- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-05
- Bylos Nr.
- AN2-190-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00132-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešoji įstaiga Naujosios Vilnios poliklinika, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant E. B. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. E. B. 2021 m. sausio 20 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. (duomenys neskelbtini) pastatu, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir po savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant E. B. veiksmuose ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad E. B. yra netinkamas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 414 straipsnio 2 dalyje, subjektas (b. l. 50–54).
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas A. R. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti galioti Institucijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose.
3.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovas argumentuoja, kad nutarimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas. Teismas pažeidė šias įrodymų vertinimo taisykles nagrinėdamas bylą nenuoseklia neatsižvelgdamas pateiktų įrodymų pakankamumą ir nuoseklumą.
3.2. Apelianto teigimu, byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės savininkas buvo E. B.. Byloje nėra ginčo, kad 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. automobilio, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (valdytojas) padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 414 straipsnio 2 dalyje. Teismui konstatavus, kad veika atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, administracinio nusižengimo byla negali būti nutraukta.
3.3. Apeliantas nurodė, jog institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, duomenimis automobilio, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra E. B.. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio 1 dalimi jam buvo surašytas protokolas.
3.4. Apeliantas paminėjo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šios pareigos neįvykdė, nors institucija tinkamai informavo apie administracinį nusižengimą. Tokia situacija paneigia teiginį, kad administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, o ne subjektas, kuriam surašytas protokolas.
3.5. Nurodė, kad institucija byloje pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tarnyba neturi duomenų apie sutartyje minėto asmens (pirkėjo) vykimą per Lietuvos Respublikos sieną. t. y. asmuo nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu.(b. 1. 41). Kadangi byloje paminėtas Ukrainos Respublikos gyventojas nedarė administracinio nusižengimo, darytina išvada, kad institucija surašė protokolą tinkamam subjektui.
3.6. Institucijos atstovas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismo daromos prielaidos, kad asmuo galėjo atvykti iš kitos Europos Sąjungos šalies nekirtus išorinės sienos, nėra pagrįstos byloje esamais duomenimis ir šalių parodymais.
3.7. Apeliantas nurodė, kad teismas nematė poreikio, todėl nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti asmenį, kuris nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje galėjo padaryti administracinį nusižengimą.
3.8. Institucijos atstovas paminėjo, kad teismui nebuvo papildomai pateikti įrodymai, kurie motyvuotai paneigtų arba patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, todėl ji vertintina kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
3.9. Atkreipė dėmesį į tai, kad įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, jog teismas visų reikšmingų bylos aplinkybių neištyrė ir neįvertino. Konstatuotina, kad teismas turėjo išnagrinėti visus byloje reikšmingus faktus, nesant pakankamai įrodymų faktams patvirtinti ar paneigti turėjo imtis priemonių rinkti įrodymus, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei pašalinti prieštaravimus tarp jų. Duomenų neišsamumas gali būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus, kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ANK 569 ir 627 straipsnio 1 dalies 7 punktą, numatantį organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes.
3.10. Pastebėjo, jog akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas esant prieštaravimams tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kuris neigė padaręs administracinį nusižengimą, ir institucijos, surinkusios administracinio nusižengimo medžiagą ir iniciavusios papildomų įrodymų surinkimą, teismas nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti.
3.11. Institucijos atstovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą motyvuodamas nepašalintomis abejonėmis, tačiau jis turėjo objektyvią galimybę imtis priemonių minėtas abejones pašalinti. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, jis yra naikintinas (b. l. 54–56).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo A. R. apeliacinis skundas atmetamas
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant E. B. veiksmuose ANK 414 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas.
5. ANK 414 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti užtraukia baudą transporto priemonių savininkams nuo septyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Institucijos surašytu administracinio nusižengimo protokolu E. B. pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad padarė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pažeidimą, tai yra, kad jis nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini) pastatu, bendrojo naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą (paliktą be priežiūros) transporto priemonę Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir po savivaldybės pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmė priemonių ja pasirūpinti. Byloje nekilo ginčo dėl faktinių protokole nurodytų aplinkybių, jas patvirtina ir byloje surinkta medžiaga (fotonuotraukos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kontrolieriaus M. M. 2020 m. kovo 18 d. pranešimas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenų apie transporto priemonę išrašas ir kita).
7. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamame nutarime padarytos išvados, jog byloje neįrodyta, jog E. B. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 18 d. 12.25 val. iki 2021 m. sausio 19 d. 14.30 val. buvo transporto priemonės Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas. Be to, E. B. atsakomybė pagal ANK 414 straipsnio 2 dalį negali būti kildinama ir iš Institucijos atstovo nurodytos aplinkybės, kad, gavęs administracinio nusižengimo protokolą, E. B. nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 20 straipsnio 2 dalyje bei ANK 611 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pranešti administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai Institucijai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą ar gimimo datą, gyvenamąją vietą ir kt.) apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
8. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Pabrėžiama, kad subjektas, t. y. asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus, yra vienas iš pagrindinių administracinio nusižengimo sudėties elementų (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) N. R. S. 2018 m. spalio 15 d. įgijo iš V. V. (b. l. 9). Automobilio Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininku įregistruotas N. R. S. (b. l. 8). Automobilį Volvo S70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš N. R. S. 2018 m. gruodžio 8 d. įgijo E. B. (b. l. 9). Šis automobilio savininko pasikeitimas nebuvo registruotas Transporto priemonių registre. E. B. pateikė 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta, jog jis pardavė šį automobilį Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos piliečiui V. Y.. Minėtoji sutartis taip pat nėra registruota Transporto priemonių registre, sutartis užpildyta su trūkumais (nėra nurodyta parduodamo automobilio kaina, visi reikalaujami užpildyti sutarties blanko laukeliai).
10. Skundžiamame nutarime motyvuojama, kad 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija sudaro pagrindą abejoti, kad Institucija tinkamai nustatė automobilio savininką ir asmenį, atsakingą už neeksploatuojamo automobilio palikimą be priežiūros viešojo naudojimo vietoje. Minėtos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties tikrumas nebuvo paneigtas kitais duomenimis. Institucija netikrino, ar realiai egzistuoja Ukrainos Respublikos pilietis V. Y. asmens kodu (duomenys neskelbtini), tik užklausė, ar toks asmuo bylai aktualiu laikotarpiu yra kirtęs Lietuvos Respublikos sieną. Teismas pažymėjo, kad ir 2018 m. gruodžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje (t. y. sutartyje, kuria E. B. įgijo transporto priemonę iš N. R. S.) taip pat nėra nurodytas pirkėjo adresas, taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad vėlesnė, 2019 m. sausio 21 d., transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis dėl ne visų užpildytų duomenų savaime laikytina neatitinkančia tikrovės. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog Valstybės sienos apsaugos tarnyba neturi duomenų apie V. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), vykimą per Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 21 d. Žemesniojo teismo vertinimu, šie duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad minėtu laikotarpiu toks Ukrainos pilietis neįvažiavo į Lietuvos teritoriją iš Ukrainos Respublikos, tačiau nepaneigia galimybės, kad jis galėjo įvažiuoti į Lietuvą transporto priemone iš kitos Europos Sąjungos šalies, iš kurios sieną kertančių savo transporto priemonėmis keleivių patikra neatliekama.
11. Savo ruožtu Institucijos atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo daromos prielaidos, jog asmuo galėjo atvykti iš kitos Europos Sąjungos šalies nekirtus išorinės sienos, nėra pagrįstos byloje esamais duomenimis ir šalių parodymais. Institucijos atstovo nuomone, apylinkės teismas nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti asmenį, kuris nebūdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje galėjo padaryti administracinį nusižengimą.
12. CK 4.49 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Iš byloje surinktų duomenų spręsti, kad automobilis Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos piliečiui V. Y. buvo perduotas vėliau nei sudaryta jo pirkimo-pardavimo sutartis, nėra pagrindo. Tai, kad naujasis transporto priemonės savininkas neįregistravo įgytos transporto priemonės savo vardu, nepaneigia jo nuosavybės teisės turėjimo, nes automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Duomenų, jog 2019 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta prieš šalių valią, apsimestinai, bylos medžiagoje nėra, ši sutartis nėra nuginčyta bendra tvarka, todėl spręsti, kad E. B. nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2021 m. sausio 19 d., buvo automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nėra pagrindo. Todėl jam nekyla SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga. Tokia pareiga analizuojamu atveju atsirado Ukrainos Respublikos piliečiui V. Y.. Tuo pačiu atkreipiamas dėmesys, kad E. B. sąžiningai bendradarbiavo su savivaldybės administracijos pareigūnais, t. y. nurodė visą jam žinomą informaciją apie transporto priemonės pirkėją. Piktybiškumo ar tyčios nuslėpti konkrečius asmens duomenis nenustatyta, o tai, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis užpildyta nevisiškai tinkamai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo Institucija, iš byloje esančių duomenų galima nustatyti automobilio Volvo S70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijėją, t. y. žinomas jo vardas, pavardė, asmens kodas. Todėl negalima teigti, kad buvo užkirstas kelias savivaldybės administracijos pareigūnams patraukti administracinėn atsakomybėn administracinį nusižengimą padariusį asmenį. E. B. netaikoma ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos pateikimo pareiga, todėl jis kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai įgyvendino savo teisę atskleisti visas jam žinomas aplinkybes apie savivaldybės administracijos pareigūnus dominantį administracinį nusižengimą bei jį galimai padariusį asmenį.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu nutraukė jo veiksmuose nesant visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties požymių. Dėl šios priežasties skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, todėl naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atstovo A. R. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.