Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavęs pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. B. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 381 str.).

Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Iš pareiškėjo D. B. teismui pateikto pareiškimo turinio ir jame nurodytų teisės normų matyti, kad nors pareiškėjas painiojasi, prašydamas ir nutraukti santuoką su S. B. dėl sutuoktinės kaltės, ir santuoką pripažinti negaliojančia, tačiau iš esmės akivaizdu, kad jis prašo santuoką pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 3.21 straipsnio 3 dalies ir 3.40 straipsnio 3 dalies pagrindais. Šiuo atveju pažymėtina, jog bylų dėl santuokos pripažinimo negaliojančia teismingumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK 381 straipsnis, pagal kurio 2 dalį ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pareiškiamas pagal atsakovų ar vieno iš jų gyvenamąją vietą. Pareiškėjas nurodo savo sutuoktinės S. B. gyvenamąją vietą esant (duomenys neskelbtini), o savo buvimo vietą šiuo metu esant Vilniaus pataisos namus, nors deklaruotąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 str., kuriame nurodoma, kad, nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos CK 2.16 str. 1 d. įtvirtinta gyvenamosios vietos sąvoka nesietina su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, t.y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Šiuo atveju esant pareiškėjo sutuoktinės gyvenamajai vietai Šiaulių rajone, o paties pareiškėjo nurodytoje deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvenant (faktinės gyvenamosios vietos net nenurodžius), nėra pagrindo pripažinti, kad byla teisminga Pakruojo rajono apylinkės teismui.