- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-04
- Bylos Nr.
- e2-958-1009/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- A. L.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės 118,49 Eur skolą, 19,68 Eur palūkanų, 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2018-12-06 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 10,66 Eur delspinigių, 1,44 Eur administravimo mokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovo pareikštą reikalavimą ir jo nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Sprendimas už akių priimtinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis)
Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė ir UAB „SB lizingas“ (toliau - Pradinis kreditorius) 2017-06-03 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. E801993497 (toliau - Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 118,49 Eur kreditą įsigyti prekę – mobilaus ryšio telefoną. Sutarties terminas 10 mėnesių. Sutartimi atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinti suteiktą kreditą, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pradinis kreditorius tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, suteikto kredito laiku negrąžino ir liko skolinga 118,49 Eur sumą.
2017-07-17 Pradinis kreditorius ir ieškovas UAB „Julianus Inkaso“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovas įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu. Ieškovas 2018-06-06 raštu informavo atsakovę apie pasikeitusį kreditorių bei ragino padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų iki šiol nėra įvykžiusi. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi skolą ar pareiškusi pretenzijas ieškovui ar Pradiniam kreditoriui dėl skolos apskaičiavimo, byloje nėra.
Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Praleidęs pinginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomis minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
Atsakovei buvo suteiktas kreditas, atsakovė jį gavo, tačiau savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdo, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovė laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą (CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovės priteistina 118,49 Eur skolos, 1,44 Eur administravimo mokesčio, 19,68 Eur palūkanų ir 10,66 Eur delspinigių (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės sutartines 18 proc. dydžio palūkanas nuo negrąžinto kredito dalies nuo 2018-12-06 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko ne tik įvykdyti prievolę, bet ir sumokėti palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais (CK 6.870 straipsnis, 6.872 straipsnis). Atlyginimas palūkanų forma mokamas iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis Nr. 3K-357/2007; 2014 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-3-272/2014).
Paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-09 nutartis Nr. 3K 3 509/2010). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 18 proc. dydžio sutartinės metinės palūkanos skaičiuojamos nuo 118,49 Eur skolos skaičiuojant nuo 2018‑12-06 iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Visiškai patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 100,00 Eur už advokato teisines konsultacijas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 287 straipsniais,
nusprendžia:
tenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 118,49 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 49 ct) skolos, 10,66 Eur (dešimt eurų 66 ct) delspinigių, 19,68 Eur (devyniolika eurų 68 ct) palūkanų, 1,44 Eur (vieną eurą 44 ct) administravimo mokesčio, 18 procentų dydžio mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos 118,49 Eur vartojimo kredito sumos, nuo 2018-12-06 iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018-12-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 115,84 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“, įmonės kodas 300115639, naudai.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 4 dalies nuostatomis jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.