Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės A. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6469-944/2017 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo, suinteresuotieji asmenys akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti vykdymo procese šalis – skolininką A. M., mirusį (duomenys neskelbtini) d. į skolininkę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VĮ Turto bankas (b.l. 3-4). Nurodė, kad skolininkas A. M. (duomenys neskelbtini) mirė, jo turtą perėmė valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas. Kadangi įsiskolinimas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nėra apmokėtas, turi būti pakeistas skolininkas vykdymo procese.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi prašymą atmetė (b.l. 39-40).Teismas nurodė, kad prašant pakeisti skolininką vykdymo procese, teismui turi būti pateikti duomenys ne tik apie pradėtą vykdymo procesą, bet ir įrodymai apie išieškotojo atliktus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus – reikalavimų pareiškimą palikimą priėmusiems įpėdiniams nustatytu terminu ir tvarka. Šiuo atveju pagal vykdomosios bylos Nr. 0036/13/02649 duomenis po skolininko mirties – (duomenys neskelbtini) d. antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, kurį adresavo AB „LESTO“ (teisių perėmėjas AB „Energijos skirstymo operatorius“), Kauno m. 22-ajam notarų biurui, 2016 m. birželio 2 d. surašė raštą dėl paveldėjimo teisės. Daugiau duomenų, kuriais galimai buvo išviešintas reikalavimas, byloje nėra pateikta. Skolininko A. M., mirusio (duomenys neskelbtini) d., paveldėjimo byloje jokių duomenų dėl AB „Energijos skirstymo operatorius“ ar vykdomojoje byloje Nr. 0036-13/02649 esančių reikalavimų nėra pateikta. Byloje nėra pateikta objektyvaus pobūdžio duomenų, kad per CK 5.63 straipsnyje nustatytą terminą kreditorė ar išieškojimą vykdantis antstolis išviešino palikėjui apie esamą reikalavimo teisę teismo įsakymo pagrindu, todėl pateiktas pareiškimas atmestinas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja antstolė A. A. prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl skolininko pakeitimo patenkinti (b.l. 47). Skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl skolininko A. M. pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036-13/02649. Teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, kad paveldėjimo byloje nėra antstolės 2016 m. birželio 15 d. patvarkymo dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ar kitokio pobūdžio duomenų dėl kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ esamų reikalavimų. 2015 m. birželio 15 d. patvarkymu Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo, laikantis CK 5.63 straipsnio reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB “LESTO”) ir Kauno m. 22-asis notarų biuras, kuriam buvo pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo, buvo informuoti apie vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/02649 ir kreditorės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB “LESTO”) reikalavimus. 2016 m. birželio 15 d. patvarkymas buvo išsiųstas registruota pašto siunta. Kitoje vykdomojoje byloje Nr. 0036/14/03288 buvo reiškiami analogiški prašymai dėl proceso šalies pakeitimo ir vietoje mirusio A. M. buvo pakeista teisių perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė – siuntos paieškos formos duomenis bei antstolės A. A. kontoros registruotų pašto siuntų lakštą AB „Lietuvos paštas“ Nr. 54 (b.l. 48-50).Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašė atskirąjį skundą tenkinti (b.l. 59-61). Nurodė, jog antstolė vykdydama išieškojimą sužinojo, jog (duomenys neskelbtini) d. skolininkas A. M. mirė. Sužinojusi apie skolininko mirtį, antstolė informavo bendrovę ir Kauno m. 22-ą notarų biurą, kuriam buvo/bus pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo. Taigi, antstolė, išviešino kreditorinius reikalavimus, o paveldėtojas prieš priimdamas palikimą žinojo apie palikėjo skolas. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka suėjo 2015 m. rugpjūčio 25 d. Kauno m. 22-ą notarų biuras, kuriam buvo/bus pateikti pareiškimai dėl palikimo priėmimo, buvo informuotas 2015 m. birželio 15 d. antstolės raštu, nepraėjus 3 mėnesių terminui.Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 53-55). Nurodė, kad kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad patikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybe įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis i teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. Mirusiajam A. M. priklausęs nekilnojamasis turtas pareiškėjos nebuvo areštuotas, o į VĮ Turto bankas kreiptasi po daugiau kaip metų nuo skolininko mirties, t. y. praleistas trijų mėnesių terminas, kuris nustatytas kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Pareiškėja neprašo pratęsti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, nenurodo termino praleidimo priežasčių, todėl nėra galimybės jų įvertinti. Kreditoriaus reikalavimas nėra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad antstolės kontoroje vykdomas Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-14913-944/2013 dėl 2 227,93 Eur (7 692,58 Lt) skolos už elektros energiją, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos ir 24,95 Eur (86,15 Lt) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. M. kreditorės AB „LESTO“ (Teisių perėmėja AB „Energijos skirstymo operatorius“) naudai (atiduota antstolei 2013 m. rugpjūčio 29 d., vykdomoji byla Nr. 0036/13/02649). Skolininkas A. M. mirė (duomenys neskelbtini) d. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdymo procese, nes paveldėjimo byloje nėra antstolės 2015 m. birželio 15 d. patvarkymo. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.).Procesinio teisių perėmimo esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d., 596 str. 1 d.). Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-367/2008).Pažymėtina, kad procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.). Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi teisės normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus.Kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, turi būti vadovaujamasi paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Visų pirma būtina nustatyti, kad įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.). Antra reikšminga nustatinėtina aplinkybė yra ta, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-523/2012).Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). A. M. mirė (duomenys neskelbtini) d., todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2015 m. rugpjūčio 25 d. (CK 5.63 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/13/02649 duomenų nustatyta, kad Antstolė A. A. 2015 m. birželio 15 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir išsiuntė patvarkymą išieškotojui bei Kauno m. 22-ajam notarų biurui (vykdomosios bylos Nr. 0036/13/02649, b.l. 25). Tai patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateiktas registruotų siuntų lakštas, patvirtintas Lietuvos pašto 2015 m. birželio 19 d. spaudu, kuriame nurodyta, kad Kauno 22-ajam notarų biurui išsiųsta registruota pašto siunta Nr. RN099101872LT (54 p.). Kaip matyti iš pateiktos paveldėjimo bylos kopijos paveldėjimo byla buvo pradėta tik 2016 m. birželio 23 d. (pradėjus daugiau kaip metams po skolininko mirties ir antstolės patvarkymo išsiuntimo), todėl, pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien todėl, kad paveldėjimo byloje nėra antstolės patvarkymo dėl bylos sustabdymo, nėra pagrindo pakeisti skolininko yra nepagrįstas ir nepaneigia antstolės pateikto įrodymo apie siuntos išsiuntimą. Antstolės patvarkyme notarui, ir išieškotojui išdėstyta pakankama ir aiški informacija, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, antstolė (tuo pačiu ir kreditorė AB „Energijos skirstymo operatorius“) nepraleido įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino pareikšti kreditorinį reikalavimą informuoti mirusiojo A. M. įpėdiniams. Be to, antstolė 2016 m. birželio 2 d. rašte Nr. S-9097 išieškotojai AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir VĮ Turto bankas nurodoma likusi neišieškota iš mirusio skolininko A. M. skola, siūloma spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo ir reikalaujama apie priimtus sprendimus informuoti antstolę.Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo VĮ Turto bankas kreipėsi tik 2016 m. birželio 20 d. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad palikimas priimtas – 2016 m. birželio 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2016 m. rugsėjo 26 d. (paveldėjimo byla), t. y. beveik po keturių mėnesių, kai paveldėtojai buvo pranešta apie palikėjo skolas ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ kreditorinį reikalavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apie iš skolininko A. M. priverstine tvarka išieškomą skolą paveldėtoja valstybė žinojo iki priimdama palikimą. Teismo nuomone, suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl praleisto termino, skolininko pakeitimo yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatyme įtvirtintam kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principui, nėra pagrįsti kitais įrodymais, kurie paneigtų byloje surinktus įrodymus (CPK 178 str.).Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai atsisakė pakeisti skolininką vykdomojoje byloje, pripažindamas, kad antstolė ir kreditorė AB „Energijos skirstymo operatorius“ netinkamai įgyvendino teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles. Įvertinus tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje tenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti antstolės A. A. prašymą dėl proceso šalies (skolininko) pakeitimo vykdymo procese.

Pakeisti vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0036/13/02649 skolininką A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusį (duomenys neskelbtini) d. jo turto perėmėja Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (įmonės kodas 112021042), pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-14913-944/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotojai akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.