Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. K. ir V. K. susituokė 1960-05-08 Šiaulių m. civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 268 (7 b.l.). (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus V. K. (10 b.l.). 1968-05-31 Šiaulių rajono liaudies teismo sprendimu minėta santuoka buvo nutraukta (8-9 b.l.), tačiau santuokos nutraukimo įrašas Nr. 447, Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje buvo padarytas tik 2000-10-24 (7 b.l.). 1992-05-03 V. K. pagal pirkimo- pardavimo sutartį įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (5 b.l.). (duomenys neskelbtini) V. K. mirė (6 b.l.). 2016-04-14 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu R. K. buvo pripažintas nežinia kur esančiu (13-14 b.l.). Prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas kad pareiškėjas galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Pareiškėjo V. K. motina V. K. butą įsigijo 1992 m., t.y. prieš LR civilinio kodekso įsigaliojimą. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Buto pirkimo metu galiojusio ŠSK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas - įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo motina V. K. iš asmeninių lėšų įsigydama butą savo vardu, išreiškė valią turtą įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis, pareiškėjo tėvas R. K. minėtame bute niekada negyveno, o su pareiškėjo motina jau nuo 1961 m. birželio mėnesio santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė. V. K. butą pirko iš savo asmeninių lėšų ir savo vardu, tuo tarpu R. K. buto pirkimo sandorio sudaryme nedalyvavo, savo valios neišreiškė, todėl darytina išvada, kad jis neįgijo teisės į šį turtą.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, priklausė pareiškėjo motina V. K. asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), priklausė V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.