Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, verčiasi individualia darbine veikla, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. vasario 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį – 55 parų areštu;

2) 2010 m. lapkričio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2012 m. vasario 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (7 nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 5 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams;

5) 2018 m. lapkričio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – 90 MGL (3 389,40 Eur) bauda;

6) 2020 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams ir 90 MGL (3 389,40 Eur) bauda;

7) 2022 m. rugpjūčio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 292 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo. Nuosprendis 2022 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis A. P. 2023 m. vasario 12 d. apie 00.15 val., šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei V. D. į pakaušį, dėl ko ji nukrito ant žemės, jai atsistojus, dešinės rankos kumščiu keturis kartus sudavė nukentėjusiajai V. D. į kairįjį veido skruostą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, kairės rankos rieše, dilbyje ir plaštakos nugariniame paviršiuje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. P. kaltę pripažino visiškai ir teismui parodė, kad 2023 m. vasario 12 d. apie 00.15 val., šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė sugyventinei V. D. į pakaušį ir kelis kartus į veido sritį. Dėl šio įvykio jaučiasi kaltas ir nuoširdžiai gailisi, kad taip atsitiko. Savo vaikų motinos atsiprašė, ji jam atleido ir pažada daugiau nenusikalsti.

Be kaltinamojo A. P. prisipažinimo jo kaltė, taip pat įrodyta teisminio ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais I. D., A. P. ir bei motina G. D.. Kartu su ja taip pat iki 2022 m gruodžio 26 d. gyveno ir jos sugyventinis, vaikų tėvas A. P., tačiau po minėtą dieną įvykusio konflikto tarp sugyventinio ir jo motinos, ji liepė jam išsikraustyti. Sugyventiniui A. P. išsikrausčius, jis vis tiek dažnai atvykdavo pas juos aplankyti vaikų, kartais nakvodavo. Dažnai su A. P. kildavo žodiniai konfliktai. 2023 m. vasario 11 d., apie 22.00 val. A. P., jai būnant vienai namuose ir vartojant alkoholinį vyną, atvyko į svečius kartu su savo draugu A.. A. P. atvykus į svečius jis pradėjo reikalauti automobilio raktelių, pradėjo agresyviai kalbėti, rėkauti. Ji A. P. pasakė, kad gal jo automobilio rakteliai gali būti kažkur kieme, gal galėjo eidamas juos pamesti, todėl kartu su A. P. išėjo į lauką, o jo draugas A. liko namuose. Išėjus į lauką, A. P. toliau kalbėjo agresyviai pakeltu tonu, vartojo necenzūrinius žodžius. Ji jam pasakė, kad užsičiauptų ir nerėkautų kieme. Po šių jos žodžių, A. P. dar labiau supyko. Atsisukęs į ją, bandė ją rankomis pastumti, tačiau spėjo nuo jo atsitraukti. Atsitraukus nuo A. P., šis dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jai į galvos sritį, t. y. pakaušį, taip ji pajuto fizinį skausmą bei nukrito ant žemės. Jai nukritus ant žemės, kelias sekundes neatsimena kas vyko, kadangi galbūt galėjo būti praradusi sąmonę. Jai atsistojus nuo žemės, A. P. pasakė, kad išeina ir šalia jo nebus, todėl iš karto po šių jos žodžių A. P. pradėjo reikalauti automobilio raktų. Atsakius, kad automobilio raktų neturi, A. P. tyčia dešinės rankos kumščiu keturis kartus trenkė jai į veido sritį, t. y. kairįjį skruostą, jai buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas bei po kairiąja akimi atsirado sužalojimas, kraujosruva. Po šių sugyventinio A. P. veiksmų, ji staigiai nuėjo namo, pasiėmė savo kuprinę ir išvyko pas vaikus, kurie tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), pas buvusią uošvienę G. E.. Dėl šių A. P. veiksmų, iš karto po įvykio nesikreipė į gydymo įstaigą ar policijos įstaigą, kadangi su taksi automobiliu nuvyko (duomenys neskelbtini) ir ten pernakvojo. Atsikėlusi ryte, t. y. 2023 m. vasario 12 d. pastebėjo po kairiąja akimi, dėl A. P. veiksmų atsiradusią kraujosruvą, todėl nusprendė parašyti pareiškimą per epolicija.lt. Įvykusio konflikto metu pašalinių asmenų, mačiusių, kaip A. P. jai sudavė smūgius, nebuvo. A. P. praeityje yra ne kartą naudojęs fizinį smurtą prieš ją, tačiau dėl jo tokio elgesio į policiją nesikreipdavo.

Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 11 d., dienos metu leido laiką kartu su savo draugu A. P.. Vakare su A. nuvažiavo iki jo sugyventinės V. namų, pastatė ten A. automobilį. A. automobilyje paliko savo kuprinę ir pirkinius. Pastatę automobilį užėjo pas V. į namus. Jiems atvykus, namuose buvo V. jos mama ir du nepilnamečiai jų vaikai. Kol buvo svečiuose, nevyko jokie konfliktai, visi bendravo gražiai. Jau išeinat iš V. namų matė, kad A. jai paduoda mažą odinę piniginę su automobilio rakteliais. Iš V. su taksi automobiliu nuvyko pas brolį Š., jį pasveikino su gimtadieniu. Išėję iš Š. namų, nuėjo iki V. namų, kadangi jam iš automobilio reikėjo pasiimti daiktus. Užėjus į butą, atmosfera nebuvo tokia maloni, kaip anksčiau, kadangi V. ir jos mama abi buvo neblaivios. Tik užėjusi į butą, ji užsipuolė A., jautėsi labai stiprus jos priešiškumas. V. taip pat nebuvo labai maloni, visi jie bendravo pakeltu tonu, jis į jų konfliktą nesikišau. Matė, kad gali prasidėti dar rimtesnis konfliktas, todėl pasakė, kad A. pasiimtų automobilio raktelius ir eitų iš buto, kol dar niekas neiškvietė policijos. A. paprašė V. jam duoti automobilio raktelius, kadangi jis turėjo iš jo automobilio pasiimti daiktus, tačiau V. jam pasakė, kad nežino, kur yra jo automobilio rakteliai, kad ji jų neranda. Visą laiką V. mama šaukė ant A., varė jį iš namų. A. jam pasakė, kad reikia kvieti pareigūnus, nes be raktų jis išeiti negali. Matė, kad A. iškvietė pareigūnus, kad jie atvažiavę padėtų jam atgauti automobilio raktelius, nuramintų abi rėkiančias moteris, nes namuose viso konflikto metu buvo ir mažamečiai vaikai. V. išgirdusi, kad A. skambina policijai, pradėjo greiti ruoštis, apvilko vaikus ir pasakė, kad ji išvažiuoja. A. dar bandė pasikalbėti su V., klausė jos, kodėl ji naktį išvažiuoja su vaikais. Ji A. nesakė, kur išvyksta. Kartu su V. ir vaikais jie išėjo į namo kiemą, namuose liko tik V. mama. Jiems išėjus į kiemą, V. su vaikais išėjo, o jie su A. liko namo kieme, kadangi buvo iškviesti pareigūnai ir reikėjo jų sulaukti. Atvykus pareigūnams V. jau nebebuvo, juos pasitiko lauke, paaiškino situaciją. A. pasakė, kad jis jokių pretenzijų niekam neturi, nori tik pasiimti automobilio raktus. Kartu su pareigūnais atėjo iki buto. V. mama juos įsileido, leido patiems užeiti į butą ir paieškoti raktų, tačiau jų niekur nerado. Konflikto metu A. prieš V. nesmurtavo.

Liudytoja G. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. vakare, tikslaus laiko nurodyti negali, į svečius atvyko V. sugyventinis A. ir jo draugas A.. Jie atvykę iškarto nuėjo į V. kambarį, ten būdami vartojo alkoholį, bendravo su vaikais. V. jiems būnant namuose, buvo jos kambaryje. Jie pabuvę apie valandą laiko svečiuose, važiavo pas A. brolį į svečius, todėl išsikvietė taksi ir išvažiavo. Išvažiavo be jokių konfliktų. Atgal į mūsų namus grįžo po kelių valandų, tikslaus laiko nurodyti negali. Jie grįžo būdami neblaivus, tik užėję į butą pradėjo ieškoti automobilio raktų ir jų neradę reikalavo V., kad grąžintų raktus. G. V. jam ne vieną kartą sakė, kad neturi jo automobilio raktų. Tada V. pasiūlė A. nueiti į lauką paieškoti automobilio raktų, gal jis kažkur juos pametė. Tuo metu, kai jie išėjo, A. draugas buvo likęs su ja bute. A. su V. lauke buvo neilgai, tada ji staigiai įbėgo į butą ir pasakė: „mama blogai, aš turiu bėgti“, taip pasakiusi ji greitai aprengė vaikus, išsikvietė taksi ir su vaikas išėjo į lauką. V. jai nesakė, kur važiuoja, tačiau žinojo, kad ji važiuoja pas vyriausios dukters tėtį. V. išėjus iš buto, kartu su ja išėjo ir A. draugas. Jiems išėjus, ji užsirakino duris. Apie 03.00 val. į duris paskambino policijos pareigūnai. Atidarius duris, pareigūnai ir A. draugas užėjo į butą, pats A. į butą nėjo. Į butą užėjęs A. draugas pradėjo landžioti po stalčius, spinteles, todėl jį išvarė, o pati apžiūrėjo vizualiai visus kambarius, tačiau raktų nerado. Neradę raktų pareigūnai išėjo, ji užsirakino duris ir bute liko viena. Kitą rytą, 2023 m. vasario 12 d. ji išėjusi pavežioti šuns, prie lauko durų rado odinę piniginę su automobilio raktais. Su šunimi grįžus atgal į namus, paskambino A., pasakė, kad rado jo raktus kieme, kad gali atvažiuoti jų pasiimti. Apie pietus paskambino V. ir pasakė, kad kai ji buvo išėjusi su A. į lauką, jis ją sumušė. Ji sakė, kad galimai buvo praradusi sąmonę, todėl taip greitai ir išvažiavo iš namų, norėjo nuo jo pabėgti. Kai ji taip greitai iš namų pabėgo, nematė ant jos sužalojimų, tačiau kai ji po dviejų dienų grįžo į namus, pamatė, kad jos striukė suplėšytą, jai po kaire akimi jai buvo mėlynė, visas veidas buvo sutinęs.

ROIK duomenys, kuriuose matyti, jog užfiksuotas V. D. kreipimasis į policiją, tai yra 2023 m. vasario 12 d., 10.10 val.(b. l. 12).

Pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 13-16).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelės (b. l. 26-27, 29-34).

Specialisto išvada Nr. g 312/2023( 02), kurioje nurodyta, kad V. D. nustatytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande, kairėje rankoje. Dvi poodinės kraujosruvos kairiame rieše ir kairiame dilbyje padarytos kietu buku, galimai ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti ir rankų pirštai. Poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamo smūgio. Poodinės kraujosruvos kairės akie vokuose ir kairiame žande galėjo būti padarytos kietu buku daiktu ar paviršiumi, kuo galėjo būti ir kumštis. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti 2023 m. vasario 12 d.. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 55-56).

Kitų daiktų apžiūros protokolas, foto lentelės, kuriuose užfiksuotas vaizdo įrašas filmuotas ,,Body“ kamera įvykio vietoje (b. l. 71-72, 74-75, 81).

Tarnybinis pranešimas iš kurio matyti, kad 2023 m. vasario 12 d. V. D. buvo nustatys – 0,19 promilių neblaivumas (b. l. 78-79, 82).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnį 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma (išsamiais kaltinamojo A. P. paaiškinimais, nukentėjusios V. D., liudytojų A. V. ir G. D. parodymais, kitais rašytiniais įrodymais) nustatyta, kad kaltinamasis A. P., kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, tarpusavio konflikto savo sugyventinei V. D., tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė į pakaušį ir keturis kartus sudavė į kairįjį veido skruostą, padarydamas jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, kairės rankos rieše, dilbyje ir plaštakos nugariniame paviršiuje, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo fizinis poveikis į nukentėjusios kūną vertinamas kaip mušimas. Nuo šių neteisėtų kaltinamojo A. P. veiksmų nukentėjusiai buvo sukeltos pasekmės, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis A. P. veikė tyčia, jis suvokė pavojingą savo daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl sudavimo ranka nukentėjusiai į veidą, gali jai sukelti nežymų sveikatos sutrikdymą ir šių padarinių norėjo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo A. P. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

IV. Skirtinos bausmės motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje kaltinamasis A. P. visiškai kaltu prisipažino ir paaiškino, kokiomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis nuoširdžiai gailisi, teismo nuomone, tai lengvina jo atsakomybę. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas aštuntą kartą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad A. P. smurtavusiam savo sugyventinės atžvilgiu, skirtina pati griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Teismas konstatuoja, kad yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad A. P. buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 292 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Nustatyta, kad šiuo nuosprendžiu konstatuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2023 m. vasario 12 d., tai yra, dar laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, todėl privaloma taikyti BK 64 straipsnio (bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika) nuostatas, nustatančias, jog jeigu naują nusikalstamą veiką padaro asmuo neatlikęs paskirtos bausmės, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą, bausmes subendrina. Įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, teismas pasirenka dalinį bausmių sudėjimo būdą.

Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai A. P. apibūdinančių aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad A. P. neigiamai vertina savo veiksmus, sukėlusius kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis verčiasi individualia darbine veikla, yra išsiskyręs, pastoviai rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino, kad turi problemų dėl savo ūmaus charakterio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, jis prarastų darbą ir gyvenamąją vietą, galimai nutrūktų ryšiai su nepilnamečiais vaikais. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad A. P. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės. Pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas, teismo vertinimu, užtikrins teisingo nubaudimo principą.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas kaltinamajam skiria ne vieną tarpusavyje suderinamą BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kadangi kaltinamasis A. P. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos narės (sugyventinės) atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

V. Kiti proceso klausimai

Įsiteisėjus nuosprendžiui, ikiteisminio tyrimo metu A. P. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106-108), panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, esanti baudžiamojoje byloje (b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsnis, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nuteisti A. P. laisvės atėmimu – 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti – 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. P. be bausmės vykdymo atidėjimą kontroliuojančio institucijos sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos, tęsti darbą ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per – 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, esančią baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka.