Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

4. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėja O. M. (mergautinė pavardė – P., tačiau taip pat minima kaip P., P.) yra J. P. ir E. P. duktė. J. P. ir E. P. šeimoje taip pat augo sūnus: A. P. (pažymėjime nurodytas vardas A., gim. (duomenys neskelbtini) m. J.; Lietuvos ypatingame archyve nurodytas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., J., tačiau taip pat minimas kaip A., A., A., A., P.), J. P. ir J. P.. (duomenys neskelbtini) A. P. susituokė su R. P. (mergautinė pavardė – P.), bei jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. P.. Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma apie P. (P.) šeimos tremtį patvirtina, kad O. P. (M.) ir A. P. yra sesuo ir brolis. Iš mirties liudijimo matyti, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mirė. Iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad A. P. žmona R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o jų sūnus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). E. P. nuosavybės teise priklauso ½ gyvenamojo namo su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), bei 104/208 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla dėl mirusiojo E. P. turto paveldėjimo nėra užvesta.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pagal šio straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas nagrinėja bylas dėl giminystės santykių nustatymo. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

6. Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali būti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiškėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes būtent tokios sąlygos, reikalingos juridinę reikšmę turintiems faktams nustatyti, yra įtvirtintos CPK 445 straipsnyje.

7. Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą sprendžia, kad pareiškėja civilinės būklės aktų įrašais ir liudijimais negali įrodyti savo ir mirusio A. P. giminystės ryšio, kadangi dokumentuose yra skirtingai nurodomas pareiškėjos ir mirusio A. P. vardas ir pavardė. Be to, pareiškėja neturi A. P. gimimo liudijimo, o faktas apie jo gimimą įrodinėjamas Lietuvos ypatingojo archyvo išduota pažyma. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju giminystės ryšio nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas teismine tvarka.

8. Vertindamas pareiškimo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad asmuo, skirtinguose dokumentuose įvardijamas skirtingai kaip A., A., A., A., pavarde P. yra tas pats asmuo, kuris yra pareiškėjos O. M. (mergautinė pavardė – P., dokumentuose minimos kaip P., P.) brolis A. P.. Todėl tenkintinas pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirusysis A. P. yra jos brolis.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Įstatyme nenurodyta, kokios palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas, ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimą priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad ji užtruko giminystės ryšį įrodančių dokumentų paieška, dėl šios priežasties per nustatytą terminą notarine tvarka palikimo nepriėmė. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad mirusiojo E. P. turto paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas dėl to į notarą nesikreipė, kad suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į paveldėjimo tikslus, jog esant objektyviai galimybei įpėdiniai galėtų realizuoti savo prigimtinę teisę paveldėti, įvertinęs, kad kitų asmenų teisės ir viešasis interesas nebus pažeisti, teismas pripažįsta, kad pareiškėja O. M. terminą palikimui priimti, atsiradusiam po E. P. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šį terminą atnaujina (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

12. O. M., teikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, termino palikimui priimti atnaujinimo, 2022 m. gegužės 31 d. per „Perlas Finance“ sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Tačiau mokėtinas žyminis mokestis yra 47 Eur (50x125,2/100x0,75), todėl pareiškėjai grąžintina sumokėto žyminio mokesčio permoka – 3 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) brolis.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslais.

Atnaujinti O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą sūnėno E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti ir nustatyti, kad palikimas turi būti priimtas per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Grąžinti pareiškėjai O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 Eur (trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 31 d., tai pavedant atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.