Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 75.4.3; 75.8; 78.2.1; 116.1; 116.4

2014 m. gruodžio 3 d.

išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danai Sederavičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams J. P., I. Z., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, institucijai teikiančiai išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tėvystės nuginčijimo ir nustatyto bei pagal atsakovo J. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2014-06-06 išvadoje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai N. P., gim. 2009-03-24, ir A. P., gim. 2010-08-16, kartu su motina A. P. ir nepilnamete seserimi M. P., gim. 2014-04-28, seneliu ir jo sugyventine gyvena dviejų kambarių bute. Butas priklauso ieškovės senelei Z. K.. Nikita ir A. P. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „Saulutė“, papildomo ugdymo būrelių nelanko. Nepilnametis N. P. sakė, kad jis gyvena su motina, tėvu I. Z., sese ir broliu. Vaikas džiaugiasi, kad su tėvu Igoriu sutaria gerai, kartu nuveikia įvairių darbų ir pramogauja. Nepilnametis A. P., sakė, kad jo tėvas yra išvykęs ir jis labai laukia, kada sugrįš. Ieškovė A. P. dirba UAB „Palink“ kasininke-pardavėja, šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 600 Lt motinystės pašalpą ir 201 Lt išmoką vaikams. Ieškovės teigimu, atsakovas J. P. nėra matęs vaikų nuo 2010 metų, jais nesidomi, nebendrauja, išlaikymo neteikia. Pasak ieškovės, vaikai tėvu vadina jos sugyventinį I. Z., kuris šiuo metu yra išvykęs į užsienį. I. Z., būdamas Lietuvoje, su vaikais noriai bendrauja, padeda juos prižiūrėti. Anot ieškovės, jos finansinė padėtis labai sunki, jai padeda sugyventinis ir motina, labiausiai trūksta pinigų vaikų papildomam ugdymui. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų N. P., gim. 2009-03-24, ir A. P., gim. 2010-08-16, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir teismų praktiką bei užtikrintų būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą (I tomas, b.l. 84-86).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovo J. P. priešieškinio, kurioje nurodė, kad ieškovė A. P. patvirtino, kad jos sutuoktinis J. P. nėra nepilnametės dukros M. P., gim. 2014-04-28, tėvas. Mergaitės biologinis tėvas yra jos sugyventinis I. Z.. Skyriaus nuomone, J. P. reikalavimas nuginčyti tėvystę atitinka nepilnametės M. P., gim. 2014-04-28, interesus žinoti savo kilmę, biologinius tėvus (I tomas, b.l. 142-143, 162).

2014-11-14 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas I. Z. palaikė ieškinį dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, papildomai nurodė, kad dirba santechniku. Patvirtino, kad M. P. yra jo dukra. Prašo dukrai suteikti jo pavardę.

2014-11-14 vykusio teismo posėdžio metu išvadą teikiančio institucijos atstovė patvirtino, kad gyvenimo sąlygos nepilnamečiams vaikams gyventi su motina yra geros, su I. Z. vaikai sutaria gerai. Skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka su ieškovės prašoma išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma. Sutinka su ieškiniu ir dalyje dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės A. P., iki santuokos A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta 2009-03-06 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 681 (I tomas, b.l. 7). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė trijų vaikų: sūnaus N. P., gim. 2009-03-24 (a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. P., gim. 2010-08-16 (a.k. (duomenys neskelbtini) ir dukros M. P., gim. 2014-04-28 (a.k. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 8-9, 113, II tomas, b.l. 35-36).

Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas padarė tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas priešieškiniu nesutinka su ieškovės argumentais ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 str. 2 d. numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-04-08 nuosprendžiu atsakovas J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, bausmę atliekant pataisos namuose (I tomas, b.l. 36-41). Todėl akivaizdu, kad sutuoktiniai santuokoje gyveno neilgą laiko tarpą, dėl atsakovo kaltės, t.y. jo netinkamo elgesio, padarytų nusikaltimų ir bausmės atlikimo. Atsakovas ieškovę kaltina neištikimybe, nes santuokos metu nuo kito vyro ji susilaukė vaiko, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismo vertinimu, atsakovas dėl ieškovės neištikimybės apibūdina laikotarpį (M. P. gimė 2014-04-28), kai tuo tarpu, jis pats 2009-04-08 buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą, todėl minėta aplinkybė nėra susijusi su santuokos iširimo priežastimi. Ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenustatyta, kadangi atsakovas rėmėsi tik deklaratyviais argumentais ir neįrodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Esant šioms aplinkybėms teismas, nutraukdamas šalių santuoką, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl atsakovo J. P. kaltės (CK 3.60 str. 3 d.).

Nutraukus santuoką ieškovei abiejų šalių prašymu paliekama santuokinė pavardė P. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

CK 3.72 str. numato, kad teismas priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jei jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti. Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Ieškovė nurodė, kad nereikalauja išlaikymo sau, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nepilnamečių šalių vaikų N. P. ir A. P. gyvenamosios vietos nekilo, abi šalys procesiniuose dokumentuose sutiko, kad nepilnamečių sūnų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. P.. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečių sūnų N. P. ir A. P. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jų motina A. P. (CK 3.169 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas.

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečių vaikų N. P. ir A. P. naudai išlaikymą po 500 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės ir paskirti ją vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovas šioje dalyje su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad jo motina padėjo išlaikyti vaikus bei reikalaudamas, kad ieškovė spręstu ginčą dalyje dėl vaikų išlaikymo taikiai.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės A. P. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 11, 55). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 16, 56). Ieškovė A. P. dirbo UAB „Palink“, jos darbo užmokestis sudarė vidutiniškai apie 800 Lt. Šiuo metu ieškovė augina vaiką iki trejų metų (I tomas, b.l. 22-23, 85).

VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo J. P. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 11, 55). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 17, 59). Remiantis Alytaus pataisos namai 2014-10-22 pažyma nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-07-001 iki 2014-10-21 nuteistasis J. P. nedirbo ir darbo pajamų negavo (II tomas, b.l. 45).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nepilnamečiai šalių vaikai N. P. ir A. P. turi specialiųjų poreikių. Ieškovė į bylą nepateikė tikslių paskaičiavimų, kiek išlaidų tenka nepilnamečių vaikų išlaikymui, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingas (jam nėra apribotas darbingumas), realiai galintis gauti darbo užmokestį, todėl yra objektyviai yra pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Nors šiuo metu J. P. šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau į bylą yra pateikta UAB „Consaliter“ pažyma, kurioje nurodyta, kad įmonė priims atsakovą į darbą pagalbiniu darbuotoju. Atsakovas J. P. savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad jo motina ieškovei padėjo nepilnamečius vaikus išlaikyti, taip pat pateikė į bylą kvitus, kuriuose matoma, kad atsakovo J. P. motina G. P. grąžina už ieškovę A. P. 300 Lt skolos (II tomas, b.l. 17), bei apmoka sąskaitas už UAB „Omnitel“ suteiktas paslaugas ieškovei (II tomas, b.l. 18-19). Teismas pažymi, kad pateikti kvitai neįrodo, jog atsakovas teikė nepilnamečiams vaikams bent kokį išlaikymą. Įstatymai nedraudžia šalims susitarti tarpusavyje dėl to, kas apmokės skolas kreditoriams arba už suteiktas paslaugas, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovas vykdė savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2014-10-01 yra 1 035 Lt. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaikų amžių ir poreikius bei į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, iš atsakovo nepilnamečių sūnų N. P. ir A. P. naudai priteistinas 500 Lt dydžio išlaikymas kiekvienam mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2014-04-18, iki jų pilnametystės (CK 3.201 str.). Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė A. P. (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo J. P. nepilnamečių vaikų naudai 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už vienerių metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (2014-04-18), skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį kiekvienam. Atsakovas su išlaikymo įsiskolinimo suma nesutiko ir nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2009 metų atsakovas J. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo prašo už vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos. Atsakovas deklaratyviai nurodė, kad jo motina padėjo ieškovei išlaikyti nepilnamečius vaikus, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Kadangi nepilnamečiams vaikams išlaikymas turi būti teikiamas nepertraukiamai, teismas laiko, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra pagrįstas, todėl šį reikalavimą tenkina ir priteisia iš atsakovo J. P. nepilnamečių vaikų N. P. ir A. P. naudai išlaikymo įsiskolinimą už vienerius metus iki ieškinio padavimo dienos, kuris sudaro 12 000 Lt (500 Lt x 2 x 12 mėn.) (CK 3.200 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė prašė nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: nustatyti laisvą atsakovo J. P. ir nepilnamečių vaikų N. P. ir A. P. bendravimo grafiką. Atsakovas J. P. dėl šios bendravimo tvarkos nepasisakė, tačiau prašė įpareigoti ieškovę jam teikti informaciją apie vaikus. Kitose procesiniuose dokumentuose nei ieškovė, nei atsakovas bendravimo su vaikais tvarkos nepasiūlė, siūlomos bendravimo tvarkos nedetalizavo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, ginčo šioje dalyje tarp šalių nekilo, bei į tai, jog nė viena iš šalių nepasiūlė konkrečios tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos, ji nenustatoma.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės A. P. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 11, 55). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 16, 56). VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo J. P. vardu nėra įregistruotų nekilnojamojo turto objektų (I tomas, b.l. 11, 55). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (I tomas, b.l. 17, 59). Remiantis Alytaus pataisos namai 2014-10-22 pažyma nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2014-10-21 nuteistasis J. P. nedirbo ir darbo pajamų negavo (II tomas, b.l. 45).

Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokos metu jokio dalintino turto neįgijo, šis klausimas nutraukiant santuoką nėra sprendžiamas.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. P. 2013-01-29 buvo suteikta 1 150,60Lt paskola trijų mėnesių terminui (sutarties Nr. 999402) (I tomas, b.l. 19). UAB „MCB Finance“ pranešė, kad laiku neįvykdžius kreditorinio įsipareigojimo, skola buvo perduota skolų išieškojimo įmonei. 2012-09-24 tarp A. P. ir UAB „4finance“ buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 831079004, o 2012-12-03 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9915393001 (I tomas, b.l. 20). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2007-08-29 preliminariu sprendimu kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškinį tenkino pilnai ir priteisė iš atsakovo J. P. 5 173,46 Lt skolos, 77,61 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (civilinės bylos Nr. 2-4014-614/2007) (I tomas, b.l. 33-34). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-03 įsakymu iš A. P. kreditoriaus UAB „Mokilizingas“ naudai priteisė 2 337,98 Lt skolos pagal 2011-09-06 tikslinės paskolos sutartį Nr. VEN10906KFPA, 0,05 proc. delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 19 Lt žyminio mokesčio (civilinės bylos Nr. L2-10167-614/2014) (I tomas, b.l. 35).

Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad skoliniai įsipareigojimai UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „Snoro lizingas“ (dabar – UAB „Mokilizingas“) yra ieškovės asmeniniai įsipareigojimai, o kreditorinis įsipareigojimas UAB „Ūkio banko lizingas“ – yra asmeninė atsakovo J. P. prievolė. Tačiau vėliau ieškovė nurodė, kad tikslinė paskola iš UAB „Mokilizingas“ buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui, t.y, plastikiniams langams įstatyti, kadangi bute, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, buvo labai šalta. Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį prašė skolinius įsipareigojimus UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ ir UAB „Snoro lizingas“ (dabar – UAB „Mokilizingas“) – pripažinti jos ir atsakovo J. P. solidariomis prievolėmis.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Mokilizingas“ nurodė, kad nesutinka su ieškiniu dalyje, jog kreditoriniai įsipareigojimai UAB „Mokilizingas“ po santuokos nutraukimo lieka asmeniniais A. P. įsipareigojimais ir prašo teismo prievolę palikti solidaria, kadangi kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, t.y. langams įstatyti (I tomas, b.l. 73).

Atsakovas J. P. su ieškiniu šioje dalyje taip pat nesutiko ir nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad jos paimti kreditai buvo panaudoti šeimos poreikiams. Jo manymu, kad skolos grąžinimas UAB „Mokilizingas“ turi būti paskirstytas taip: ¼ dalis turi tekti atsakovui J. P., 2/4 dalys ieškovei ir 1/4 dalį turi apmokėti buto savininkas.

Remiantis Alytaus pataisos namų 2014-05-21 pažyma dėl informacijos pateikimo, nuo 2010-11-05 iki 2012-05-19 atsakovui J. P. ir ieškovei A. P. buvo suteikti 6 ilgalaikiai pasimatymai ir du trumpalaikiai. Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad nuo 2012 metų ieškovė atsakovo daugiau nebelankė. Atsižvelgiant į tai, kad skoliniai įsipareigojimai kreditoriams UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ atsirado atitinkamai 2012-09-24, 2012-12-03 ir 2013-01-29, teismas sprendžia, kad įsiskolinimai šiems kreditoriams yra asmeninės ieškovės A. P. prievolės.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo J. P. prievolė kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-08-29 preliminarų sprendimą atsirado iki santuokos su ieškove A. P. sudarymo, ši prievolė laikytina asmenine atsakovo prievole.

Atsižvelgiant į tai, kad prievolė UAB „Mokilizingas“ pagal tikslinės paskolos sutartį Nr. VEN10906KFPA atsirado 2011-09-06, o ieškovė išreiškė valią daugiau nebelankyti atsakovo įkalinimo įstaigoje nuo 2012 metų gegužės mėnesio, į tai, kad paskola buvo panaudota šeimos poreikių tenkinimui (langų įstatymui) bei į kreditoriaus prieštaravimą, teismas nustato, kad nurodyta prievolė yra solidarioji ieškovės ir atsakovo J. P. prievolė.

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

CK 3.140 str. 1 d. numato, kad jei vaiką pagimdė motina, šiuo atveju ieškovė, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 str. 1 d.). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148 str., CPK 389 str.).

Remiantis rašytine bylos medžiaga, ieškovei A. P. ir atsakovui J. P. būnant santuokoje, šalys susilaukė dukros M. P., gim. 2014-04-28. Atsakovas J. P. nepripažįsta, kad yra dukros tėvas, kadangi nuo 2012 metų ieškovė jo nebelankė įkalinimo įstaigoje. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nuginčyti J. P. tėvystę dukros M. P. atžvilgiu ir nurodė, kad jos tėvu yra atsakovas I. Z.. Teismo posėdžio metu ir atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas I. Z. sutiko su ieškiniu šioje dalyje ir pripažino, kad jis yra M. P. tėvas bei prašė dukrai suteikti jo pavardę.

Atsižvelgiant į nurodytą, teismas nustato, kad atsakovas J. P. nėra nepilnametės M. P., gim. 2014-04-28, tėvas, o ji – nėra jo duktė (CPK 185 str., CK 3.149 str.). M. P. 2014-05-06 gimimo įraše Nr. 3378 atliktas įrašas apie tėvą J. P. naikintinas.

Nuginčijus tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t.y. tėvystės nuginčijimo instituto kilmė ir tikslas – nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Kadangi atsakovas I. Z. pripažino tėvystę M. P. atžvilgiu, teismas, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7 str. 1 d.), nustato, kad I. Z. yra M. P., gim. 2014-04-28, tėvas (CK 3.148 str. 1 d.), o nepilnametė M. P. – yra jo dukra. Atsakovui I. Z. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).

Vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius tėvus, o taip pat turėti tėvų pavardę (CK 3.161 str. 1 d., 2 d.). Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų sutarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi (CK 3.167 str. 2 d.).

Ieškovė ir atsakovas teismo posėdžio metu prašė nepilnamečiam vaikui suteikti pavardę Z.. Kadangi dėl šio prašymo ginčo nekilo, nustačius tėvystę, tėvų sutarimu nepilnametei M. P., gim. 2014-04-28, suteikiama tėvo pavardė Z..

Dėl baudos skyrimo (nuostolių atsakovui atlyginimo).

Byloje yra gautas atsakovo J. P. prašymas dėl nuostolių, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, atlyginimo, kuriame atsakovas nurodo, kad ieškovės A. P. pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo pasekmių, nėra pagrįstas. Dauguma ieškinio reikalavimų yra klaidinantys ir melagingi. Ieškovė nesiekė susitarti taikiai ir nutraukti santuoką bendru sutikimu, jai laukiantis vaiko nuo kito vyro. Ieškovė sukėlė neaiškumų dėl santuokoje gimusio vaiko kilmės. Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra nepagrįstas, kadangi ji faktiškai negalėjo tokių pinigų išleisti vaikų poreikių patenkinimui. Nėra sąžiningas ieškovės reikalavimas dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisimo iš atsakovo, kadangi nutraukus santuoką bendru sutikimu tokios išlaidos nebūtų atsiradusios. Atsakovas už priešieškinį sumokėjo 288 Lt žyminį mokestį, todėl dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, jo nuomone, patyrė nuostolių, kuriuos prašo teismo jam atlyginti.

CPK 95 str. numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą.

Nurodytu straipsniu yra siekiama įgyvendinti draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principus. Nurodyti nuostoliai gali atsirasti pavyzdžiui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sugaišto laiko, negauto atlyginimo ar kitų pajamų, kelionės išlaidų ir t.t. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pagal CPK 95 str. 1 d. nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Šiuo atveju, teismo vertinimu, vien tai, kad, atsakovo nuomone, ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį (didelė dalis jos ieškinio buvo patenkinta), atsižvelgiant į kilusį ginčo pobūdį, negali būti vertinamas kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 432,90 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (I tomas, b.l. 28, 115), 29 Lt išlaidų už VĮ „Registrų centras“ išrašus (I tomas, b.l. 12-14, 51), 70 Lt išlaidų už VĮ „Regitra“ išrašus (I tomas, b.l. 15, 56), 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (I tomas, b.l. 60).

Atsakovas J. P. patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 288 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį (I tomas, b.l. 104).

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo J. P. kaltės, o atsakovas prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi ieškovės reikalavimas šioje dalyje yra patenkintas ir santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, o atsakovo reikalavimas šioje dalyje yra atmestas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 144 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė ir atsakovas J. P. kėlė reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo ir jis buvo patenkintas, todėl likusi žyminio mokesčio dalis nei ieškovei, nei atsakovui nekompensuojama (CPK 93 str. 2 d.).

Kadangi šalys privalo įrodyti savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius dėstytas aplinkybes bei kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad 29 Lt ir 70 Lt išlaidos už pažymų gavimą, ieškovei nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas didžiąja dalimi, o šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo J. P. kaltės, ieškovei priteistinos 500 Lt dydžio turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo J. P. priteistinas 540 Lt (500 Lt x 12 mėn. x 3 proc. + 12 000 Lt x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Kadangi santuoka yra nutraukta dėl atsakovo kaltės, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 100,71 Lt priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovės A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2009-03-06 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 681, nutraukti dėl atsakovo J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – P..

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2009-03-24, ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-08-16, gyvenamąją vietą su motina A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečių N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 500 Lt (penkis šimtus litų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. 2014-04-18, iki N. P., gim. 2009-03-24, ir A. P., gim. 2010-08-16, pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 000 Lt (dvyliką tūkstančių litų) išlaikymo įsiskolinimo N. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, nustatant, kad šias lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmenines prievoles kreditoriams UAB „4finance“, UAB „MCB Finance“ iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo asmeninę prievolę kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę UAB „Mokilizingas“ iki visiško prievolių įvykdymo turi įvykdyti A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai.

Nustatyti, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) nėra vaiko M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusios 2014-04-28, Vilniuje, tėvas, o M. P. – jo duktė.

Nustatyti, kad I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o ji – I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustačius tėvystę, suteikti M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo pavardę Z. ir vadinti ją M. Z..

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 144 Lt (vieno šimto keturiasdešimt keturių litų) žyminio mokesčio ir 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų, advokato teisinei pagalbai apmokėti A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 540 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Priteisti iš J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100,71 Lt (vieną šimtą litų 71 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti patvirtintą sprendimo kopiją Vedybinių sutarčių registrui Centrinėje hipotekos įstaigoje, kad būtų įregistruotas sprendimu nustatytas turto padalijimo faktas.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis išregistruotų J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystę, įregistruotų I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) tėvystės nustatymą, padarytų pakeitimus M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše bei išduotų naują gimimo liudijimą.