Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybai dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus PN 2020 m. birželio 4 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda, bei KD Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. liepos 31 d. sprendimo „Dėl T. R. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Vilniaus PN direktoriaus nutarimu paskirtos drausminės nuobaudos buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Administracinė byla nagrinėjama pagal pareiškėjo patikslintą skundą (b. l. 14–16).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus PN I-ojo SVS specialistai 2020 m. birželio 3 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 43-299(1), Nr.43-299(1)-1 pranešė Vilniaus PN direktoriui, kad 2020-06-03 16.00 val. nuteistasis T. R., atėjęs prie pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo tarnybinės patalpos žodžiu ir raštu pareiškė, kad atsisako būti jam paskirtame būryje. Nuteistajam buvo duotas nurodymas eiti į jam administracijos paskirtą 4-ąjį nuteistųjų būrį, tačiau jis kategoriškai atsisakė vykdyti teisėtą pareigūno nurodymą (b. l. 46, 47).

2020 m. birželio 4 d. vyko Vilniaus PN Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo nuspręsta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2020-02-12 Vilniaus PN direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ Nr.7-48 reikalavimus. Minėtos komisijos susirinkimo metu buvo surašytas teikimas Vilniaus PN direktoriui su siūlymu pareiškėjui skirti nuobaudą - perkėlimą 10 (dešimčiai) parų į kamerų tipo patalpas (b. l. 49).

Nesutikdamas su paskirta drausmine nuobauda 2020 m. birželio 30 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į KD, tačiau KD Kriminalinės žvalgybos valdyba 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 2S-2737 „Dėl T. R. skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjo skundo netenkino ir konstatavo, jog nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai (b. l. 52–54).

BVK 10 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio19 d.) nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal BVK 142 straipsnio 2 dalį, nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) panaikinta paskirta paskatinimo priemonė – perkėlimas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę; 2) pataisos namuose ir kalėjimuose paprastosios grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į drausmės grupę nuo trijų mėnesių iki vienerių metų; 3) pataisos namuose ir kalėjimuose drausmės grupės sąlygomis laikomų nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas nuo penkiolikos parų iki šešių mėnesių.

Konkrečiu atveju pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, kad režimo pažeidimo nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai.

2020 m. birželio 3 d. paaiškinime Vilniaus PN direktoriui pareiškėjas nurodė, kad atsisako jam paskirto būrio dėl asmeninių priežasčių, t. y. būryje nesutampa charakteriai (b. l. 48). Taigi, savo atsisakymo eiti į paskirtą būrį pareiškėjas nepagrindė jokiais duomenimis ir atsisakymo aplinkybių nedetalizavo. Teismo vertinimu, iš pareiškėjo 2020 m. birželio 3 d. paaiškinimo, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas atsisako būrio dėl charakterių nesutapimo, negalima daryti išvados, jog atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą gali būti siejamas su objektyviai iškilusia realia grėsme pareiškėjui.

Vilniaus PN pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas 2020 m. birželio 3 d. atsisakydamas gyventi jam paskirtame 4 būryje konkrečių priežasčių nenurodė (b. l. 46, 47).

Bylos duomenys patvirtina, jog siekiant išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas atsisakė gyventi jam paskirtame būryje, Vilniaus PN Drausmės komisija išnagrinėjo RS specialisto A. Š. pateiktą medžiagą dėl 4-o būrio nuteistojo T. R. Drausmės komisijos posėdžio metu buvo nuspręsta, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2020-02-12 Vilniaus PN direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų suskirstymo į būrius“ Nr.7-48 reikalavimus. Minėtos komisijos susirinkimo metu buvo surašytas teikimas Vilniaus PN direktoriui su siūlymu pareiškėjui skirti nuobaudą - perkėlimą 10 (dešimčiai) parų į KTP (b. l. 49).

Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog Vilniaus PN kalintys nuteistieji būtų priešiškai nusistatę pareiškėjo atžvilgiu, ar, kad Vilniaus PN nuteistieji laikytųsi subkultūros ir dėl ko jis negalėtų gyventi paskirtame būryje. Pats pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad atsisako persikelti į paskirtą būrį dėl to, kad, jo nuomone, būryje nesutampa charakteriai. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo atsisakymo gyventi paskirtame būryje ir kitų nuteistųjų netinkamo elgesio bei iš to kylančia grėsme pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.

Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentas, jog jis atsisakė gyventi paskirtame būryje dėl charakterių nesutapimo, vertinamas kaip deklaratyvus, grindžiamas tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmetamas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažyminėtina, kad nuteistieji pataisos įstaigose skirstomi pagal nustatytus kriterijus siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; bei padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų (BVK 70 str. 1 d.). Sprendžiant dėl nuteistųjų paskirstymo tuose pačiuose pataisos namuose į grupes (paprastoji, lengvoji, drausmės), būrius, skyrius bei konkrečias gyvenamąsias patalpas, turi būti atsižvelgiama į BVK įtvirtintų tikslų visumą, taip pat laikomasi nuteistųjų atskiro laikymo kriterijų, įtvirtintų BVK 70 straipsnio 3 dalyje ir, esant galimybėms, įvertinami papildomi izoliavimo kriterijai, numatyti BVK 70 straipsnio 4 dalyje.

Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias gyvenamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., LVAT 2012 m .spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1964/2012). Nuteistasis, būdamas paskirtas į atitinkamą būrį, atsiradus svarbių priežasčių, bet kada gali pateikti administracijai motyvuotą prašymą dėl izoliavimo nuo kitų nuteistųjų (BVK 70 str. 6 d.), tačiau nemotyvuotas (nepagrįstas realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais) atsisakymas vykdyti teisėtą administracijos reikalavimą vykti į paskirtą būrį yra pagrindas konstatuoti režimo pažeidimą ir spręsti dėl nuobaudos paskyrimo (žr., LVAT 2012 m. liepos 9 d. nutartis byloje Nr. A146-1501/2012; 2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-115/2012).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymų nustatyta tvarka, t. y. įvykdant reikalavimą ir po to paduodant skundą (BVK 5 str., 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.), o ne pareiškėjo pasirinktu įstatymo reikalavimų neatitinkančiu būdu (atsisakant vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą) (žr., LVAT 2014 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-99/2014 ir kt.). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus gyventi paskirtame būryje (eiti gyventi į paskirtą būrį), pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus ir toks pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuobaudai skirti (BVK 142 str.).

Pažymėtina, kad režimo pažeidimo piktybiškumą apibūdina Kalėjimų departamento direktoriaus 2003-04-18 įsakymu Nr. 4/07-68 patvirtinti Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupės kriterijai (toliau – Kriterijai). Kriterijų 3.2 papunktyje nurodyta, jog nuteistieji pripažįstami itin piktybiškai pažeidusiais režimą, jei jie pažeidžia bent vieną iš laivės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems taikomų draudimų, nustatytų BVK 110 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose, arba nevykdo pareigos, nustatytos to paties teisės akto 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Teismas, įvertinęs Vilniaus PN 2020 m. birželio 4 d. nutarime aprašytą pareiškėjo padaryto pažeidimo esmę, t. y. pataisos įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas (BVK 110 str. 1 d. 2 p.) konstatuoja, kad pareiškėjo padarytas režimo pažeidimas pagrįstai įvertintas kaip itin piktybiškas – jis nemotyvuotai ir demonstratyviai viešai atsisakė vykdyti teisėtą reikalavimą, tuo parodydamas nepagarbą administracijos atstovams, taip pat piktybiškai ignoravo režimo reikalavimus.

Teismo vertinimu, Vilniaus PN direktorius, skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, laikėsi BVK 142-144 str. nustatytos nuobaudos skyrimo tvarkos, neviršijo savo įgaliojimų, pareiškėjui paskirta nuobauda yra adekvati padarytam pažeidimui, todėl jos naikinti nėra jokio pagrindo.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, ginčijamu sprendimu taip pat pagrįstai konstatavo, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. KD Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 2S-2737 turinys suteikia pagrindą konstatuoti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija pareiškėjo skundą dėl Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. nutarimo išnagrinėjo išsamiai ir tinkamai. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (galiojusio ginčijamo akto priėmimo metu) 8 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis tuo kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Vilniaus PN direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. nutarimą bei trečiojo suinteresuoto asmens KD Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. liepos 31 d. sprendimą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti KD iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti nutarimą ir sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Vilniaus PN 2020 m. birželio 4 d. nutarimo ir KD Kriminalinės žvalgybos valdybos 2020 m. liepos 31 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.