nedalyvavo, Potvarkį pasirašė ex officio (liet. pagal pareigas) kaip Savivaldybės meras, todėl Įstatymo nuostatų nepažeidė.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad 2017 m. spalio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, į kurią įtrauktas klausimas dėl pritarimo įgyvendinti su Progimnazija susijusį projektą, sudarė meras. Taigi, meras jau tuomet žinojo apie galimą interesų konfliktą, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų laiku nusišalinti nuo klausimo nagrinėjimo. Nusišalinimą pareiškė, tik svarstytiną klausimą pristačius Savivaldybės tarybos posėdyje. Kaip minėta, Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, o nusišalinti ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą privalo prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu.

Teismas pritaria VTEK sprendimo išvadai, kad pareiškėjas, pareiškęs apie nusišalinimą nuo sprendimo po to, kai pranešėja pristatė klausimą, netinkamai laikėsi Įstatyme nustatytos pareigos laiku informuoti Savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą.

Be to, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad elgtis taip, jog nekiltų jokių net menkiausių abejonių jo nešališkumu, pareiškėją įpareigoja ne minėtos Įstatymo nuostatos, tačiau toks įpareigojimas kyla iš jo paties, kaip savivaldybės vadovo, mero, statuso ir jam keliamų reikalavimų bei su tuo susijusių visuomenės lūkesčių (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-101/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, meras planuoja savivaldybės tarybos veiklą, nustato ir sudaro savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes ir teikia savivaldybės tarybos sprendimų projektus, šaukia savivaldybės tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja, koordinuoja savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų veiklą, pasirašo savivaldybės tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus.

Taigi, viena iš mero, kaip valstybės tarnyboje dirbančio asmens, pareigų nustatyti ir sudaryti savivaldybės tarybos posėdžių darbotvarkes. O Įstatymo prasme viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.

LVAT savo praktikoje, aiškindamas situaciją, kai egzistuoja valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, yra nurodęs, kad būtent Įstatyme nustatyta, kaip turi būti išsprendžiama valstybės tarnyboje dirbančio asmens pareigų priešprieša, t. y., pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, minėta pareigų priešprieša sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto (žr., pvz., LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1422/2010).

Šiuo atveju pareiškėjas pasirašė potvarkį, susijusį su Progimnazija, kurioje dirba jo motina, ir nenusišalino nuo potvarkio priėmimo, nors, siekdamas išvengti interesų konflikto, turėjo nusišalinti, todėl sutiktina su atsakove, kad tokiais veiksmais pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad VTEK išvados ginčijamame sprendime prieštaringos, nes atsakovė nenustatė Įstatymo pažeidimo, kai pareiškėjas dalyvavo ir balsavo 2015 m. lapkričio 26 d. Savivaldybės tarybos posėdyje, kuriame priimtas sprendimas Nr. T-212 „Patvirtinti Švenčionių rajono savivaldybei priklausančių sporto įrenginių naudojimo, priežiūros ir nuomos tvarkos aprašą“, nors tarp šio sprendimo ir 2017 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-210 nėra esminio skirtumo galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto prasme – jo motina tiek 2015 m. lapkričio mėnesį, tiek 2017 m. spalio mėnesį Progimnazijoje ėjo tas pačias anglų kalbos mokytojo pareigas.

Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad VTEK nenustatė Įstatymo pažeidimo dėl pareiškėjo dalyvavimo priimant 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. T-212, nes laikė, kad šis sprendimas yra norminis administracinis teisės aktas, skirtas visiems savivaldybės subjektams, valdantiems sporto sales ir įrenginius, o Progimnazijai nesuteikia jokių išskirtinių sąlygų ar lengvatų, t. y. VTEK šį sprendimą vertino kaip nedarantį tiesioginės įtakos pareiškėjo asmeniniams interesams, taip pat nenustatė, kad pareiškėjas balsuodamas būtų šališkas ar suinteresuotas tuo, kad sprendimas būtų priimtas ar nepriimtas, ir siekęs savo motinos darbovietei palankių sprendimų. Taigi, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimas Nr. T-212 ir 2017 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. T-210 pagal savo pobūdį nėra tapatūs, pirmasis skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, o antrasis susijęs tik su Progimnazija ir Švenčionių rajono Pabradės „Ryto“ gimnazija. Vadinasi, ir pareiškėjo elgesys Įstatymo prasme, dalyvaujant šių sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrose, negali būti vertinamas vienodai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad VTEK pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1–2 dalių nuostatas. Teismas nenustatė sprendimo panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.